Ne kasdien, bet tikrai dažnai prie savo namų Niujorko priemiestyje Vait Pleinse M.Kuzminskas spaudžia ranką buvusiems „New York Knicks“ komandos draugams.
Nusišypso, persimeta keliais žodžiais, palinki sėkmės, jei „Knicks“ krepšininkų laukia rungtynės. O pats traukia savo keliais.
Jau daugiau kaip mėnesį 28 metų 205 cm ūgio puolėjas yra bedarbis – dar neįpusėjus lapkričiui „Knicks“ klubas atleido lietuvį, taip atlaisvindamas vietą bausmę atlikusiam centrui Joakimui Noah. Prancūzas buvo diskvalifikuotas 20 rungtynių dėl draudžiamųjų preparatų vartojimo.
Ir M.Kuzminskas, ir „Knicks“ tikėjosi, kad sutartį perims kitas NBA klubas, bet per 48 valandas taip neįvyko, lietuvis tapo laisvuoju agentu, o Niujorko klubas privalės jam sumokėti visą iki kitų metų vasaros turėjusioje galioti sutartyje numatytą atlyginimą – 3 milijonus dolerių (atskaičius mokesčius žaidėjas gaus maždaug perpus mažiau).
Po skausmingo Europos čempionato, kurio aštuntfinalyje lietuviai pralaimėjo graikams, Lietuvos rinktinės lyderis į Niujorką rudenį grįžo turėdamas didelių vilčių.
Po praėjusio debiutinio sezono NBA, per kurį, nors ir nebuvo ryškiausia ekipos žvaigždė, bet ir ne atsarginių suolo trynikas, M.Kuzminskas netgi vylėsi šįmet tapti nuolatiniu starto penketo žaidėju.
Tačiau trenerio Jeffo Hornaceko planai buvo kitokie – šviesiaplaukiam plačios šypsenos puolėjui neatsirado vietos ne tik starto penkete, bet ir apskritai aikštėje.
Šį sezoną M.Kuzminskas žaidė vos porą minučių ir tik tada, kai jo žaidimas nebegalėjo nieko lemti.
Paradoksas: ieškodamas vietos prasižengėliui J.Noah „Knicks“ atleido turbūt pavyzdingiausią komandos narį. M.Kuzminskas visada garsėjo geru būdu, draugiškumu ir darbštumu.
Dėl didelio nuoširdumo kartais jam pristigdavo tik sportinio pykčio, bet pastaraisiais metais ir jo aikštėje puolėjas turėjo užtektinai.
Be to, dėl tvirto kūno, ilgų, miklių ir kibių rankų jis itin tinka NBA stiliui – ypač gindamasis, mat geba tai daryti būdamas labai arti varžovo.
M.Kuzminskas neslepia: pasodinimas ant suolo po ryškaus asmeninio pasirodymo rinktinėje jį pribloškė. Bet nesugniuždė. Gal netgi priešingai – dar labiau pakurstė sportinį pyktį ir norą įrodyti, kad yra vertas likti NBA.
Gruodžio 15-ąją prasidėjo pirmasis didesnis šio sezono šurmulys lygoje, nes jau galima persvarstyti vasarą įsigytų žaidėjų sutartis. Labai tikėtina, kad netrukus kuris nors klubas lietuviui ras vietos. Jei ne, M.Kuzminskas lauks dar mėnesį ir tik tuomet svarstys kitus variantus.
Likęs nuomojamame bute Vait Pleinso rajone, M.Kuzminskas dažnai susitinka su ten gyvenančiais buvusiais komandos draugais, bet dabar jų keliai dažniausiai išsiskiria: lietuvis treniruojasi pagal savo tvarkaraštį, „Knicks“ žaidėjai – pagal savo.
– Mindaugai, kaip dabar leidžiate laiką Niujorke?
– Prieš kelias dienas išlydėjau brolį Saulių. Jis pas mane Niujorke viešėjo porą savaičių, drauge sportavome, bet iki Kalėdų neliko, nes nežinia, kur jas švęsiu, nežinia, kada mano situacija pasikeis ir ar iš viso pasikeis.
Saulius man labai padėjo treniruojantis, nes yra skirtumas – ar sportuoji vienas, ar dviese. Į salę eidavome, be abejo, mano iniciatyva. Saulius jau yra baigęs karjerą ir gali sau leisti patinginiauti, o aš tokios prabangos neturiu – noriu ar ne, pavargęs ar pailsėjęs, privalau eiti dirbti. Juk krepšinis – mano profesija.
Dabartinis mano tvarkaraštis labai intensyvus, net, sakyčiau, intensyvesnis nei būnant komandoje. Stengiuosi sportuoti kasdien po du kartus. Vieną treniruotę skiriu krepšiniui, technikai tobulinti, kitą – fiziniam pasirengimui.
