Biržuose vaikų krepšinio mokykloje dirbusį ir rajono rinktinę treniravusį V.Garastą Kauno sporto valdžia į „Žalgirio“ ekipą prisiviliojo 1979-siais.
Ir tuomet prasidėjo auksiniai garsiojo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo laikai – Arvydą Sabonį, Sergejų Jovaišą, Valdemarą Chomičių, Rimą Kurtinaitį bei kitas kylančias žvaigždes treniruoti pradėjęs biržietis apvertė nusistovėjusį šalies sportą aukštyn kojomis, o Lietuvą pavertė krepšinio meka.
Jau po pirmojo savo sezono „Žalgiryje“ V.Garastas džiaugėsi SSRS vicečempiono vardu, kurį per dešimtmetį laimėjo dar keturiskart.
Tris kartus Kauno komanda nušluostė nosį galingajai ir iš visos SSRS į savo sudėtį renkamai Maskvos CSKA ekipai bei puošėsi čempionato auksu.
O kur dar Tarpžemyninė pasaulio klubų Williamo Joneso taurė, iškovota Argentinoje, trečiosios vietos Barselonos ir Atlantos olimpiadose su nacionaline Lietuvos komanda.
„Dar vis gaunu vieną kitą pasveikinimą, kai sukanka koks tų įvykių jubiliejus. Bet dienos išsitrina iš atminties – kokią tiksliai dieną vienas ar kitas laimėjimas buvo – ne visada atsimenu.
Čia kaip ir su mano gimtadieniu: žinau, kad esu gimęs vasario 2 dieną, tačiau kol buvau užrašytas į bažnytines knygas, senstelėjau savaite – visur rašoma, kad gimtadienį švenčiu vasario 8 dieną“, – projektui „Aš myliu Lietuvą“ savo gyvenimo peripetijas pasakojo aštuonerius metus Lietuvos krepšinio federacijai vadovavęs V.Garastas.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?
– Žinote, visi įsitikinę, kad esu biržietis, tačiau aš juk gimiau Joniškėlyje. Tuo metu mano šeima kraustėsi iš šio miestelio į Linkuvą ir tik ten tėvai nuėjo į bažnyčią: pakrikštiję mane, jie gavo gimimo liudijimą. Buvo praėjusi savaitė, tad popieriuose oficialiai įrašyta tik data, kuomet mano tėvai užregistravo įvykį. Bet ką jau padarysi – jei parašyta, kad esu gimęs vasario 8 dieną, tai ir sulaukiu tądien sveikinimų, nors artimieji pasveikina vasario 2-ąją. Tai va, o jau į Biržus mano šeima atsikraustė tik tuomet, kai man buvo penkeri, todėl grynakrauju biržiečiu savęs nevadinu: penkeri pirmieji mano gyvenimo metai prabėgo ne šiame mieste. Tačiau kiti keturi dešimtmečiai – taip, Biržuose.
– Maloniausias vaikystės prisiminimas?
– Baisu pasakyti, tačiau vaikystės, kaip mes ją įsivaizduojame, deja, neturėjau. Labai gaila: nėra tų šviesių atsiminimų. Gimiau tokiu metu, kai pasaulyje blogio buvo kur kas daugiau nei gėrio. Čia ir lenkų žygis į Vilnių, čia ir bolševikų perversmas su jų armijos atėjimu, Antrasis pasaulinis karas, Vokietijos kariuomenė mūsų krašte bei SSRS okupacija su visais trėmimais.
Aš, vaikas, turėjau slapstytis su tėvais įvairiose žeminėse, buvau priverstas bijoti visų kariaujančių pusių, girdėti apie mirtis, stebėti prievartą ir trėmimus. Ar tai tai vaikystė? Labai abstrakčiai tarp tų baisybių atsimenu, kad Biržuose, dar būdamas mažas, lankiau pradinę mokyklą, o ten pamokas vedė vienuolės – tai įstrigo. Ir bent maži šviesuliukai buvo galimybė maudytis vasarą Širvenos ežere bei gainioti kamuolį – mėgau futbolą.
