Slovėnai sekmadienį finale susikaus su Serbijos arba Rusijos krepšininkais.
Likimas. Iki pusfinalio Europos čempionate pralaimėjimų nepatyrė tik dvi komandos. Ispanijos ir Slovėnijos rinktinės buvo laimėjusios visas penkerias pirmojo etapo rungtynes, paskui pasiekė po dvi pergales atkrintamosiose varžybose.
Būtų sąžininga, jei jų keliai nebūtų susikirtę iki sekmadienio, tačiau A ir C grupių nugalėtojai buvo vienoje atkrintamųjų varžybų lentelės pusėje, todėl išsiaiškinti santykius turėjo dar ketvirtadienį.
Kitos dvi į pusfinalį patekusios komandos – Serbijos ir Rusijos rinktinės – po vieną pralaimėjimą patyrė dar žaisdamos pirmojo etapo D grupėje.
Trys prieš du. Sirgaliai jau turėjo įprasti, kad Ispanijos rinktinė niekur neskuba. Ispanai keletą rungtynių pradėjo labai vangiai ir pirmajame kėlinyje persvaros neįgijo net žaisdami su aiškiausiais autsaideriais rumunais.
Pusfinalio pradžioje Europos čempionai, kurių starto penkete buvo keturi vyresni nei 30 metų žaidėjai, tarp jų – 37-erių Pau Gasolis ir Juanas Carlosas Navarro, irgi snūduriavo ir nerūpestingai stebėjo, kaip jaunesni ir greitesni varžovai renka taškus. Tuo tarpu patys ispanai puldami viską darė labai paprastai – perduodavo kamuolį aukštaūgiams ir laukdavo, kol vienas iš dviejų brolių Gasolių individualiais veiksmais pralauš slovėnų priekinės linijos pasipriešinimą.
Visą pirmąją rungtynių pusę Ispanijos rinktinė dominavo po krepšiais, o Slovėnijos komanda dažnai ir taikliai atakavo iš toli (iki pertraukos pataikė net 10 iš 15 tritaškių!).
Tačiau tritaškių metimų vertė truputį didesnė negu dvitaškių, todėl slovėnai beveik visą laiką lenkė varžovus keliais nedideliais žingsneliais. Ispanai apskritai per visas rungtynes pirmavo tik vieną sykį – po pirmoje atakoje Marco Gasolio įmesto dvitaškio.
Pavara. Paprastai ispanai anksčiau ar vėliau rasdavo pavarų perjungimo svirtį ir varžovams tapdavo riesta. Bet slovėnų strategas Igoras Kokoškovas vėl laimėjo trenerių dvikovą ir sukūrė tobulą planą, kurį įgyvendinę jo auklėtiniai neleido varžovams pakeisti mačo eigos.
Slovėnai atkirto Ispanijos rinktinės gynėjus nuo priekinės linijos krepšininkų ir sutrukdė varžovams įvykdyti jų puolimo sumanymus. Ypač didelį darbą atliko Ricky Rubio dengę Jaka Blažičius bei Klemenas Prepeličius (beje, ispanai R.Rubio ir Sergio Rodriguezas iki pusfinalio kartu atlikdavo 11,7 rezultatyvaus perdavimo, per rungtynes su slovėnais – tik 6).
Pamažu vaizdas pasikeitė ir po ispanų krepšiu. Trečiajame kėlinyje broliams Gasoliams jau trūko kvapo, ir varžovų baudos aikštelėje įsidrąsino ne tik patyręs Gašperis Vidmaras, bet ir 24 metų Žiga Dimecas, kuris regis pats nepatikėjo, kai per minutę rezultatyviai baigė dvi atakas.
Simboliška, kad Slovėnijos rinktinė dviženklę persvarą pirmą kartą įgijo, kai iš po krepšio pataikė G.Vidmaras (24-ąją min. – 55:45).
Atsilikę dviženkliu skirtumu ispanai sutriko: jų baudos aikštelėje vis daugėjo skylių, pasipylė skuboti metimai puolant (ypač karščiavosi S.Rodriguezas), o slovėnams tereikėjo žaisti ramiai ir patiems nesugriauti to, ką jau padarė.
Finalas. Beveik visas rungtynes dominavusi Slovėnijos rinktinė pirmą kartą pateko į Europos čempionato finalą ir užsitikrino pirmuosius istorijoje didžiųjų turnyrų medalius.
Iki šiol geriausias slovėnų rezultatas buvo ketvirtoji vieta, užimta 2009 metų Europos čempionate. Beje, tuomet rinktinę treniravo Jure Zdovcas, o komandos lyderiai buvo Jaka Lakovičius (šiais metais jis yra I.Kokoškovo padėjėjas), Erazemas Lorbekas ir Boštjanas Nachbaras. Vienintelis nuo tada iki šių metų rinktinėje likęs žaidėjas yra Goranas Dragičius.
