Jubiliejinį, 25-ąjį, LKL sezoną pradėjo penki Latvijos krepšininkai ir treneris.
Žinomiausią latvį tarpsezoniu prisiviliojo LKL vicečempionas Panevėžio „Lietkabelis“ – pasirašė sutartį su praėjusį sezoną Graikijoje žaidusiu universaliuoju 27 metų 203 cm ūgio Žaniu Peineriu.
Latvijos rinktinėje nuo atsarginių suolo kildavęs gynėjas per Europos čempionatą žaidė po 13 min., rinko po 5 taškus, sugriebė po 2,3 kamuolio, atliko po 1,9 rezultatyvaus perdavimo.
„Ir Latvijos, ir Lietuvos komandos turėjo žingsniuoti iki pusfinalio, bet abiem pritrūko sėkmės“, – diplomatiškai kalbėjo per debiuto rungtynes LKL į Utenos „Juventus“ krepšį 14 taškų įmetęs ir 3 rezultatyvius perdavimus atlikęs Ž.Peineris.
– Ar ilgai svarstėte, kai gavote kvietimą keltis į Panevėžį? – „Lietuvos rytas“ paklausė „Lietkabelio“ legionieriaus.
– Iš agento sužinojęs, kad manimi domisi „Lietkabelis“, kiek nustebau. Pernelyg nesvarstęs atsakiau, kad mane domina tokia galimybė, nes LKL lygis labai aukštas, be to, komanda rungtyniauja Europos taurės turnyre.
Netrukus gavau konkretų pasiūlymą, o po poros dienų sukirtome rankomis.
Pasirinkau „Lietkabelį“, nors turėjau pasiūlymų iš valstybių, kuriose klimatas gerokai šiltesnis. Bet į Ispaniją ar Italiją nutariau nevažiuoti, nes kvietė tikrai ne patys stipriausi klubai, o man norėjosi būti laiminčioje komandoje.
– Gal turėjo įtakos ir tai, kad „Lietkabelio“ vairas patikėtas latviui treneriui Artūrui Štalbergui?
– Manau, tai irgi padėjo apsispręsti. Su šiuo treneriu esu pažįstamas nuo jaunimo rinktinės laikų, kartu buvome Ukrainoje. A.Štalbergas pasakė, koks vaidmuo man teks, ir tai mane tenkino.
– Kokie pirmieji įspūdžiai?
– Labai geri. Maniau, kad Panevėžys yra mažesnis miestas, bet jau patekau į transporto spūstį. Tai labai jaukus ir gyvas miestas. Gyvenu centre, todėl jaučiu pulsą.
– Ar tai, kad latviai patenka į LKL komandas, reiškia, jog krepšinio lygis jūsų šalyje pakilo?
– Visų amžiaus grupių rinktinių pasiekti rezultatai rodo, kad mes užsiauginome talentų ir einame į priekį. Tačiau į Lietuvą labiau važiuojame dėl to, kad Latvijos klubų biudžetas susitraukė. Šiemet vyko savivaldos rinkimai, po jų vietos valdžia gerokai sumažino paramą.
Dviejų profesionalių klubų apskritai neliko, todėl žaidėjai dairosi, kur važiuoti. Dabar mums tenka iššūkis – įrodyti, kad esame pajėgūs čia žaisti.
– Prieš Europos čempionatą latviai kontroliniame mače laimėjo principinę dvikovą prieš lietuvius, o pirmenybėse nužingsniavo toliau. Ką tai reiškia?
– Tiesiog pirmąją vietą grupėje laimėjusiai Lietuvai nepasisekė, nes aštuntfinalyje teko graikai. Lietuva nebuvo aiški šio mačo favoritė, todėl maniau, kad kova bus lygi. Bet graikai žaidė su pasiutusia energija – žiūrėjau ir stebėjausi.
Latvija, kaip ir Lietuva, tikrai galėjo ir turėjo eiti kur kas toliau. Aš abi šias komandas laikau vertas žaisti dėl medalių.
– Kai kurie latvių specialistai per čempionatą pareiškė, kad lietuviai dabar 5–8 metus žiūrės latviams į nugarą. Ką manote apie šį skambų pareiškimą?
– Čia tikriausiai Valdis Valteris taip pasakė. (Juokiasi.) Jam būdingi tokie pareiškimai, nes jis nori būti pastebėtas. Ne vienas Latvijoje įsimena V.Valterio žodžius ir po metų parodo, nes jo įžvalgos dažniausiai būna neteisingos.
Žinoma, tikiuosi, kad šis kartas bus kitoks. (Juokiasi.)
– O gal skambios kalbos turi pagrindo? Juk Latvijos rinktinė dar jauna.
– Mes tikrai turime daug talentų, kurie dar jauni, bet jau žaidžia NBA, Eurolygoje. Todėl natūralu, kad ir rinktinė žaidžia solidžiai. Pažiūrėkite, vien Kristapas Porzingis kiek turi talento!
Tikiuosi, kad šis branduolys dar labiau subręs, laimės kelialapį į pasaulio čempionatą, o po ketverių metų žais Europos pirmenybėse.
Todėl išties gali būti, kad Latvija stebins 6–8 metus. Juk dar yra labai gabaus jaunimo, kuris nežaidžia rinktinėje, bet joje tikrai bus.
– Robertas Štelmaheris sakė, kad šią vasarą Latvijos rinktinė išsiskyrė itin gera atmosfera rūbinėje. Gal tai irgi buvo tokio pakilaus žaidimo priežastis?
– Kai laimi, visada būna gera nuotaika, niekas nesipyksta. Po pergalių ir didžiausi priešai tampa draugais.
– „Lietkabelio“ komandoje yra Adas Juškevičius. Ar nekilo noras patraukti per dantį dėl rinktinės rezultatų?
– Mes juk nieko nelaimėjome – užėmėme penktąją vietą. Nesidžiaugiame rezultatu, nes jautėme, kad galime eiti toliau.
Jei būtume parsivežę medalius, gal ir kiltų toks noras. (Juokiasi.) O jei rimtai – mes nesidžiaugiame kaimynų nesėkmėmis.
– Kaip vertinate situaciją, kad 2019 m. pasaulio čempionato atrankos varžybose rinktinės turės verstis be krepšininkų iš NBA ir Eurolygos?
– Nauja varžybų sistema, manau, nėra bloga – juk futbole yra tokios pat taisyklės. Blogiau, kad nesugebama rasti kompromiso su Eurolyga.
Bet patriotiškai nusiteikę žaidėjai gali išvažiuoti ir atstovauti savo šaliai, niekas jiems nieko nepadarys. Reikia, kad atsirastų tokių pavyzdžių. Gerai, kad žaidėjams nebereikės kasmet aukoti vasarų – juk norisi ir poilsio, ir traumas apsigydyti.
– Bet Latvijos krepšinio rinktinė prarado trenerį Ainarą Bagatskį.
– Manau, kad jis turėjo likti, nes žaidimas ir rezultatai buvo geri. Kasmet mūsų žaidimas gerėjo, o komandos klimatas buvo pavyzdinis.
– Esate išskirtinis tuo, kad metate baudas beveik nežvilgtelėjęs į kamuolį, nors kiti ne kartą muša jį į grindis. Kas išmokė tokios technikos?
– Apie tai niekada nebuvau susimąstęs, nes esu neprastai baudas metantis žaidėjas. Išgirdęs pastabų nustebau, bet nieko nesiruošiu keisti – baudų pataikau daugiau kaip 80 procentų.
Būna, kai nesijaučiu užtikrintas, tada porą kartų sumušu kamuolį į parketą. Bet taip nutinka labai retai.
