Tokį nevaikišką sprendimą šią vasarą ir vėl teks priimti būriui talentingiausių mūsų šalies žaidėjų.
Dalis iš jų drąsiai susikraus lagaminus bei savo ateities nepatikėję Senojo žemyno klubų sistemoms, tolimą NBA svajonę vaikysis už Atlanto, o dalis priims kur kas saugesnį variantą.
Gal todėl, kad dažnai pilnametystės nė nesulaukusiems vaikinams šią dilemą išspręsti ir teisingai nuspėti ateitį beveik neįmanoma, matome ir gana liūdną statistiką – iš daugiau nei tūkstančio nuo nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykusių krepšininkų, laiminga pabaiga džiaugėsi tik labai nedidelė dalis.
Žinoma, tarp tų laimingųjų išvystume ir ne vieno legendinio mūsų šalies žaidėjo pavardes, tačiau ar to užtenka? Kodėl perspektyviausi mūsų šalies vaikinai – Tadas Sedekerskis, Arnoldas Kulboka ar Arnas Velička vis dar žaidžia Europoje?
Į šiuos atsakymus geriau nei bet kas kitas gali atsakyti Deirūnas Visockas – buvęs krepšininkas jau ne vienerius metus padeda jauniems lietuviams karjeros tęsinio ieškoti už Atlanto.
Pats savo kailiu išbandęs JAV žaidėjų rengimo sistemą, D.Visockas puikiai supranta, jog čia prasidėjusios istorijos NBA naujokų biržoje baigiasi tik išskirtiniais atvejais, o talentus medžiojantys Europos klubai pastaruoju metu įjungė dar aukštesnę pavarą.
Kelią į NCAA užkerta žaidėjus „įkalinančios“ sutartys
Darbais prieš artėjantį sezoną apsikrovusiam D.Visockui šiais metais greičiausiai nebus nei lengviau, nei sunkiau – krepšinio agentas patikino, jog į JAV išvykstančių krepšininkų srautai pastaruoju metu beveik nesikeičia.
Tačiau jis kaip mat pastebėjo kur kas įdomesnį pokytį.
„Apskritai, į NCAA ir Amerikos vidurines mokyklas išvykstančių lietuvių yra maždaug tiek pat. Tačiau yra kitokia tendencija – vis mažiau labai perspektyvių krepšininkų, kurie yra savo amžiaus rinktinių lyderiai, pasirenka ten tęsti karjeras.
To priežastis, ko gero, yra ta, jog profesionalūs klubai tokius talentus pradeda medžioti vis anksčiau ir anksčiau, todėl būdami 15-16 metų amžiaus, jie jau dažnai pasirašo profesionalias sutartis ir taip durys į NCAA užsidaro“ , – pasakojo vyras.
Toki reiškinį pastebėti išties nesunku – jau minėtas T.Sedekerkis rungtyniauja Eurolygoje žaidžiančioje Vitorijos „Baskonia“, A.Kulboką įpareigoja sutartis su Bambergo „Brose“, o A.Velička ateitį susiejo su „Barcelonos“ sistema.
Dėl šių pavyzdžių kilo nemenkas šurmulys, mat didžiausi talentai kiek netikėtai vietoje NCAA ar labiau tradicinio karjeros tęsinio – Lietuvos klubų sistemų, pasirinko kol kas kiek neįprastą variantą.
„Dabar Europoje atsirado daugiau vietų, kuriose jauni žaidėjai gali tobulėti. Vis daugiau klubų pradeda investuoti į savo jaunimo programas ir dėl to talentus medžioja jau nuo labai jauno amžiaus, iškart „surakindami“ juos ilgalaikėmis sutartimis“, – teigė D.Visockas.
Žaidėjas, turintis profesionalią sutartį su tokiu klubu, pagal taisykles automatiškai netenka galimybės žaisti NCAA ir taip su JAV studentų krepšiniu nebegrįžtamai atsisveikina.
