Per pasirengimo rungtynes rezultatas didelės reikšmės neturi: treneriams svarbiausia – ne kokie skaičiai švieslentėje, o galimi žaidimo variantai.
Po turnyro Prancūzijoje aiškėja, kad Lietuvos rinktinė puldama kol kas nemoka pasinaudoti savo pranašumais, o gindamasi gauna rykščių nuo varžovų.
Kol kas atrodo, kad šioje Lietuvos rinktinėje nėra individualiai išskirtinių žaidėjų.
Ekipos, turinčios tokių krepšininkų, pavyzdžiui, Kroatija – Bojaną Bogdanovičių ir Dario Šaričių ar Prancūzija – Nando de Colo, Antoine’ą Diot, Thomu Heurtelį mums diktuoja ritmą, stilių, sąlygas.
O Lietuvos komandoje kol kas neatsirado žaidėjų, galinčių tempti ekipą ir draskyti varžovų gynybą. Tai nėra tragedija, tačiau tokiu atveju lietuviams reikia tinkamai reaguoti.
Negalima teigti, kad taip bus visada: tiesiog tai galėtų būti vienas pasirengimo etapo tikslų – neatskleisti visų kortų.
A.Milaknis nesužibėjo
Per rungtynes su Kroatija ieškodamas, kas gali tapti pagrindiniu komandos atakuojančiuoju gynėju, Dainius Adomaitis siekė išmėginti Artūrą Milaknį ir Martyną Gecevičių.
Tačiau šios rungtynės A.Milakniui buvo tragiškos. Kauno „Žalgirio“ gynėjas pirmąjį ir trečiąjį kėlinius pradėjo starto penkete, bet nė sykio nesijautė tvirtai. Jau nekalbant apie tai, kad A.Milaknio taikiklis per dvikovą su kroatais iš viso buvo nusimušęs (0/4 tritaškių), o gindamasis „Žalgirio“ žaidėjas irgi nemažai klydo.
Dengdamas ne tokį agresyvų Ivaną Ramljaką jis didelės žalos nedarė, bet kartą, pasikeitus ginamaisiais, A.Milakniui teko stoti prieš D.Šaričių. Tada ir išryškėjo lietuvio sutrikimas.
Gindamasis ties tritaškio linija A.Milaknis turėjo rasti būdų užtverti varžovą, tačiau sugebėjo tik prasižengti.
Argumentai – ne A.Milaknio naudai. Nors daug derinių Lietuvos rinktinė paskyrė būtent jam, puldamas jis nekėlė grėsmės, o gindamasis tiesiog plaukiojo.
Todėl nieko keista, kad dvikovai su Prancūzija šis gynėjas nebuvo registruotas.
Blykstelėjo tik trumpam
Per dvikovą su kroatais A.Milaknį keitęs M.Gecevičius blykstelėjo ir užduso.
M.Gecevičius kroatams iki pertraukos smeigė du tritaškius, bet antroje dvikovos dalyje puldamas buvo nulinis. Gindamasis jis visiškai nesuspėjo varžovams atliekant derinį dviese prieš du.
Šioje situacijoje Kroatijos rinktinės treneris Aleksandras Petrovičius pergudravo D.Adomaitį.
O veteranui Marko Popovičiui, kuris gindamasis niekada nepersistengdavo ir kurį dengė staigus ir greitas Lukas Lekavičius, A.Petrovičius nurodė prižiūrėti lėtesnį M.Gecevičių.
Prie L.Lekavičiaus stojo puolime nežibėjęs, bet gynyboje staigesnis I.Ramljakas.
D.Adomaitis į šią rokiruotę nesureagavo ir suteikė kroatams pranašumą – jie gindamiesi nepervargo, o lietuviams ir ginantis, ir puolant atsirado problemų.
Atakuojančiųjų gynėjų kovoje dėl vietos rinktinėje M.Gecevičius kol kas išsiveržė į priekį.
Taikliarankis krepšininkas pakėlė sirgalius ant kojų baigiantis trečiajam rungtynių su prancūzais kėliniui, kai švystelėjo tris tritaškius, o iš viso surinko 14 taškų (4/7 tritaškių, 2/2 baudų).
Tačiau nerimą kelia M.Gecevičiaus gynyba, kai jis gindamasis užmiega dengdamas žaidėją be kamuolio. Pasekmė: varžovo kirtimas į baudos aikštelę ir taškai.
Klausimai dėl priekinės linijos
Abejonių kelia ir lietuvių priekinė linija. Matyti, kad Donatas Motiejūnas priaugo raumenų, tačiau didesnė raumenų masė neturi įtakos šio puolėjo veržlumui.
Bet aiškėja, kad galingai atrodantis puolėjas nėra pajėgus apsiginti prieš staigesnius varžovus. Dvikovoje su kroatais pirmąsias keturias minutes D.Šaričius tiesiog dominavo prieš mėgstamoje sunkiojo puolėjo pozicijoje žaidusį D.Motiejūną, nes jam stigo greičio.
Pirmuosius 7 taškus kroatai pelnė būtent per D.Motiejūną (5 – D.Šaričius, 2 – Krunoslavas Simonas). K.Simonas pelnė taškus, nes D.Motiejūnas nespėjo išlįsti iš už užtvaros, o D.Šaričius maudė lietuvį judesiais ar žaisdamas veidu į krepšį.
