EUROLYGA 2023

Ypatinga Kauno „Žalgirio“ savybė Eurolygoje: neprilygo nė vienas klubas

Pernai pakeitus Eurolygos sistemą, praėjusių metų rudenį svarbiausiame žemyno krepšinio turnyre startavo vos devynių šalių klubai.

Po paskutinių "Žalgirio" Eurolygos rungtynių namuose Š.Jasikevičių sveikino sirgaliai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po paskutinių "Žalgirio" Eurolygos rungtynių namuose Š.Jasikevičių sveikino sirgaliai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rolandas V.Eidvilas

Apr 18, 2017, 11:47 AM, atnaujinta Apr 21, 2017, 7:32 PM

Vis dėlto pažvelgus pro kitokią prizmę, Eurolygos geografija buvo kur kas platesnė. Šešiolikoje komandų per reguliarųjį sezoną bent vienerias rungtynes žaidė krepšininkai, išugdyti 27 Europos šalyse ir 8 kitų žemynų valstybėse. Beveik trečdalis Eurolygos žaidėjų buvo amerikiečiai.

Lietuva – tarp lyderių

Reguliariajame sezoną Eurolygoje rungtyniavo 11 lietuvių. Aštuoni mūsų šalies krepšininkai atstovavo „Žalgiriui“, kiti trys – užsienio klubams.

Pagal krepšininkų skaičių Lietuva atsiliko nuo penkių šalių. Šį sezoną Eurolygoje daugiausiai žaidėjų buvo iš JAV (79), o mūsų šalį dar aplenkė Turkija (21), Serbija (19), Graikija (17) ir Rusija (12). Nuo Lietuvos truputį atsiliko Vokietija (10), Italija (9), Ispanija ir Prancūzija (po 7). Lietuvių dalis buvo didesnė skaičiuojant pelnytus taškus. Daugiausiai taškų Eurolygoje pelnė JAV žaidėjai (15655), o paskui krepšinio tėvynę išsirikiavo Serbija (3171), Graikija (2403), Prancūzija (2168) ir Lietuva (1740). Daugiau nei tūkstantį taškų taip pat įmetė krepšininkai iš Italijos (1332), Vokietijos (1235), Ispanijos (1165), Rusijos (1125) ir Turkijos (1073).

Tarp šalių, kurioms Eurolygoje atstovauja bent vienas klubas, ženkliai atsilieka tik Izraelis. Šeši Izraeliečiai per visą reguliarųjį sezoną pelnė vos 356 taškus.

Amerikietiška Eurolyga

Geriausi Europos krepšininkai jau daug metų būriais traukia į kitą Atlanto pusę ir mėgina laimę NBA lygoje. Pastaraisiais metais į Ameriką vis dažniau išvyksta ne vien Senojo žemyno žvaigždės, bet ir jauni, Europoje net nespėję išgarsėti žaidėjai. O Europa mainais gauna dešimtis JAV krepšininkų.

NBA durys jiems būna per siauros, tačiau tėvynėje atstumtiems amerikiečiams neretai užtenka meistriškumo, kad taptų Eurolygos komandų lyderiais. Andrew Goudelockas, Erickas Greenas, Sonny Weemsas dar prieš metus trynė NBA komandų atsarginių suolą, o šį sezoną buvo vieni rezultatyviausių žaidėjų Eurolygos klubuose.

NBA lygoje kuklius 2,8 taško pelnydavęs A.Goudelockas perėjęs į „Maccabi“ komandą savo vidurkį pakėlė šešiskart (iki 17,3 tšk.) ir rezultatyviausių Eurolygos krepšininkų sąraše užėmė trečiąją vietą.

Iš viso tarp 20 rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų pateko net dvylika amerikiečių.