„Išlaikyti perspektyvų lietuvį be jokių sutarčių iki pat 18-os metų yra labai sunku. Perspektyviausi jaunuoliai dažnai jau būdami 15-os ar 16-os jau būna „išaugę“ savo sporto mokyklų marškinėlius ir norėdami toliau tobulėti, privalo žaisti prieš vyresnius ir geresnius krepšininkus“ , – šią situaciją svarstė D.Viscokas.
Problemą, kai tenka rinkis tarp profesionalios sutarties ir kelionės į JAV, praeityje teko spręsti ir ne vienam garsiam mūsų šalies krepšininkui.
Tuomet Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Martynas Pocius, Linas Kleiza ir daugelis kitų išvyko būtent į valstijų vidurines mokyklas.
„Jie išvyko, bet dabar realybė tokia, kad jaunuoliai dažnai prisibijo būdami jauni išvažiuoti taip toli arba susivilioja kelių šimtų eurų per mėnesį atlyginimu ir profesionalaus žaidėjo statusu.
Europoje ir JAV yra paprasčiausiai skirtingos sistemos. Amerikoje krepšinis eina lygiagrečiai su mokslais, ten žaidėjai turi aukščiausio lygio fizinio rengimo sąlygas, gauna daug individualaus dėmesio. Be to, jie visi yra panašaus amžiaus – didžiausias skirtumas tik 3-4 metai.
Tuo tarpu Europoje jauni žaidėjau dažnai turi rinktis jau profesionalų klubą, kuriame bando įsitvirtinti ir subręsti, kaip krepšininkai. Būdami jauni, jie pradeda sportuoti ir konkuruoti su profesionalais. Kaip bebūtų, tiek NBA šaukimams, tiek daugumai profesionalių lygų Europoje, kiekvienais metais daugumą žaidėjų parengia NCAA“, – šios lygos privalumą pabrėžė D.Viscokas.
Lygių skirtumą galima pastebėti ir įsivaizdavus krepšinio rungtynes, kuriose susitiktų geriausių Europos klubų dublerių ekipa ir vyresnius žaidėjus rengiantys NCAA universitetai – europiečiai realesnių šansų šiuo atveju neturėtų.
„Stipriausių Europos klubų dublerių komandos negalėtų konkuruoti su NCAA komandomis. Šiose dublerių komandose nemažai 16-17 metų jaunuolių, kurie tikrai nėra pasiruošę kovoti prieš keliais metais vyresnius krepšininkus, iš kurių dalis jau ruošiasi vykti į NBA ar stipriausias Europos lygas“, – aiškino D.Visockas.
Laiminga pabaiga – nebūtinai aikštėje
Nors į stipriausią JAV studentų krepšinio lygą plūsta toli gražu ne tik amerikiečiai, tačiau pastaraisiais metais svetimšalių skaičius joje išaugo itin smarkiai.
Dėl to ir taip nemaža konkurencija pasiekė naują lygį, o žaidėjams ir universitetams tenka kovoti ir aikštėje, ir už jos ribų. Tačiau D.Visockas ragina nesijaudinti, mat perspektyvūs Lietuvos sportininkai čia visada geidžiami.
„NCAA užsieniečių tikrai daugėja, o tai tik kelia pirmenybių lygį. Norint tapti aukšto lygio krepšininku, to bijoti negalima – reikia kaip tik ieškoti tos konkurencijos.
Lietuva krepšinio pasaulyje turi labai gerą vardą, lietuvaičiai garsėja savo ūgiu bei krepšinio supratimu. To NCAA komandos visada ieško. Talentingiems lietuviams visuomet atsiras vietos JAV universitetuose“, – sakė jis.
Visgi vyras neslėpė, kad įsiūlyti savo žaidėją universitetams lengva tikrai ne visada, o dėl ribotų stipendijų skaičiaus vyksta arši kova.
„Esu girdėjęs visokių istorijų, kaip į JAV mokyklas išsiųsti jaunuoliai buvo palikti likimo valiai. Bet mes dirbame kiek kitaip – stengiuosi reklamuoti kiekvieną žaidėją ir pritraukti kiek įmanoma daugiau susidomėjimo iš universitetų, tačiau, būna visokių atvejų.
