Jame netrūksta garsių pavardžių, iš gyvųjų tarpo pasitraukusių žmonių, o sąraše galima išvysti ir vieną tebežaidžiantį krepšininką.
Kiekvienam lietuviui aktualus klausimas, kaip vertinamas legendinis Arvydas Sabonis sąraše. Kiekvieno aistruolio širdyje jis pirmas, o taip jau sutapo, kad pirmas jis atsidūrė ir tarp Eurolygos krepšininkų.
Pateikiame Eurolygos išrinktuosius:
10. Nikola Vujčičius (gimė 1978 metais, dabartinis Tel Avivo „Maccabi“ vadybininkas)
Bene pats universaliausias amžiaus vidurio puolėjas, kuris sugrąžino Tel Avivo „Maccabi“ į viršūnę. Izraelio ekipa vedama N.Vujčičiaus tris metus iš eilės žaidė Eurolygos finale ir pirmus du kartus – triumfavo 2004-aisias ir 2005-aisiais. Tai padarė „Maccabi“ vieninteliais Eurolygos čempionais du metus iš eilės nuo 1991-ųjų iki 2013-ųjų. N.Vujčičius žaidė dar viename Eurolygos finale 2010-aisais, kai atstovavo Pirėjo „Olympiacos“ ekipai. Vidurio puolėjas buvo penkis kartus išrinktas į simbolinę Eurolygos komandą. Nuo 2005-ųjų iki 2007-ųjų jis buvo išrinktas į komandą tris kartus iš eilės. Ir užfiksavo vienintelius du trigubus dviženklius Eurolygoje iki šios dienos. Jis taip pat yra vieintielis Eurolygos krepšininkas, kuris yra pelnęs bent 2000 taškų (2444), atkovojęs bent 1000 atšokusių kamuolių (1037) ir atlikęs bent 500 rezultatyvių perdavimų (524).
9. Dino Radja (gimė 1967 metais)
Nuostabus „Jugoplastika“ vidurio puolėjas. D.Radja buvo tarpžemyninio klubinio turnyro čempionas 1989-aisias ir 1990-aisiais. Jis taip pat buvo Jugoslavijos rinktinės dalis, kuri 1989-aisiais ir 1991-aisiais iškovojo Europos čempionato aukso medalius. 1988-aisiais D.Radja žaidė Olimpinių žaidynių finale su Jugoslavija ir 1992-aisiais su Krotaijos rinktine. Su jugoslavais jis taip pat tapo jaunių pasaulio čempionu 1887-aisiais. 210 cm. ūgio puolėjas išsiskyrė stulbinančia technika. Taip pat pasižymėjo geru krepšinio IQ ir puikiais sugebėjimais perduoti kamuolį. Prieš išnykstant Jugoslavijai, jis ir Vlade'as Divacas buvo žudikiškas tandemas priekinėje linijoje. D.Radja taip pat spėjo pažaisti ir NBA, kur sužaidė labai gerus keturis sezonus su Bostono „Celtics“. Stipriausioje pasaulio lygoje puolėjas rinko po 16,7 taško ir 8,4 atkovoto kamuolio.
8. Janis Kruminis (gimė 1930-aisiais, mirė 1994-aisiais)
Latvis buvo vienas pirmų krepšinio milžinų. 218 cm. ūgio krepšininkas buvo pagrindinis raktas į Rygos ASK tris iš eilės titulus stipriausioje Europos lygoje. Jis taip pat vedė SSRS rinktinę į tris Europos čempionato viršūnes, kai iškovojo aukso medalius 1959-aisiais, 1961-aisiais ir 1963-aisais. Nors latvis buvo vertinamas, kaip kiek nerangus vidurio puolėjas, jo ūgis, jėga ir sugebėjimas kovoti dėl kamuolių viską atpirko.
7. Vladimiras Tkačenka (gimęs 1957-aisiais)
Dar vienas Sovietų milžinas, kuris net gi buvo aukštesnis už J.Kruminą. V.Tkačenka ūgis siekė net 221 cm. Nors jis ir buvo lėtas, bet labai stiprus fiziškai. Su SSRS jis tapo tirs kartus Europos čempionu (1979, 1981, 1985) ir du kartus liko antras (1977 ir 1987). V.Tkačenko taip pat tapo pasaulio čempionu kartą (1982) ir du kartus vicečempionu (1978 ir 1986), o Olimpinėse žaidynėse iškovojo du bronzos medalius (1976, 1980). Neabejotinai puolėjo geriausi karjeros momentai buvo Maskvos CSKA ekipoje. O jo kovos su Kauno „Žalgirio“ Arvydu Saboniu dar ir dabar yra apkalbamos.
6. Dino Meneghinas (gimė 1950-aisiais)
Italų vidurio puolėjas buvo esminis faktorius geriausių Verazės ir Milano klubų metų. Jis tapo Italijos čempionu 12 kartų, septynis kartus tapo Eurolygos čempionu, iškovojo šešias Italijos taures ir dar daug kitų. Su Italijos rinktine D.Meneghinas tapo Europos čemionu ir iškovojo du bronzos medalius. Italas taip pat savo lentynoje turi ir Olimpinį sidabrą. Nors, kaip vidurio puolėjas italas buvo vos 204 cm. ūgio, viską kompensuodavo jėga, plačiais pečiais ir ilgomis rankomis. D.Meneghinas buvo vertinamas, kaip tikras karys, tvirto charakterio krepšininkas ir tikras nugalėtojas, kuris yra įvardijamas, kaip geriausis visų laikų Italijos vidurio puolėjas.
