Į Kauną sugūžėjo kaip niekada gausi sostinės klubą palaikančių sirgalių armija ir panašu, kad tai tapo puikiu užnugariu. Vilniaus komanda žalgiriečius įveikė rezultatu 65:63. Pergalė buvo saldi dar ir dėl to, kad laimėjimo skonio Kaune vilniečiai buvo nejutę jau trejus metus iš eilės.
„Gali žaisti „Žalgiris“ su Panevėžio „Lietkabeliu“, Klaipėdos „Neptūnu“ ir panašiai. Rezultatai ir ten būna įdomūs, bet esmė ta, kad Lietuvoje žiūrovas visada laukia „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynių. Net Eurolygos rungtynės su „Panathinaikos“ nesukėlė tokių emocijų. Tokiose rungtynėse sėdint arenoje net šiurpuliukai ėjo per kūną. Tokia, įtampa, toks laukimas... Tai ir yra žavesys viso LKL“, – rungtynėmis sužavėtas liko visus įvykius arenoje iš arti stebėjęs Algirdas Brazys.
Krepšinio eksperto manymu, komandos viena kitą buvo puikiai išanalizavusios, tačiau „Žalgiriui“ lemiamais momentai trūko šaltakraujiškumo. A.Brazys pilnai sutiko ir su Š.Jasikevičiaus nuomone, kad aikštės šeimininkai neįvertino rungtynių svarbos.
– „Lietuvos ryto“ pergalė Kaune – net po trejų metų pertraukos. Ar galima tai vadinti netikėtumu? – lrytas.lt paklausė A.Brazio.
Yra daug niuansų, kurie liečia šias rungtynes. Bet kad labai netikėta, pasakyti negalima. Tai nebuvo tam tikros lemiamos rungtynės, o eilinės reguliariojo sezono. Tačiau pagal emocijas, taip toli gražu neatrodė. Arenoje buvo fantastika. Imant nuo ankstesnių laikų, priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno visada buvo. Net vaikų krepšinyje.
Gali žaisti „Žalgiris“ su Panevėžio „Lietkabeliu“, Klaipėdos „Neptūnu“ ir panašiai. Rezultatai ir ten būna įdomūs, bet esmė ta, kad Lietuvoje žiūrovas visada laukia „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynių. Net Eurolygos rungtynės su „Panathinaikos“ nesukėlė tokių emocijų. Tokiose rungtynėse sėdint arenoje net šiurpuliukai ėjo per kūną. Tokia, įtampa, toks laukimas... Tai ir yra žavesys visos LKL.
– Ar galėjo rezultatą kažkiek įtakoti ketvirtadienį vykusi varginanti Eurolygos dvikova?
„Žalgiris“ profesionali komanda ir tinkamai dėlioja darbo krūvius. Jeigu būtų žaista penktadienį, sakyčiau, kad mažai laiko buvo, bet kadangi žaidė ketvirtadienį, atrodė, kad užteks. Vis tik pagal žaidimą galima sakyti, kad jiems pasiruošimui pritrūko dar vienos dienos.
Matėsi, kad abi komandos gerai išanalizavusios varžovus. Eurolygoje ar Europos taurėje tiesiog paanalizuoji varžovus ir žaidi, o čia Lietuvoje kitaip – vieni kitus labai gerai pažįsta, komandos visai kitaip žaidžia tarpusavyje, kadangi žino visas smulkmenas. Galbūt todėl rungtynės Kaune akiai nebuvo itin gražios, tačiau viską atpirko intriga, atmosfera, žmonių kiekis... Niekada nebuvau matęs, kad atvažiuotų tiek Vilniaus sirgalių į Kauną. Tai savotiškai privertė pajusti dar didesnes emocijas.
– Žalgiris geriau kovojo po krepšiu, tačiau prasčiau metė tritaškius ir dvitaškius. Galbūt tai ir tapo lemtingu faktoriumi?