JAV krepšininkų dalis Eurolygoje nuolat didėja. Pavyzdžiui, prieš pustuzinį sezonų (2010-2011 m.) amerikiečiai stipriausiame Senojo žemyno turnyre sudarė 26,1 proc. žaidėjų ir pelnė 29,9 proc. taškų (iki ketvirtfinalio). O šį sezoną skaičiai ūgtelėjo iki 32,5 proc. žaidėjų ir 41,2 proc. taškų.

„Žalgiris“ – išskirtinis

Suprantama, Eurolygos klubų komplektavimo įpročiai skiriasi, todėl vienose komandose žaidžia daugiau amerikiečių, kitose – mažiau. O viena komanda šį sezoną apskritai išsivertė be JAV krepšininkų. Toji komanda buvo „Žalgiris“.

Tik du amerikiečiai šį Eurolygos sezoną atstovavo „Brose“, po tris – „Emporio Armani“, „Fenerbahce“ ir „Crvena Zvezda“, po keturis – „Olympiakos“ ir „Baskonia“ (skaičiuojant ir sezono viduryje išvykusius žaidėjus).

Pagal krepšininkų pelnomą taškų dalį mažiausiai amerikietiškos komandos, be „Žalgirio“, buvo „Brose“ (JAV žaidėjai įmetė 17,7 proc. taškų), „Baskonia“ (23,5 proc.), „Crvena Zvezda“ (24 proc.) ir „Olympiakos“ (29,6 proc.).

Bambergo ir Vitorijos komandos labiausiai pasikliovė legionieriais iš kitų Europos valstybių, Belgrado ir Pirėjo – savo šalies krepšinio auklėtiniais.

Daugiausiai amerikiečių nuo seno kviečiasi „Maccabi“. Tel Avivo ekipoje žaidė net dešimt JAV krepšininkų (tiesa, keli iš jų turi Izraelio pilietybę). Aštuoni amerikiečiai vilkėjo „Panathinaikos“ aprangą, po septynis – „Barcelona“, „Anadolu Efes“ ir „Galatasaray“.

„Maccabi“ amerikiečiai pelnė 79,6 proc. taškų, „Panathinaikos“ – 79,4 proc., „Darussafaka“ – 67,5 proc., „Anadolu Efes“ – 59,7 proc.

Beje, „Panathinaikos“ anksčiau žaisdavo labai nedaug JAV krepšininkų, bet padėtis drastiškai pasikeitė iš Atėnų išvykus ilgamečiui „žaliųjų“ treneriui Željko Obradovičiui.

Vietos žaidėjų indėlis

Eurolygoje nėra legionierių limito, bet užsieniečių skaičius ribojamas nacionalinėse lygose, todėl klubai stengiasi pasikviesti daugiau vietos krepšininkų. Vis dėlto norai dažnai nesutampa su galimybėmis. Kai kurių šalių krepšinio mokyklos neparengia tiek žaidėjų, kiek reikia turtingiausiems klubams, todėl nori nenori tenka remtis svetimšaliais.

Tokių problemų neturi Serbija ir Lietuva. Šių dviejų šalių klubai „Crvena Zvezda“ ir „Žalgiris“ pirmavo Eurolygoje pagal vietos krepšininkų indėlį.

„Crvena Zvezda“ serbai pelnė 63,2 proc. komandos taškų (ši dalis dar padidėtų pridėjus Bosnijoje ir Hercegovinoje išugdytą, bet Serbijos rinktinėje žaidžiantį Ognjeną Kuzmičių), „Žalgirio“ lietuviai – 58,6 proc. taškų. Į Serbijos ir Lietuvos čempionus lygiavosi „Olympiakos“, kuriam graikai įmetė 53,3 proc. taškų.

Visose kitose ekipose vietos žaidėjų indėlis buvo mažesnis negu 31 proc. Pagal šį rodiklį ketvirtąją vietą užėmusiam „Real“ klubui ispanai įmetė 30,3 proc. taškų.