Suprantama, kad sportuodamas individualiai niekaip nepajusi to, ką jauti treniruodamasis su komanda. Tačiau man pasisekė, kad būtent Niujorke susirinkę nemažai darbo ieškančių pajėgių krepšininkų – laisvųjų agentų ar buvusių studentų. Į kiekvieną treniruotę jų ateina apie 15.
Visiems mums reikia žaidimo praktikos, tad tarpusavyje pažaidžiame, pajuntame žaidimo ritmą – labai svarbu jo nepamiršti.
Gali būti idealiai pasirengęs fiziškai, bet žaidimo pojūtis aikštėje yra visai kas kita.
Ši situacija man neįprasta. Nežinia, kaip viskas bus toliau. Grįžti į Europą galėčiau, matyt, labai greitai, bet norėčiau save dar išbandyti NBA ir dar viliuosi sulaukti tokios galimybės. Esu nusistatęs datą, kiek dar lauksiu. Jeigu iki to laiko nepavyks, tada grįšiu.
Kokia tai data? Sausio 10-oji, kai visos sutartys jau garantuojamos likusiam sezonui.
– Jūsų brolis į „Facebook“ paskyrą įdėjo treniruočių su jumis nuotraukas, kuriose matyti, kad neturite riebalų – net galėtumėte dalyvauti kultūrizmo varžybose.
– Sezono metu ar vasarą rinktinėje mums nuolat matuoja kūno riebalų ir raumenų masę.
Man, kaip visiems, buvo nustatytos normos, kurių turėjau siekti. Prieš kelias dienas atlikau matavimus. Mano tikslai net viršyti.
Bet krepšinis nėra lengvoji ar sunkioji atletika ir kūno konstrukcija neturi didžiausios reikšmės rezultatams, nors, žinoma, padeda aikštėje jaustis lengvesniam, greitesniam, geriau pasirengusiam. Vis dėlto krepšinis yra komandinis sportas ir jame labiausiai reikia jausti kitus žaidėjus ir patį žaidimą.
– Jūsų taip lauktas judesys NBA žaidėjų biržoje prasidėjo gruodžio 15-ąją.
– Nuo šios dienos baigė galioti vasarą įsigytų NBA laisvųjų agentų neliečiamybė.
– Kiek jums svarbi ši data?
– Nelengva atsakyti į šį klausimą – tokia situacija man apskritai nauja. NBA esu tiktai antrus metus, o šioje lygoje galioja begalė taisyklių: maksimalios vietos sudėtyje, algų „kepurė“ ir dar labai daug dalykų, kurių iki galo neišmanau.
Todėl pasitikiu agentu Jasonu Ranne’u – tuo, ką jis daro ir sako.
Be abejo, aš viską seku, bandau sužinoti, nenoriu likti nuošalyje, nes labiausiai pats turi rūpintis savimi, niekas kitas nepasirūpins.
Suprantu tik tiek: gruodžio 15-ąją prasidėjo rimtesnis veiksmas.
– Jūsų žmona Eglė JAV irgi turi veiklos – šoka Niujorko šiuolaikinio baleto trupėje „BalletNext“. Kaip jūsų situacija veikia Eglę? Jei kraustysitės į kitą NBA klubą, jai teks atsisakyti mėgstamos veiklos?
– Dabar toks metas, kai reikia žiūrėti karjeros, juolab kad turėčiau būti jos viršūnėje, todėl manau, kad rasime sprendimą. Kol kas apie tai dar labai nediskutavome, nes neaišku, ar pasiliksiu čia, ar reikės grįžti į Europą.
Įtampos nejaučiame. Aš apskritai esu optimistiškas, pozityvus žmogus. Net dabar manau, kad ši situacija man gali išeiti į naudą – tapsiu stipresnis.
Svarbiausia – nepasiduoti psichologiškai. Jei kas rytą atsibudęs nervinsiuosi, kad neturiu klubo, bus tik sunkiau. Žinau, kad anksčiau ar vėliau aš vis tiek žaisiu ir viskas bus gerai.
– JAV žiniasklaidoje netrūko informacijos, kad jumis domisi „Atlanta Hawks“, „Chicago Bulls“, „Milwaukee Bucks“, net buvo pranešimų, kad susitikote su NBA legenda Magicu Johnsonu, kai jumis domėjosi „Los Angeles Lakers“. Tą informaciją lyg ir patvirtinote. Bet kokį apskritai NBA klubų susidomėjimą jaučiate?
– Buvo daug gandų ir kai kurie jų buvo tiesa – su kai kuriais klubais kalbėjausi, kai kurie pasakė, kad nesu jiems įdomus ar jie neturi galimybių, bet vis tiek buvo įvardijami kaip galimi kandidatai mane įsigyti.
Taip, Los Andžele buvau susitikęs su M.Johnsonu, tačiau negaliu plačiau to komentuoti.
O dabar situacija tokia, kad yra keli klubai, kurie pasakė, kad nori palaukti bent iki gruodžio 15osios, tada matys, kaip judės rinka, kokia situacija, ir tada žinos konkrečiau.
