Lietuvos krepšininkui praėjusį savaitė tapo it neįtikėtinų situacijų filmu: 29-erių krepšininkas, besiruošdamas savo gimtadieniui, sužinojo, kad yra ir vėl kviečiamas į nacionalinę rinktinę, sekmadienį nesėkme atsisveikino su Ispanijos čempionatu, o pirmadienį atsiėmė produktyviausio lygos snaiperio prizą.
Po septynerių metų pertraukos M.Gecevičius ir vėl sąraše, į kurį patekti norėtų beveik visi mūsų šalies krepšininkai – praėjusią savaitę Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis Ispanijoje rungtyniavusį 29-erių vilnietį įtraukė į kandidatų ratą, kuriems siūlys pradėti rengtis rudenį vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui.
Tačiau pats M.Gecevičius apie tai iki šios savaitės vidurio daug negalvojo: mintys labiau sukosi ir apie Ispanijos čempionato pabaigą, ir apie netikėtai užgriuvusį titulą, ir atostogas bei darbo siūlymus.
„Su Saragosos komanda turėjau metų sutartį. Ji baigėsi. Dabar vėl etapas, kai reikia žvalgytis“, – kalbėjo geriausiai iš Ispanijoje žaidžiančių lietuvių pasirodęs M.Gecevičius.
Iš septynių Ispanijos krepšinio lygos klubuose besivaržančių mūsų šalies atstovų tik M.Gecevičius gali pasigirti vidutiniškai pelnantis po 11,3 taško, atsikovojantis po 2,3 kamuolio, atliekantis po 2,3 rezultatyvaus perdavimo ir renkantis po 10,1 naudingumo balo.
Be to 29-erių gynėjas šį sezoną per vienerias rungtynes pataikė vidutiniškai po 2,52 tolimo metimo.
Nors bendras tolimų metimų pataikymo procentas nebuvo itin įspūdingas – 68 tikslūs tritaškiai iš 182 (37 proc.), Ispanijos krepšinio lyga įvertino būtent pataikytų tolimų metimų per rungtynes vidurkį ir įteikė prizą
Maža to – vieneriose rungtynėse dabar jau rinktinės kandidatas sugebėjo įmesti 8 tritaškius iš 11 ir pasiekė klubo rekordą.
Bet M.Gecevičiaus ir sezono metu prie ekipos prisijungusio Ado Juškevičiaus pastangų sudrebinti Ispanijos lygą galingu Saragosos komandos pasirodymu neužteko.
„Tecnyconta“ klubas su 9 pergalėmis ir 23 pralaimėjimais Ispanijos pirmenybėse liko priešpaskutinis šešioliktas ir į ketvirtfinalį nepateko. Kitą vertus, Saragosos ekipos nepalietė netoliese esančio Manresos miesto klubo likimas – su penkiomis pergalėmis per sezoną ekipą iškrito į žemesnę
– Kaip įvertintumėte savo sezoną Ispanijoje. Jis jums lyg ir sėkmingas, tačiau klubas buvo tarp autsaiderių. Kuris rodiklis aukščiau?, – lrytas.lt paklausė M.Gecevičiaus.
– Žinote, gal paprastai pasakyčiau – pusę velnio. Bet iš esmės, kai nėra pergalių čempionate, visada jautiesi nekaip. Mūsų klube buvo visko – ir meistriškumo trūkumo, ir sėkmės, ir vidinių krepšinio problemų.
Kai nėra to, dėl ko žaidi – pergalių, psichologiškai yra sunku su tuo susitaikyti. O kai dar tos pergalė išslysta paskutinėmis sekundėmis – tokie įvykiai tikrai trenkia per galvą.
– Tai komandos vadovybė tikėjosi kur kas daugiau iš šio sezono pasirodymo?
– Tai ne, niekas negalvojo, kad būsime tarp lyderių, tačiau atsargiai svajota apie aštuntuką, kuris leistų varžytis atkrintamosiose varžybose. Bet jau tikrai niekas nepagalvojo, kad būsime antri nuo galo. Kai pasižiūri atgal, supranti, kad Ispanijos čempionate niekas neatleidžia klaidų ir jos brangiai kainuoja.
– Sezonui staratvus prie jūsų prisijungė ir dar vienas dabartinis rinktinės kandidatas A.Juškevičius. Tai jūsų nuopelnas prisivioti lietuvį į Saragosą?