Keliose komandose vietos krepšininkų reikėjo ieškoti vos ne su žiburiu. „Baskonia“ ir „Fenerbahce“ saviškiai pelnė vos po 4,9 proc. taškų, „Darussafaka“ – 8,5 proc. Didesnis, bet irgi nežymus vietos krepšininkų indėlis buvo „Anadolu Efes“ (11,5 proc.), „Barcelona“ (12,3 proc.), „Maccabi“ (15,2 proc.), „Uniks“ (16,6 proc.), „Panathinaikos“ (19,3 proc.) ir „Galatasaray“ (19,9 proc.) komandose.

Turkai – tik atsarginiai

Šį sezoną Eurolygoje žaidė net keturi Turkijos klubai. Jie registravo daug vietos krepšininkų, ir pagal žaidėjų skaičių Turkija užėmė pirmąją vietą tarp „FIBA Europe“ priklausančių šalių. Bent vienerias Eurolygos rungtynes žaidė net 21 Turkijos krepšininkas, tarp kurių buvo ir visiškai žalias jaunimas, ir Turkijos rinktinės nariai, ir buvę NBA žaidėjai (Semihas Erdenas, Furkanas Aldemiras).

Vis dėlto dauguma turkų buvo registruojami tik dėl skaičiaus. Kai kurie krepšininkai žaidė labai trumpai ir pelnė vos po kelis taškus arba visai nepelnė taškų, o ryškų pėdsaką paliko tik „Galatasaray“ gynėjas Sinanas Guleras ir „Anadolu Efes“ puolėjas Cedi Osmanas. Pagal Eurolygoje pelnytus taškus (1073) didelis Turkijos žaidėjų būrys tarp „FIBA Europe“ šalių užėmė vos devintąją vietą.

Turkija šiais metais bus pagrindinė Europos pirmenybių šeimininkė (varžybos vyks keturiose šalyse, bet lemiamas etapas – Stambule), tačiau mažas turkų krepšininkų indėlis Eurolygoje rodo, jog suburti stiprią rinktinę bus nelengva. Juo labiau kad galingo pastiprinimo iš NBA turkai nesulauks.

Dar liūdnesnė padėtis Izraelyje, kuris taip pat bus Europos pirmenybių šeimininkas (pirmajame etape Izraelyje žais ir Lietuvos rinktinė).

Nors „Maccabi“ ekipoje bent po kelias minutes žaidė šeši izraeliečiai, rezultatyviausiai tarp jų rungtyniavęs Yogevas Ohayonas įmesdavo tik 5,3 taško.

Eurolygai trūksta ispanų

Labai negausiai Eurolygoje buvo atstovaujama dabartinės Europos čempionės Ispanijos krepšinio mokykla. Trijuose Ispanijos klubuose žaidė vos septyni šioje šalyje išugdyti krepšininkai: po tris – „Real“ ir „Barcelona“, vienas – „Baskonia“.

Tiesa, septyni Ispanijos krepšininkai pelnė daugiau taškų (1165) negu triskart didesnis Turkijos žaidėjų būrys.

Vietos žaidėjų indėlis Ispanijos komandose pasiskirstė labai netolygiai. „Real“ ispanų trijulė (Sergio Llullis, Rudy Fernandezas ir Felipe Reyesas) nuveikė išties daug, kad „karališkasis“ klubas taptų reguliariojo sezono nugalėtoju, o „Barcelona“ gretose pasižymėti pavyko tik Victorui Claverui, bet ir jis pateisino nedidelę dalį lūkesčių.

Kitas „mėlynus-granatinius“ marškinėlius vilkintis Europos čempionas Pau Ribasas dar rudenį patyrė sunkią traumą, o veteranas Juanas Carlosas Navarro irgi praleido daug rungtynių dėl vis atsinaujinančių traumų. Vienintelis „Baskonia“ atstovaujantis Ispanijos krepšinio auklėtinis yra iš Senegalo kilęs Ilimane Diopas. Jis į Ispaniją su tėvais persikraustė dar ankstyvoje paauglystėje ir žaidimo paslapčių mokėsi Kanarų salų ir Baskų krašto krepšinio mokyklose.