Reikia suprasti, kad stipendijų universitetai bet kam nedalina – nuo to, kokius krepšininkai rezultatus parodys, priklauso, ar treneriai išlaikys savo darbus. Todėl konkurencija dėl stipendijų yra didelė ir būna, jog pabaigė vidurinę, jaunuoliai negauna jos ir turi sugrįžti.
Tačiau net ir jiems, porą metų praleidus Amerikoje, įvaldžius anglų kalbą ir praplėtus akiratį, tai tampa gera patirtimi visam gyvenimui“, – pasakojo buvęs krepšininkas.
„Nemažai į JAV vykstančių žaidėjų niekados netaps profesionaliais krepšininkais, nesvarbu, ar jie liks Lietuvoje, ar važiuos kur kitur. Nemažai jaunuolių į mus kreipiasi dėl to, kad krepšinio dėka tiesiog įgautų išsilavinimą JAV“, – pridūrė jis.
D.Viscokas taip pat prisiminė ir, ko gero, ryškiausią pavyzdį, kai net ir netapęs profesionaliu krepšininku, buvęs žaidėjas už Atlanto sėkmę atrado visai kitoje srityje.
Marius Jaunulis, vienintelis lietuvis rungtyniavęs NCAA finale ir kadaise vadintas perspektyvesniu net už Šarūną Jasikevičių, krepšinį iškeitė į Informacinių technologijų verslą, kuriame pabaigus gerą universitetą jam įsitvirtinti pavyko ganėtinai lengvai.
Ar turėsime dar vieną Domantą Sabonį?
Šį sezoną NCAA lygoje buvo galima išvysti dvyliką lietuvių, tačiau po D.Sabonio ir Egidijaus Mockevičiaus išvykimo, lietuviškos žaidėjų pavardės tarp pirmo ryškumo krepšininkų nesirikiuoja.
Tačiau D.Visockas atskleidė, jog 21-erių Norbertas Giga, šį sezoną sugebėjęs su „Jacksonville State Gamecocks“ ekipa įšokti į „Kovo beprotybę“ ir ten surengti sėkmingą individualų pasirodymą, jau sulaukė nemenko dėmesio.
„Kovo beprotybėje“ N.Giga iššovė prieš labai pajėgų „Louisville“ universitetą, kai jį stebėjo visa Amerika. Po šių rungtynių lietuvis atsirado ir NBA klubų radare, o jo universiteto treneriai sulaukė nemažai skambučių iš NBA skautų, kurie pradėjo rinkti informaciją apie N.Gigą.
Jei jis ir toliau taip progresuos bei turės stabilų paskutinį sezoną NCAA, sulauks dar daugiau dėmesio iš NBA klubų, kaip praėjusiais metais atsitiko ir E.Mockevičiui“, – sakė D.Visockas.
Tačiau ir kitų mūsų krepšininkų, anot jo, nurašyti tikrai nereikėtų. Nors būdami kitoje Atlanto pusėje apie juos girdime retai, tačiau lietuviai kuria pakankamai tvirtus pamatus profesionalų kerjeros pradžiai.
„Tiek Martynas Gebenas, tiek N.Giga, Rokas Gustys bei Justas Furmanavičius šiemet baigė trečiąjį kursą bei rodo pažangą. Po metų jie tikrai turėtų turėti nemažai variantų savo karjeras tęsti nebūtinai Lietuvoje, bet ir kitose žinomose Europos lygose.
Evino Rupkaus istorija labai įdomi – jis pasirinko NCAA trečiojo diviziono universitetą, nes iš visų įstaigų, norėjusių jį matyti savo gretose, šis turėjo stipriausią akademinę programą. Nepaisant to, E.Rupkus sėkmingai tobulėja ir praėjusią vasarą su Lietuvos U-20 rinktine Europos čempionate iškovojo sidabrą“, – kiek nustebinusiu žaidėjo sprendimu pasidalino D.Visockas.
Nors dėl nedidelio iš NCAA į NBA persikėlusių lietuvių skaičiaus JAV sistemos šalininkams ir tenka atremti kritikos bangą, tačiau dabar jie turi dar vieną svarų argumentą – solidžiu debiutiniu sezonu „Oklahoma Thuder“ besidžiaugiantį Domantą Sabonį.
