„Šiai dienai nei vieno euro nesame išleidę šiam projektui. Labai daug sulaukiame savanorių, net architektų“, – sakė LKF generalinis sekretorius-direktorius Mindaugas Špokas pridurdamas, kad šiuo projektu siekiama teigiamai ir įdomiai reprezentuoti Lietuvą ir, žinoma, Lietuvos krepšinį.
Išsamiau apie šių metų pasiekimus bei Krepšinio namų projektą pasakojo A. Sabonis ir M. Špokas.
– Buvo apžvelgti praėję metai, kokie įvykiai ar pasiekimai jums atrodo patys reikšmingiausi?
– Metai buvo tikrai neblogi, galima juos pavadinti jaunimo metais. Pirmą kartą visų amžiaus grupių vaikinai laimėjo medalius tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose. Merginos šiais metais visos yra A divizione. Taip pat reikia nepamiršti, kad septintą kartą iš eilės dalyvavome olimpiadoje, tai tikrai yra didelis pasiekimas. Dėl jaunimo pergalių šiuos metus galėčiau pavadinti sidabriniais, nes iškovota daugiausiai sidabro medalių.
– Kokie esminiai sprendimai konferencijos metu priimti?
– Įstatų pakeitimai, papildymai. Iš tiesų viskas aptarta, kas ir buvo suplanuota pagal reglamentą. Dauguma projektų, susijusių su krepšininkais buvo jau anksčiau išdiskutuoti komisijose. Taip pat ir lygos jau buvo pasitarusios, todėl reikėjo tik oficialiai patvirtinti.
– Kokioje stadijoje yra Krepšinio namų projektas?
– Šiai dienai esame daugiau idėjų stadijoje, dabar dar niekuo neprisidėjome, išskyrus žmogiškuosius išteklius bei savanorišką veiklą.
– Dalis visuomenės skeptiškai vertina šį nepigų projektą. Ar nebūtų tikslingiau pinigus naudoti krepšinio plėtrai?
– Mes ir taip dideles lėšas skiriame ugdymui, o Krepšinio namai mums bus kaip įrankis ateityje optimizuoti lėšas, kurias mes išleidžiame biurų nuomai ir eksploatavimui. Pavyzdžiui, Vilniaus ofisas, kurį mes nuomojame, kainuoja mums apie 30 tūkst. eurų. Šio pastato išlaikymo sąnaudos sumažėtų iki 10 tūkst. eurų. Krepšinio namuose būtų ir mūsų sandėlis, logistikos centras, automobilių stovėjimo aikštelės, o dabar mes turime nuomoti atskiras patalpas bei mokėti už kiekvieno automobilio vietą tiek Kaune, tiek Vilniuje.
Žinoma, reikia nepamiršti ir to, jog dabar neturime bendruomenės namų, kuriuose būtų galimas svečių priėmimas ar konferencijų organizavimas. Esame išsibarstę, mūsų susitikimų vieta būna arba didelė krepšinio salė, arba konferencijų salė, kurią tenka nuomoti. Dabar turime tikslą Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) turėti tris kabinetus – įsikurtų tiek Vilniaus, tiek Kauno būstinės. Tai optimalus variantas, nes būtume su kitomis sporto federacijomis, o Kaune būtų kitas objektas – Krepšinio namai, kuriame rinktųsi mūsų bendruomenė.