Be to, D.Motiejūnas iškart užsidirbo dvi pražangas. Jei ne jos, taškų į Lietuvos rinktinės krepšį galėjo būti dar daugiau.
Gindamasis klaidų daro ir Jonas Valančiūnas. Fiziškai labai stiprus vidurio puolėjas niekaip neatsikrato bėdos, kurią turi ir žaisdamas NBA: vietą prie užtvarą statančio žaidėjo užsiima per arti krepšio. Dėl šios priežasties varžovams žaidžiant klasikinį derinį dviese prieš du J.Valančiūnas nespėja laiku sustabdyti varžovo su kamuoliu.
Vidurio puolėjo pagalbos stinga ir tuomet, kai jo dengiamas varžovas stato užtvaras žaidėjams be kamuolio.
Akivaizdu, kad kol kas mūsų aukštaūgių jėga ir fizinis galingumas nėra pranašumas.
Tiesa, J.Valančiūną keičiantis Artūras Gudaitis į kroatų derinį dviese prieš du gindamasis reagavo itin gerai. Maksimaliai naudingai ir energingai šis vidurio puolėjas laiką aikštėje panaudojo ir žaisdamas su Prancūzija (19 min., 14 taškų, 5 atkovoti kamuoliai, 25 naudingumo balai).
Todėl lietuviai turi atsarginį variantą.
Kas lėmė daug klaidų?
Akistatos su kroatais pirmoje pusėje džiugino Jono Mačiulio gynyba prieš B.Bogdanovičių. Buvęs „Washington Wizards“ ir būsimas „Indiana Pacers“ puolėjas pusę rungtynių žaidė sausai. Tiesa, Kroatijos supertalentas po pertraukos jau įsisiautėjo (surinko 21 tašką).
Ginantis nematomą D.Motiejūną pakeitęs Mindaugas Kuzminskas sugebėjo kuriam laikui pristabdyti D.Šaričių, o puolimui irgi pridėjo daugiau įvairovės.
Tačiau apskritai gynyba – opi Lietuvos rinktinės bėda. Prancūzai pelnė net 98 taškus, o tiek praleidusios komandos gynybos neįmanoma vadinti gera.
Individualiai pajėgūs prancūzai itin išryškino lietuvių bėdas ginantis vienas prieš vieną.
Per dvikovą su Prancūzija nerimą kėlė ir dažnos lietuvių klaidos (18). Žinoma, tai galėjo lemti ir nesusižaidimas, nes turėta per mažai repeticijų, ir nuovargis po sunkių rungtynių su kroatais, ir tai, kad teisėjai leido itin kietą žaidimą.
Žaidimas kol kas per lėtas
Norėtųsi, kad Lietuvos rinktinė žaistų greičiau, nes krepšininkų, kurie galėtų traukti į priekį, komandoje tikrai yra. Kaip ir pajėgių aukštaūgių, gebančių ne tik atkovoti kamuolį, bet ir pasiųsti jį į priekį.
Gali būti, kad D.Adomaitis dar neskuba greitinti žaidimo, nes ieško taktinių sprendimų. O ir norint greitai pulti pirmiausia reikia apsiginti.
Be to, lietuviams stinga prasiveržimų, mat dabar pagrindiniai taškai renkami tik žaidžiant dviese prieš du ar perduodant kamuolį ant vadinamojo baudos aikštelės ūso.
Kol kas pavienius prasiveržimus rodo tik M.Kuzminskas, o dvikovos su prancūzais ketvirtojo kėlinio pradžioje žaidimą pagyvino Deividas Gailius.
Gali būti, kad D.Adomaičio vizija – žaisti su pajėgiais priekinės linijos krepšininkais ir metikais, kai aukštaūgiai, pritraukę varžovus, perduoda kamuolį komandos draugui prie tritaškio linijos.
Tačiau jei šis planas nepavyktų, reikia atsarginio.
Apie mačą su prancūzais – iš pirmų lūpų
Dainius Adomaitis
Lietuvos rinktinės treneris
„Tie 98 praleisti taškai nėra tai, ko norime. 56 taškai vien antrojoje mačo pusėje. Turime gerai padirbėti. Buvo matyti, kad tris pastarąsias dienas daugiau dėmesio skyrėme puolimui. Bandėme įtraukti savo naujus žaidėjus, kurie prisidėjo vėliau. Dabar grįžus reikės skirti daugiau dėmesio gynybai. Nesusikalbėjimas – neišgyvendinta mūsų bėda. Turime ją išgyvendinti, nes kartais užtenka vieno žodžio, kad susikeistume. Bet didesnė bėda – asmeninė gynyba. Leidžiame per daug įmesti taškų iš paprastų situacijų. Mūsų žaidime, kaip ir šiose rungtynėse, geras atkarpas keičia blogos. Reikia stabilumo.“
Ketvirtoji repeticija
Lietuva – Prancūzija 77:98 (19:24, 16:18, 21:28, 21:28). M.Gecevičius ir A.Gudaitis po 14, J.Valančiūnas 13, J.Mačiulis 12, M.Kuzminskas 10, M.Kalnietis 8 (9 rez. perd.), D.Gailius ir A.Juškevičius po 3/E.Fournier ir N.de Colo po 17, A.Toupane’as 12, K.Seraphinas ir L.Labeyrie po 10.
Po šio mačo grįžus namo trenerių štabas vakar padėkojo už darbą Rokui Giedraičiui, kuris negavo progos pasireikšti Prancūzijoje. Rinktinėje liko 16 kandidatų.