– Adą Ispanijos komanda jau viliojo praėjusių metų vasarą, tačiau tuomet jis su ekipa nerado bendros kalbos. Kai rudenį iškilo įžaidėjo klausimas, manęs pasidomėjo dėl A.Juškevičiaus, aš papasakojau, ką galėjau, tačiau, kaip suprantu, klubo vadovai jau buvo nutarę kviesti Adą ir man nereikėjo jo reklamuoti (juokiasi).
– Pastarąjį kartą Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjote per 2010 metų pasaulio krepšinio čempionatą Turkijoje, kur vedami Kęstučio Kemzūros iškovojote bronzą. Ar netikėta buvo, kai mobilaus telefono ragelyje išgirdote D.Adomaičio balsą ir sprendimą kviesti jus į rinktinės stovyklą?
– Viskas buvo paprasta, kai rinktinei vadovavo Jonas Kazlauskas. Tada žinojau, kad per jo erą niekas nekvies manęs į nacionalinę komandą.
Susitaikiau su tuo ir net negalvojau apie rinktinę. Kai paskambino D.Adomaitis, tikrai gerai pasijutau. Na, tai paprastas jausmas: malonu, kad tai, ką darai, kažkam įdomu, kažkas seka kaip tu žaidi.
Tokie momentai prideda psichologiško tvirtumo, duoda nemažai pliusų ir pasitikėjimo savo jėgomis. Manau, nepareiškiau nieko netikėto – apie tai gali pasakyti visi krepšininkai, kurie kviečiami į rinktinę.
– Jūsų ir trenerio J.Kazlausko keliai nebuvo taip akivaizdžiai susipynę. Tačiau su D.Adomaičiu jus sieja keli metai Vilniaus „Lietuvos ryte“.
– Taip. Man šiaip visada patiko D.Adomaičio idėjos aikštėje, patiko kaip jis reikalauja iš žaidėjų ir ko reikalauja. Net ir anksčiau ne kartą esu sakęs, kad jo požiūris į krepšinį man paliko tikrai labai gerą įspūdį ir aš jį vadinau ir vadinu ateities treneriu.
Ne man dėstyti stratego darbo niuansus, tačiau tai, kad jis buvo pasirinktas nacionalinės ekipos vedliu pasako nemažai.
– Kol kas D.Adomaičio sąraše yra 31 pavardė. Birželį kviečiamųjų sumažės iki 18. Jei būsite pakviestas, vyksite į treniruočių stovyklą Palangoje?
– Kai bus kitas trenerio sprendimas, tuomet ir žiūrėsime. Bet, greičiausiai, mano atsakymas būtų aiškus – aš treneriui pasakyčiau „taip“. Čia jau klausimas strategui – jis turi nuspręsti, reikalingas jam būsiu vasarą, ar ne.
– Tačiau D.Adomaitis, pateikdamas tą sąrašą, galvoja ne tik apie „EuroBasket 2017“, bet ir pasaulio krepšinio čempionato atranką. Kokia jūsų nuomonė apie FIBA įskiepytą rinktinių atranką lapkritį ir vasarį – juk Eurolyga ir NBA jau pareiškė, kad žaidėjų neišleis ir tvarkaraščiuose taip vadinamų langų nebus.
– Mano galva, tokia atranka neturi logikos. Ar ne keista bus, kai šalis negalės į atranką deleguoti visų savo geriausių žaidėjų?
Na, tebūnie, tą atranką laimės rinktinė, bet kaip jausis visi, kada į pasaulio čempionatą vyks ne tie krepšininkai, kurie plušo atrankoje, o NBA ar Eurolygoje besivaržę ir iš šono tik įvykius stebėję žaidėjai.
Ir ar ne apmaudu bus tiems „antriesiems“, ar po kurio laiko jie norės dar kartą žaisti atrankose ir atiduoti kelialapį kitiems? Labai daug klausimu.
– Sutartis su Saragosos komanda baigėsi. Planuojate kelti sparnus į kitos šalies klubą ar bandysite įsitvirtinti Ispanijoje?
-Esu žaidęs Graikijoje, Turkijoje, bet pagal čempionato pajėgumą ir klubų sąlygas, Ispanija be kalbų pirmauja. Net geriau nei buvo Atėnuose.
Čia tikrai sudarytos geros sąlygos sportuoti, gyventi – ko daugiau reikia. Manau, kad sulauksiu kvietimų iš Ispanijos komandų ir jos turės pirmenybę apsisprendžiant.