5. Vlade Divacas (gimė 1968-aisiais, „Sacramento Kings“ generalinis vadybininkas)
Natūralus talentas, V.Divacas buvo vienas aukščiausių krepšininkų (212 cm.), kurie galėjo pasigirti nuostabiu aikštės matymu. Jis buvo nuostabus kamuolio skirstytojas, universalus krepšininkas, kuris nebijojo varytis kamuolį ir mesti iš trijų taškų zonos. NBA V.Divacas žaidė 16 metų. NBA jis rinko po 11,8 taško, 8,2 atkovoto kamuolio ir 3,1 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. Nors ir niekada netapo NBA čempionu, su „Los Angeles Lakers“ kartą žaidė finale. Europoje, gindamas „Partizan“ garbę, tapo „Korac“ taurės nugalėtoju, o su Jugoslavija triumfavo Europos čempionate, kaip kadetas, kaip jaunių rinktinės atstovas ir kaip profesionalas. Su vyrų rinktine jis iškovojo net tris aukso medalius ir du bronzos. O pasaulio čempionu V.Divacas taip pat sugebėjo tapti du kartus. Olimpinėse žaidynėse V.Divacas iškovojo du sidabro medalius, o būdamas 18-os metų iškovojo ir bronzos medalį.
4. Cliffordas Luykas (gimė 1941-aisiais)
C.Luykas yra vienas geriausių amerikiečių žaidusių Europoje. Puolėjas gavo Ispanijos pasą ir tapo tikra Madrido „Real“ legenda. Per 16 sezonų jis iškovojo net 14 šalies titulų, 10 Ispanijos taurės titulų, šešis kartus triumfavo Eurolygoje ir tris kartus tarpžemyninėje taurėje. Vos 203 cm. ūgio krepšininkas šiųo metu būtų vos lengvojo krašto puolėjas. Nepaisant to, vidurio puolėjo pozicijoje jis atrodė nuostabiai. Ūgio trūkumą puikiai kompensavo technika, atkovotais kamuoliais ir puikiu žaidimo pojūčiu.
3. Pau Gasolis (gimė 1980-aisiais, „San Antonio Spurs“ krepšininkas)
Neabejotinai, geriausias vis dar žaidžiantysis Europos aukštaūgis, kuris savo dominavimą yra perkėlęs už Atlanto. Prieš išvykdamas į NBA, P.Gasolis sužaidė vos du sezonus „Barcelona“ gretose. Vėliau jis žaidė Memfyje, Los Andžele, Čikagoje ir dabar San Antonijuje. Per karjerą jis vidutiniškai renka 17,9 taško ir 9,4 atšokusio kamuolio. Jis tapo NBA čempionu su „Lakers“, žaidė šešis kartus visų žvaigždžių rungtynėse. Jis yra šeštas tarp Europiečių pagal iškovotas pergales NBA (611). Su Ispanijos rinktine P.Gasolis tris kartus tapo Europos čempionu, du kartus iškovojo sidabro medalius ir kartą bronzos. Taip pat yra tapęs ir pasaulio čempionu, turi du olimpinius sidabro medalius ir vieną bronzos. Jei dar neužtenka - su jaunių rinktine P.Gasolis tapo pasaulio ir Europos čempionu.
2. Krešimiras Čosičius (gimė 1948-aisiais, mirė 1995-aisiais)
K.Čosičius yra viena didžiausių Jugoslavijos krepšinio figūrų. Vidurio puolėjas buvo 211 cm. ūgio, bet jo technika, krepšinio IQ ir nugalėtojo charakteris padarė jį tokiu žaidėju, kuris galėjo žaisti bet kokioje pozicijoje. Jis buvo pirmasis vidurio puolėjas, kurio žaidimas nebuvo tik baudos aikštelėje, kuris galėjo pataikyti ir iš toliau. Jis taip pat puikiai perdavė kamuolį, puikiai žaidė nugara ir tiesiog buvo žmogus, kuris atrodė, jog gali laimėti vienas. Jis tapo Jugoslavijos ir Italjos čempionu. O prie rinktinės prisijungė dar net nesulaukęs 18. Iš viso per karjerą su rinktine iškovojo net 14 medalių. Iš jų trys buvo Europos čempionato auksas, du pasaulio čempionato aukso medaliai ir vienas Olimpinių žaidynių aukso medalis. K.Čosičius yra įvardijamas, kaip A.Sabonis, 20 metų prieš A.Sabonio atsiradimą. Jis taip pat buvo 10 cm. žemesnis ir 30 kg. lengvesnis už lietuvį.
1. Arvydas Sabonis (gimė 1964-aisiais)
221 cm. ūgio milžinas aikštę matė, kaip įžaidėjas, metė kaip atakuojantis gynėjas, o kamuolį kovojo, kaip tikras vidurio puolėjas. Jis turėjo viską. Tiesiog nuostabus Lietuvos produktas, kuris buvo gimęs žaisti krepšinį ir jame dominuoti. A.Sabonis įveikė net gi karjerą baigiančias traumas. Po aštuonių metų „Žalgiryje“ A.Sabonis išvyko į Ispaniją, bet sunkiai galėjo paeiti. Atsigavęs, A.Sabonis prisijungė prie Madrido „Real“ ir laimėjo savo vienintelį Eurolygos trofėjų. Kai A.Sabonis išvyko į NBA, jam buvo 31-eri ir pademonstravo, kad nėra jaunų ar senų krepšininkų, yra tik geri, labai geri ir visi kiti likę. A.Sabonis NBA praleido šešis metus ir rinko po 12 taškų, 7,3 atšokusio kamuolio ir 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Būdamas 40-ties, jis dar žibėjo Eurolygoje su „Žalgirio“ marškinėliais. Jis yra išrinktas į Springfildo šlovės muziejų ir nors vilkėjo 11-ą marškinėlių numerį, aikštėje jis buvo tobulas 10-tukas.