– Smagiausia lietuviška šventė.
– Tai žinoma, kad Kalėdos. Laukiamiausia šventė: anksčiau laukei dovanų, dabar lauki, kad pamatytum artimuosius, pabendrautu su jais. Pats šilčiausias ir meilės artimajam laikas, nors už lango ir sniegas su šaltuku.
– Gražiausia Lietuvos vieta.
– Nežinau, tokios tikrai neturiu. Gal banaliai pasakysiu, tačiau Lietuva yra savaime labai gražus kraštas ir sunku yra išskirti vieną ar kitą vietą. Esu užkietėjęs žvejys, tai man visos vietos arti ežerų yra pasakiškos – kiekviena turi savo nepakartojamą aurą.
– Geriausias Lietuvos miestas.
– Vienareikšmiškai, vienas geriausių ir gražiausių miestų mūsų šalyje yra Vilnius. Tokios architektūros, tokio senamiesčio niekas iš kitų miestų neturi. Man labai patinka ir Klaipėda, myliu Kauną, bet Vilnius yra įspūdingiausias.
– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas.
– Reikėtų rinktis tarp dviejų kunigaikščių – Gedimino ir Vytauto Didžiojo ir pastarasis man yra labiau prie širdies. Jam vadovaujant mūsų kraštas tapo galinga valstybe – todėl ir vadintas jis Didžiuoju. Iš atsilikusio ir priklausomo nuo Lenkijos žemės lopinėlio padaryti galingą šalį – tam reikia ne tik talento, bet ir drąsos.
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?
– Aš su didele pagarba papietaučiau su šalies Prezidente Dalia Grybauskaite. Norėčiau atviriau pasikalbėti apie gyvenimą, jos ateities viziją. Bet iškart toptelėjo mintis, kad jei reikėtų rinktis pasaulio asmenybę ir būtų galima atsukti laiką atgal, pietų pasikviesčiau dainininką Franką Sinatrą. Man atrodo, kad jis būtų labai šauniu pašnekovu – bent jau jo dainos yra tikrai nuostabios.
– Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina.
– Aš pasakysiu ne grupę ar dainą, o žmogų, kurio kūryba mane žavi. Buvau pažįstamas su per anksti Anapilin iškeliavusiu Vytautu Kernagiu. Man jo dainos yra vienos geriausių – negaliu išskirti nė vienos, visos nors prie žaizdos dėk.
– Mėgstamiausia lietuviška prekė.
– Tai labai paprasta – manau, nėra geresnių lietuviškų prekių už mūsų duoną ir baltąjį sūrį.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas.
– Aš įsivaizduoju, kad visi labai pripažįsta ir mėgsta cepelinus ar bulvių plokštainį, bet mano skaniausias lietuviškas patiekalas – kepta žąsis.
– Penki gražiausi lietuviški žodžiai.
– Pabandysiu pasakyti nuo svarbiausio žodžio: jis yra „mama“. Po to seka „tėvynė“, „laisvė“, „ačiū“ ir „meilė“.
– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai.
– Nepasakysiu paslapties, kad lietuviai yra pavydūs. Iš kur šitas bruožas – velnias jį žino. Ir kodėl jis toks gajus – taip pat neklauskite. Antrasis bruožas – kovingumas. Jei nebūtų jo, vargu ar mes išgyventume kaip tauta ir turėtume savo valstybę. Trečiasis bruožas – vis dėlto, sakyčiau, kad darbštumas. Mes, lietuviai, mokame dirbti ir nesame tinginiai.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė.
– Ji man labai patinka, nes universali – visiems gyvenimo atvejams: „nesidžiauk radęs – neverk pametęs“.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …
– Man gyventi čia yra gera. Sakau sąžiningai ir be jokių pataikavimų.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Gyvenkime be pavydo ir kurkime Lietuvą kartu, kad šioje šalyje visi norėtų gyventi.
