Šalia 1992-ųjų olimpinę bronzą parvežusių Arvydo Sabonio, Valdemaro Chomičiaus, Gintaro Krapiko bei kitų, nestovėjo ne tik JAV dirbantis Artūras Karnišovas, bet ir du tuometinės ekipos lyderiai Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis.
Netrukus pasigirdo klausimas – kodėl niekur neišvykę vyrai ignoravo grandiozinį Lietuvos krepšinio federacijos renginį?
Panašu, jog abu turėjo ir geresnių būdų praleisti savaitgalio vakarą, tačiau Š.Marčiulionis savo neatvykimo priežasčių komentuoti nepanoro, o „Lietuvos rytą“ treniruojantis R.Kurtinaitis atskleidė, jog jo planuose ši šventė tiesiog nebuvo prioritetas.
„Turėjau truputį reikalų, nes man buvo laisva diena. Bet tikrai nieko nedariau specialiai. Dar šeštadienį vakare kalbėjausi su Mindaugu Špoku, jis labai kvietė atvykti. Tuomet jam atsakiau, kad pažiūrėsiu.
Juk tai nebuvo privalomas renginys. Pažiūrėjau per televizorių, labai patiko Džordana Butkutė, nes jau senokai nebuvau jos girdėjęs“, – nusijuokė R.Kurtinaitis.
„Į šimtmečio minėjimą tikrai atvyksiu“, – šypsodamasis pridūrė jis.
Visgi R.Kurtinaičiui, kaip ir visai krepšinio bendruomenei užkliuvo faktas, jog LKF nusprendė nelaukti dar penkerių metų ir šventę surengė būtent 95-mečio proga.
„Toks renginys reikalingas, tik gal nereikėjo taip užbėgti už akių. O ką dabar rinksime, kai bus šimtmetis? Turėtų gal įvardyti atskirų laikotarpių geriausias rinktines, o dabar...net nežinau. Bet girdėjau, jog ir mūsų rinktinę išrinko, dėl to labai džiaugiuosi“, – sakė R.Kurtinaitis.
Apdovanojimą taip pat atsiėmė Jonas Kazlauskas – jis paskelbtas geriausiu 95-mečio treneriu, geriausiu komentatoriumi išrinktas Linas Kunigėlis, žurnalistu – Vidas Mačiulis. Moterų rinktinės laurai atiteko 1997 metais Europos čempionių titulą iškovojusioms lietuvėms.
Svarbiausias apdovanojimas paskirtas Steponui Dariui – lakūnui, atgabenusiam krepšinį į Lietuvą. Jį atsiėmė legendinio lakūno anūkas Ąžuolas Maštaras.
