Nors krepšinio salėje Utenos „Juventus“ žaidėjo vietoje torto ir būrio artimiausių draugų laukia gimtadienio šventę norintys sugadinti varžovai, D.Šalenga dėl to pernelyg nesijaudina.
Pavakarieniaus su artimaisiais
Per savo du dešimtmečius trunkančią karjerą 197 cm ūgio puolėjas jau priprato, kad grandiozinių paminėjimų įpusėjus sezonui rengti nepavyks, o tam ir nelabai jaučia poreikio.
„Sezono metu nelabai yra kada ir švęsti – šįkart jubiliejų pažymėsiu simboliškai ir tiesiog pavakarieniausiu su artimaisiais. Bet nieko baisaus, taip darau jau daug metų.
Vasarą, kai jau atsiranda to laiko, nuo gimtadienio būna praėję daugiau nei pusantro mėnesio, todėl irgi nieko suorganizuoti nesigauna“, – šyptelėjo jis.
40-metis aikštėje – ne anomalija
Jau ne pirmą kartą šį sezoną ant sostinės arenos parketo pasirodysiantis D.Šalenga yra vyriausiais Lietuvos krepšinio lygos žaidėjas, tačiau jaunesniems kolegoms jis nusileisti nelinkęs.
Vidutiniškai rinkdamas po 8,5 taško bei sugriebdamas tris kamuolius, puolėjas yra vienas iš „Juventus“ lyderių.
„Tiesiog žaidžiu ir visiškai nežiūriu į savo amžių. Dabar pasaulyje rungtyniauja tikrai daug vyresnių krepšininkų. Gal prieš trisdešimt metų tai buvo kažkokia anomalija, bet dabar taip tikrai nebėra.
Viskas stumiasi į priekį – gerėja metodika, sporto medicina, todėl sudaromos puikios sąlygos žaidėjams rungtyniauti kuo ilgiau. Šiuo metu jau taip lengvai ir nebeatskirsi, ar žaidėjui 37-eri, ar 25-eri metai“, – kalbėjo patyręs krepšininkas.
Sprendimas subręs savaime
Nors D.Šalengos karjerą jau dabar drąsiai galima vadinti nusisekusia – krepšininkas turi penkis LKL čempiono žiedus, yra iškovojęs FIBA Europos taurę, bei žaidė auksinėje 2003-ųjų rinktinėje, tačiau ją paženklino ir sunkesni etapai.
2011-aisiais tuomet „Žalgiryje“ rungtyniavęs žaidėjas dėl per neapdarumą vartotų draudžiamų preparatų sulaukė pusmečio diskvalifikacijos ir buvo atleistas iš ekipos, tačiau jo iš vėžių tai nė kiek neišmušė.
D.Šalenga patikino, jog apie karjeros pabaigą nei tada, nei kada nors vėliau per daug nesvarstė.
„Manau, žurnalistai ir kiti žmonės apie tai galvoja daugiau už pačius krepšininkus – galiu pasakyti, kad mes to tikrai nedarome“, – nusijuokė jis.
„Būna taip, kad žaidi iš inercijos, o atsisukęs pamatai, kad tau jau 40. Viskas labai greitai keičiasi, o sveikatos reikalų nesuplanuosi, todėl paprasčiausiai rungtyniauji daug nemąstydamas.
Ta karjera tęsiasi, tęsiasi, o paskui ima ir staiga pasibaigia dėl įvairių priežasčių. Vieniems gal nebeužtenka motyvacijos, kitų netenkina pinigai, atsiranda asmeniniai reikalai. Tiesiog pokyčiai ateina savu laiku“, – pridūrė D.Šalenga.
Nuo 1997-ųjų puolėjas pabuvojo beveik dešimtyje profesionalių klubų, tarp kurių įrašyti ir Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Sakalų“, Panevėžio „Lietkabelio“, Kijevo „Budivelnyk“ (Ukraina), Žironos „Akasvayu“ (Ispanija) pavadinimai.
Meilė krepšiniui nedingo
Ypatingų priežasčių tokiai solidžiai ir ilgametei karjerai toli neieškojęs D.Šalenga patikino, kad visą laiką jį vedė vienintelis dalykas – dar vaikystėje užgimusi meilė oranžiniam kamuoliui, kuri niekur nedingo iki šiol.
„Žinoma, kad vis dar myliu krepšinį, nes kitaip jau seniai nebežaisčiau. Profesionaliam sportui reikia daug valios, tai yra sunkus darbas tiek treniruotėse, tiek sezono metu.
Tempas aukštas, bet krepšinis yra mano hobis, už kurį dar gerai moka, tai neįmanoma nesidžiaugti ir nesimėgauti. Krepšiniui man negaila nei laiko, nei savęs, o kai gaunu ir padorų atlyginimą, tai ko daugiau norėti?“, – retoriškai klausė krepšininkas.
Iki rekordo – 9 mėnesiai
Šiuo metu iki vyriausio visų laikų LKL žaidėjo titulo jam trūksta dar vieno sezono – pirmoje vietoje pagal šį rodiklį rikiuojasi Rolandas Skaisgirys, kuris paskutinį karjeros mačą sužaidė būdamas 40 metų, 9 mėnesių ir 1 dienos amžiaus.
Nors rudenį D.Šalenga ir atsargiai užsiminė, jog ateinančią vasarą galbūt kabins batelius ant vinies, tačiau po solidaus pasirodymo „Juventus“ gretose, jis kategoriškas nebuvo.
„Aišku, kūnas daugelyje situacijų mane jau riboja. Kartais pasižiūriu senesnius vaizdo įrašus ir tas dalykas krenta į akis – su laiku nepakovosi. Bet kol kas žaisti leidžia ir fizinės galimybės, mane kviečia į komandas. Tokioje situacijoje viską specialiai baigti būtų nelogiška.
Bet aišku, apie karjeros pabaigą po truputį pradedu galvoti. Pasibaigus sezonui reikia įvertinti, kokia tavo fizinė ir emocinė būsena, komandos rezultatai, kaip tau sekėsi. Sudėlioji viską, o tada jau galima žiūrėti, ar dar gausi pasiūlymų.
Jeigu jų nebus, tai natūraliai neberungtyniausiu, o jei pasiūlys – kodėl gi ne? Aišku, yra minčių viską baigti ir užsiimti kita veikla, bet gal šis sezonas bus labai geras, nieko negali žinoti“, – taško dar nededa vyras.
Taikosi į ketvertuką
Jo atstovaujama Utenos ekipa šiuo metu su Prienų-Birštono „Vytautu“ dalinasi penktąją – šeštąją turnyro lentelės vietas ir jau pradeda žvalgytis į lemiamą sezono etapą, kuriame, anot D.Šalengos, komanda ir vėl sieks maloniai nustebinti.
„Turbūt patekimas į ketvirtuką mums būtų neblogas rezultatas. Mes, žaidėjai, pirmiausia stengsimės kuo aukštesnę vietą užimti reguliariajame sezone, o paskui ateis atkrintamosios ir vėl viskas prasidės iš naujo.
LKL yra bent keturios pajėgumu į mus panašios komandos, todėl nieko nesuplanuosi. Štai, pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo taurėje kiek netikėtai iškovojome bronzą. Kamuolys apvalus“, – juokavo D.Šalenga.