Tiesa, slovėnų krepšininkai yra laimėję nemažai medalių žaisdami Jugoslavijos rinktinėje, o Vinko Jelovacas, kurio šlovę slovėnai dalijasi su kroatais, aštuntajame dešimtmetyje net triskart tapo Europos čempionu. Paskutinysis slovėnas vilkėjęs Jugoslavijos marškinėlius ir tapęs Europos čempionu (1991 m.) buvo J.Zdovcas.
„Real“. Per Ispanijos ir Slovėnijos rinktinių dvikovą aikštėje buvo du Madrido „Real“ krepšininkas. Bet jie atstovavo visai ne Ispanijos rinktinei – „karališkasis“ klubas į ketvirtadienio pusfinalį delegavo tik 18-metį slovėną Luką Dončičių ir šiais metais su „Real“ sutartį pasirašiusį Slovėnijos rinktinės natūralizuotą amerikietį Anthony Randolphą.
Tiesa, Ispanijos aprangą vilkėjo du buvę „Real“ krepšininkai S.Rodriguezas ir Willy Hernangomezas.
Tuo tarpu „Real“ veteranai Felipe Reyesas bei Rudy Fernandezas atsisakė žaisti Europos čempionate, o Sergio Llullis patyrė sunkią traumą per rinktinės draugiškas rungtynes.
„Baltųjų“ sirgaliai šiame čempionate vis dar gali palaikyti madridiečių naujoką Ognjeną Kuzmičių, kuris dėl medalio kovoja su Serbijos rinktine. Europos čempionate taip pat žaidė „Real“ senbuvis Jonas Mačiulis.
Treneriai. Daugumos Europos čempionate kovojusių ar vis dar kovojančių komandų treneriai – buvę profesionalai krepšininkai. Kai kurie buvo labai geri krepšininkai, jie žaidė savo šalių rinktinėse ir netgi laimėjo Europos, pasaulio pirmenybių ar olimpinių žaidynių medalius (beje, būdami žaidėjai ne po vieną medalį iškovojo serbas Aleksandaras Džordževičius ir rusas Sergejus Bazarevičius, kurių treniruojamos komandos penktadienį susirems antrajame pusfinalyje).
I.Kokoškovo žaidėjo karjerą sustabdė automobilio avarija, kurioje patirtos traumos privertė jaunuolį imtis trenerio darbo. Būdamas vos 24-erių jis tapo jauniausiu visų laikų krepšinio specialistu, ėjusiu vyriausiojo trenerio pareigas Jugoslavijos pirmosios lygos klube (Belgrado OKK), o 2000 metais tapo pirmuoju europiečiu, paskirtu NBA komandos trenerio padėjėju (tuo metu dirbo „Los Angeles Clippers“).
S.Scariolo irgi gerino jaunumo rekordus. Jis būdamas vos 20-ies pradėjo dirbti tuo metu antrojoje lygoje žaidusio Brešos klubo trenerio padėjėju, o kai jo vadovaujama Pėzaro „Scavolini“ komanda 1990 metais tapo Italijos čempione, vyriausiojo trenerio pareigas ėjusiam S.Scariolo buvo tik 29-eri.
Pusfinalis
Slovėnija – Ispanija 92:72. A.Randolphas ir G.Dragičius po 15, K.Prepeličius 13, G.Vidmaras 12, L.Dončičius 11, 12 atk.kam., A.Nikoličius, J.Blažičius ir Ž.Dimecas po 7, S.Zagoracas 5, M.Rebecas ir V.Čančaras po 0/ P.Gasolis 16, R.Rubio 13, M.Gasolis 12, 10 atk.kam., S.Rodriguezas 9, W.Hernangomezas ir F.San Emeterio po 6, J.Hernangomezas 5, J.Sastre 3, P.Oriola 2, J.C.Navarro 0. 4955 žiūrovai.
Dienos žaidėjas
Klemenas Prepeličius (Slovėnija). 13 taškų (2/4 dvitaškių, 3/4 tritaškių) per 27 min.
Kad Goranas Dragičius ir Luka Dončičius bus vienos ryškiausių Europos čempionato žvaigždžių, kalbėta kelis mėnesius. Tačiau Slovėnijos rinktinė turi ir neapdainuotą didvyrį – krepšininką, kuris negauna daug dėmesio, bet nuo pirmųjų rungtynių daro viską, kad lyderiams prisėdus ant suolo, komandos žaidimas nesikeistų. Tai – 24-erių K.Prepeličius, šiais metais perėjęs iš Limožo CSP į „Levallois“, o iki tol rungtyniavęs Europos mastais irgi kukliuose Liublianos „Olimpija“, Bandirmos „Banvit“ ir Oldenburgo EWE klubuose.
K.Prepeličius dar iki pusfinalio buvo vienas didžiausių turnyro atradimų, o ketvirtadienį du pirmuosius kėlinius žaidė net rezultatyviau (iki pertraukos pelnė 10 taškų) negu G.Dragičius ir L.Dončičius. Dar didesnį darbą slovėnų gynėjas atliko savoje aikštės pusėje, kur nuo komandos draugų atkirto ispanų atakų organizatorių Ricky Rubio.