Ryškūs prancūzų pėdsakai

Tarp Europos šalių, kurių komandos nežaidžia Eurolygoje, gausiausiai ir stipriausiai buvo atstovaujama Prancūzija.

Eurolygoje žaidė septyni prancūzai, kurie įmetė net 2168 taškus. Daugiau taškų per sezoną pelnė tik JAV, Serbijos ir Graikijos krepšininkai.

Visi septyni prancūzai Eurolygos komandose buvo arba tvirti starto penketo žaidėjai, arba labai svarbūs atsarginiai.

Nando De Colo (CSKA) ir Thomas Heurtelis („Anadolu Efes“) pateko į rezultatyviausių turnyro krepšininkų dešimtuką, Rodrigue‘as Beaubois („Baskonia“), Fabienas Causeur („Brose“), Adrienas Moermanas („Darussafaka“), Leo Westermannas („Žalgiris“) ir Kimas Tillie („Baskonia“) taip pat svariai prisidėdavo prie savo komandų puolimo.

Net ir kukliausiai iš šios septyniukės atakavęs K.Tillie pelnydavo 7,2 taško.

Serbai pasklido po Europą

Neskaičiuojant amerikiečių, daugiausiai taškų Eurolygoje pelnė Serbijos krepšininkai. Reguliariajame sezone žaidė 19 serbų, kurie pelnė 3171 tašką.

Dešimt Serbijoje išugdytų krepšininkų rungtyniavo „Crvena Zvezda“ komandoje, kiti devyni atstovavo septyniems užsienio klubams. Tad bent vieną Serbijos krepšininką turėjo lygiai pusė – aštuonios iš šešiolikos – Eurolygos ekipų.

Labiausiai pasižymėjo į pirmąjį rezultatyviausių krepšininkų dešimtuką patekę Milošas Teodosičius (CSKA) ir Bogdanas Bogdanovičius („Fenerbahce“). Marko Simonovičiaus („Crvena Zvezda“) ir Vladimiro Micovo („Galatasaray“) pavardes galima pamatyti antrajame ir trečiajame dešimtukuose.

Kitos Pietų slavų šalys buvo atstovaujamos negausiai. Stipriausiame žemyno turnyre rungtyniavo penki Kroatijos, keturi Slovėnijos, trys Bosnijos ir Hercegovinos bei vienas Makedonijos krepšinio auklėtinis.

Beje, nė vienas Bosnijoje ir Hercegovinoje išugdytas Eurolygos krepšininkas oficialiose varžybose neatstovauja šiai šaliai. O.Kuzmičius („Crvena Zvezda“) žaidžia Serbijos, Emiras Preldžičius („Galatasaray“) – Turkijos, Alenas Omičius (sezono viduryje iš „Anadolu Efes“ perėjo į Malagos „Unicaja“) – Slovėnijos rinktinėje.

Pirmasis Eurolygos andorietis

Šį sezoną Eurolygoje pirmą kartą žaidė Andoros krepšininkas. Naują tašką turnyro žemėlapyje pažymėjo 28 metų „Uniks“ gynėjas Quino Colomas.

Geriausias visų laikų Andoros krepšinio auklėtinis turi ir Ispanijos pilietybę. Jis yra žaidęs įvairių amžiaus grupių Ispanijos vaikinų rinktinėse, o užpernai pirmą kartą buvo pakviestas ir į šios šalies vyrų rinktinę.

Q.Colomo sprendimas oficialiuose turnyruose atstovauti Ispanijai lengvai paaiškinamas. Andoros sportas apskritai yra integruotas iš dalies į Ispanijos, iš dalies į Prancūzijos sportą (miniatiūrinės kunigaikštystės komandos rungtyniauja Ispanijos arba Prancūzijos pirmenybėse, o Andoros profesionalų krepšinio klubas jau ne vieną sezoną kovoja Ispanijos ACB lygoje). Ginti savo šalies garbę Q.Colomas galėtų nebent mažųjų šalių varžybose, nes kituose oficialiuose turnyruose Andoros krepšinio rinktinė (skirtingai negu futbolo arba regbio) visai nedalyvauja.