„Nėra vienos priežasties ar stebuklingo recepto, kurio dėka žaidėjai įsitvirtina NBA. Domanto atveju sėkmė susidėjo iš daugelio dalykų. Jo charakteris, jo aistra krepšiniui yra svarbūs faktoriai.
Visi su juo dirbę žmonės teigia, jog jis yra juodadarbis, kuris mėgaujasi ir papildomu darbu salėje. Jis taip pat turi įgimtą talentą, kurį reikėjo teisingai „apdirbti“.
Gonzagos universitetas jam buvo tinkamas pasirinkimas, nes trenerių štabo lygis ten labai aukštas. Jis ne tik gavo individualaus dėmesio, bet ir turėjo progą parodyti save prieš geriausius jaunus žaidėjus pasaulyje“, – Lietuvos rinktinės puolėjo sėkmės priežastis spėliojo D.Visockas.
Visgi kalbėdamas apie visiškai priešingą variantą pasirinkusį Isaiah Hartensteiną, kuris greičiausiai būtų tapęs vienu ryškiausiu NCAA lygos žaidėju, bet tai iškeitė į kuklias minutes Kauno „Žalgiryje“, D.Viscokas pabrėžė, jog tokio talento žaidėjams konkretus klubas nevaidina pačio svarbiausio vaidmens.
„I.Hartensteino atvejis yra šiek tiek išskirtinis. Jis jau prieš atvykstant į „Žalgirį“ buvo aiškus NBA biržos šaukimas, todėl, tiesa pasakius, nebuvo labai didelio skirtumo, kur jis praleis tuos vienerius metus.
Aišku, NCAA lygoje jis būtų gavęs daugiau galimybių pasireikšti, nes būtų žaidęs su bendraamžiais. Bet ir metai „Žalgiryje“ jam davė daug naudos ir brandos, ypač kiekviena diena treniruotėse su tokiu treneriu kaip Šarūnas Jasikevičius“ , – patikino D.Visockas.
Vasarą pailsėti nepavyksta
Tuo, kad D.Sabonio atvejų turėtume kuo daugiau, jau ne vienerius metus rūpinasi pats D. Visockas bei jo vadovaujama sporto konsultacijų agentūra. Ji, padėdama mūsų šalies krepšininkams persikelti į JAV vidurines mokyklas ar universitetus, savo tinklą už Atlanto plečia itin sparčiai.
„Veikla vyksta sėkmingai – džiaugiamės kiekvienais metais galėdami padėti nemažam skaičiui jaunuolių įgyvendinti savo svajones. JAV rinkoje turime pakankamai gerą vardą, treneriai vertina atvirumą bei analizę tinkamai parenkant jiems žaidėjus.
Labai dažnai nauji treneriai iš mokyklų bei universitetų patys su manimi susisiekia dėl potencialių krepšininkų, nes jau iš kažkur yra girdėję rekomendacijas“, – apie agentūros sėkmę pasakojo D.Visockas.
Dabar vyrui pats darbymetis, mat pasibaigus NCAA sezonui, tenka pačiam keliauti ir lankyti po visą šalį išsibarsčiusias mokymo įstaigas, kurių koridoriais netrukus galbūt žengs ir lietuviai.
„Neseniai lankiausi vakarų pakrantėje, kur Finikse stebėjau NCAA finalo ketvertą, o po jo nuvykau į Los Andželą aplankyti kelių mokyklų. Sezono metu tenka stebėti labai daug NCAA bei mokyklų rungtynių gyvai, o dabar darbas vyksta daugiau telefonu ar kompiuteriu.
Kiekvieną dieną šnekuosi su universitetais ir taip reklamuoju šiuo metu JAV mokyklose jau besimokančius krepšininkus, stengiuosi jiems gauti stipendijas.
Taip pat jau dabar turime ganėtinai daug jaunuolių, norinčių ateinančiais metais išvykti mokytis į JAV , tad vyksta mokymo įstaigų paieška. Be to, ketvirtus metus iš eilės Kaune vyks ir mūsų vasaros krepšinio stovykla, tad darbų tikrai nemažai“, – sakė D.Visockas.