– Galbūt, bet reikia pripažinti tai, kad sostinės klubas gerai gynėsi, nes puikiai išanalizavo varžovų stipriąsias ir silpnąsias vietas. Daugiau lėmė tai, kad svarbiausioje rungtynių dalyje „Žalgiryje“ neatsirado vieno lyderio, kuris imtųsi iniciatyvos ir sėkmingai užbaigtų ataką. Tuo momentu Kauno ekipai pritrūko šaltakraujiškumo ir tikslumo puolime.
Buvo savotiškai keista, kad žaidžiant namų arenoje ir turint psichologinį pranašumą, metimai nebuvo užtikrinti. „Lietuvos ryto“ pergalė yra dėka geros varžovų žaidimo analizės. Kai gerai padirbėta ties stiprybių ir silpnybių apžvalga, tai ir rezultatai ateina.
– Po teisėjų sprendimų emocijas sunkiai tvardė abiejų komandų treneriai. Kaip iš tikrųjų galima vertinti arbitrų darbą rungtynėse?
– Emocijų tokiose rungtynėse visada buvo ir bus, kadangi ir abu treneriai su charakteriu. Visumoje, teisėjai dirbo neblogai. Man įsiminė tik vienas epizodas, kuriame Eurolygoje būtų visai kitaip pasielgta. Kai likus visai nedaug iki rungtynių pabaigos, kilo ginčas ir nebuvo aišku, kuriai komandai priklausys kamuolys. Tada pritrūko video peržiūros. Nesinori, kad tokie epizodai taptų lemtingais rungtynių baigčiai. Reiktų drąsiau naudoti peržiūras. Bet kokiu atveju, teisėjai tvarkėsi neblogai, jų kaltinti negalima.
– Pats Šarūnas Jasikevičius teigė, kad savo auklėtinių nesugebėjo įtikinti rungtynių svarba...
– Galima taip sakyti. Reikia pripažinti, kuomet tiek laiko neleidi priešininkams laimėti savo arenoje, per daug pasitiki savimi ir tokie dalykai užliūliuoja. Taip galėjo būti ir vakar. Tačiau, kai bus kitos rungtynės, „Žalgirio“ žaidėjai jau supras situaciją geriau.
Tačiau yra ir kitų niuansų. Pavyzdžiui, Kauno komandos legionieriai nauji ir dar nejaučia rungtynių svarbos tarp šių dviejų komandų. Ir vakar tas matėsi. Reikia tikėtis, kad kai bus kitos rungtynės, jie pažiūrės skirtingai.
– Vilniaus komanda turėjo persvarą pirmajame kėlinyje, tuomet pranašumą laikė „Žalgiris“, o gale rungtynių vėl „Lietuvos rytas“. Ar toks bangavimas yra nuovargio požymiai?
– Gali būti. Iš tikrųjų atrodė, kad bus kažkas panašaus, kaip „Žalgiriui“ buvo su „Panathinaikos“. Pradžioje atsiliko, vėliau sužaidė fantastišką trečiąjį kėlinį ir perlaužė rungtynes. Š.Jasikevičius per pertrauką sugeba užvesti žaidėjus, tai atrodė, kad „Žalgiris“ vėl tokiu pačiu būdu laimės. Tačiau reikia pagirti „Lietuvos rytą“, kad tokiu momentu išlaikė šaltakraujiškumą.
Savotiškai nustebino Martyno Echodo žaidimas. Jis dar labai jaunas, tačiau matėsi, kad jau susitvarkęs su psicholigine našta. Nustebino, kad išlaikyta tokia ramybė, o Eurolygos patirties turintis „Žalgiris“ rungtynių gale palūžo. Nustebino, kad rungtynių gale pas aikštės šeimininkus nesijautė jokio užtikrintumo.
– „Lietuvos rytas“ neteko Louko Mavrokefalidžio. Kiek tai gali atsiliepti ateičiai, jeigu trauma bus rimta?
– Tai yra didelė netektis, nes Loukas yra neeilinis žaidėjas. Jeigu jo Vilniaus komanda neturės, kitose Europos taurės rungtynėse bus labai sunku. Akivaizdu, kad „Lietuvos rytui“ be jo trūksta jėgos po krepšiu. Vakar sugebėta išsikapstyti su kitais žaidėjais, bet jeigu nutiko kažkas rimta, tai nereikia net abejoti, kad graiko labai trūks.