Ir vienas lauke – karys

Eurolygoje šį sezoną žaidė krepšininkai, išugdyti net 27 „FIBA Europe“ priklausančiose šalyse. 11 iš šių šalių stipriausiam žemyno turnyrui parengė vos po vieną krepšininką.

Kelioms šalims tinka posakis, kad svarbu ne kiekybė, bet kokybė. Vieninteliai Eurolygoje žaidžiantys kai kurių valstybių krepšinio auklėtiniai yra jei ne komandų lyderiai, tai vieni pagrindinių žaidėjų. Sirgaliams tikrai nereikia pristatinėti čeko Jano Vesely („Fenerbahce“), vengro Adamo Hangos („Baskonia“), gruzino Tornikės Šengelijos („Baskonia“), suomio Petteri Koponeno („Barcelona“), Kipre užaugusio Aleksandro Vezenkovo („Barcelona“) ar jau minėto Q.Colomo.

Visi puikiai žino ir šį sezoną jau priblėsusius, bet anksčiau savo komandoms daug gero nuveikusius veteranus makedoną Pero Antičių („Fenerbahce“) bei Rusijos pasą turintį ukrainietį Viktorą Chriapą (CSKA).

Tačiau buvo ir krepšininkų, kurie pasižymėjo tik simboliškai. Vienintelis Eurolygos bulgaras Jordanas Minčevas („Fenerbahce“) ir vienintelis Eurolygos azerbaidžanietis Orhanas Haciyevas („Galatasaray“) per visą reguliarųjį sezoną žaidė vos po keliolika minučių ir nespėjo pelnyti nė taško. Maža to, 17-metis J.Minčevas sezono viduryje buvo išsiųstas pasitobulinti į Vršaco klubą.

Pietų Amerikos atsitraukimas

Praėjusį dešimtmetį Eurolygoje žaidė nemažai pajėgių Argentinos ir Brazilijos krepšininkų. Stipriausiuose Senojo žemyno klubuose įsižiebė argentiniečių Emanuelio Ginobili ir Luiso Scolos, Pablo Prigioni ir Andreso Nocioni, brazilo Thiago Splitterio žvaigždės.

Tačiau laikai pasikeitė. Argentinos talentų resursai išseko, o geriausi Brazilijos krepšininkai keliauja į NBA tiesiai iš savo šalies, aplenkdami Europą.

Šį sezoną Eurolygoje žaidė keturi argentiniečiai, bet jie kartu sudėjus pelnė vos 72 taškus. Net ir tituluoti veteranai P.Prigioni bei A.Nocioni nesugebėjo palikti jokio įsimintino pėdsako ir nusprendė kabinti sportbačius ant vinies. Trumpai Vitorijos ekipos aprangą vilkėjęs P.Prigioni tą jau padarė, o Madrido klubo puolėjas A.Nocioni paskelbė, jog baigs karjerą pasibaigus sezonui. Truputį geriau žaidė brazilai, tačiau ir labiausiai tarp trijų šios šalies atstovų pasižymėjęs Augusto Lima anaiptol nebuvo svarbiausias „Žalgirio“ krepšininkas.

Eurolygoje labiau pastebimi buvo žaidėjai iš kitų Lotynų Amerikos šalių: meksikietis Gustavo Ayonas („Real“) ir urugvajietis Jaysonas Grangeris („Anadolu Efes“). Verta paminėti ir kitą urugvajietį Bruno Fitipaldo, kuris tik sezono viduryje debiutavo Eurolygoje atstovaudamas „Galatasaray“ klubui.

O pagal krepšininkų pelnytus taškus urugvajiečių duetas šį sezoną aplenkė ir brazilų trijulę, ir argentiniečių ketveriukę!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.