Tad viena data yra gruodžio 15-oji, o kita – sausio 10-oji, kai klubai gali pasilikti žaidėjus ar nutraukti negarantuotas sutartis.
– Pirmasis jūsų sezonas NBA buvo neblogas – netgi, galima sakyti, kad svarus (vidurkis – 15 min., 6,3 taško, 1,9 atkovoto kamuolio). Antrą sezoną gavote vos porą garbės minučių.
– Taip ir nežinau visų priežasčių, nors, neslėpsiu – bandžiau jų ieškoti. Gal pasikeitė klubo strategija, trenerio požiūris.
Atvažiavęs po vasaros jaučiausi gerai, net turėjau minčių išsikovoti vietą starto penkete, bet viskas pakrypo visai kita linkme.
– Baisiausia jums turbūt ne tai, kad esate be darbo – jo tikrai gautumėte kad ir Europoje, o žaidimo patirties stygius. Ši bėda ryškėjo ir pastarąją vasarą, kai, anksti pasibaigus NBA sezonui, turėjote daug poilsio, todėl reikėjo laiko pajusti žaidimo ritmą rinktinėje.
– Taip, rinktinėje reikėjo laiko įsivažiuoti, bet tuomet po paskutinių NBA sezono rungtynių turėjau keturių mėnesių pertrauką, o ir rinktinėje darbą pradėjome nuo fizinio pasirengimo. Tad užtruko, kol įgijau sportinę formą.
Rinktinės treneriai žinojo, ką daro, todėl viskas vyko taip, kaip ir turėjo vykti.
Ir aš, ir komanda įgijome formą tada, kai reikėjo. Jei ne vienos nelemtos rungtynės su graikais, Europos čempionate viskas būtų susiklostę visai kitaip.
Dabar situacija kitokia, neabejoju, kad daug greičiau galėčiau pagauti sportinę formą – sąmoningai sportuoju, pažįstu savo kūną, kad sugebėčiau palaikyti tą formą. Jeigu vėl reikėtų staiga žaisti, nereikėtų daug laiko apsiprasti.
– Buvote užsiminęs, kad neatmetate galimybės atstovauti Lietuvai dar lapkritį su Kosovu ir Lenkija. Klubo paieškos užsitęsė, bet neatstovavote. Kodėl?
– Tą savaitę turėjome gauti atsakymus iš dviejų NBA klubų. Galėjo susiklostyti taip, kad bet kurią akimirką būtų tekę vykti į naują klubą. Buvo beprasmiška vykti į Europą ir – jei staiga kvietimas – kitą dieną vėl skristi atgal.
Visada norėjau ir noriu žaisti rinktinėje, kol būsiu reikalingas, tol joje ir žaisiu.
– Ar jau lankėtės „Knicks“ rungtynėse kaip žiūrovas?
– Ne, bet per televiziją nepraleidau nė vienų rungtynių. Į areną nėjau ne dėl nuoskaudų – su klubu išsiskyrėme itin gražiai, jis man leidžia naudotis treniruočių centru, gyvenu tame pat name, kur ir daugelis „Knicks“ žaidėjų, dažnai susitinkame, o mūsų santykiai labai šilti.
Tiesą sakant, nesvarsčiau galimybės apsilankyti „Knicks“ mače „Madison Square Garden“ arenoje. „Knicks“ treniruočių centru dažniausiai galiu naudotis vakare, o „Knicks“ irgi žaidžia vakarais, tad vykdamas į Manhataną turėčiau atsisakyti treniruotės.
Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių kol kas likau Niujorke, yra nuostabūs treniruočių partneriai ir galimybės dirbti. Galiu susitelkti tiktai į sportą, nes nėra jokių pašalinių trikdžių, nereikia niekuo rūpintis – tik sportuoti.
Galiu naudotis „Knicks“ treniruočių centru, galiu dirbti NBA žaidėjų asociacijos salėje. Reikia tik noro, o kur ir su kuo sportuoti, visada rasi.
Jei būčiau Lietuvoje, būtų šiek tiek kitaip – ir šeima, ir draugai, daugiau pagundų, ne taip pailsi, ne tiek savęs atiduodi.
– Matyt, turite galimybę pažiūrėti Eurolygos rungtynes, kurios, spėju, praėjusį sezoną neturėjote dėl intensyvaus tvarkaraščio?
– Žiūriu viską, ką galiu! Ir Eurolygą, ir Europos taurės rungtynes, ir „Žalgirį“ su „Lietuvos rytu“ žiūrėjau LKL čempionate. Apskritai esu pasiilgęs krepšinio – po rinktinės rimtai beveik ir nežaidžiau.
Manau, kad iš dalies man tai gali išeiti į naudą, nes paprastai per Kalėdas ar po Naujųjų metų būna šioks toks emocinis nuopuolis, kai priblėsta meilė krepšiniui, nes išsunkia įtemptas sezonas. O dabar esu labai išsiilgęs krepšinio ir esu garantuotas, kad iki sezono pabaigos man netrūks noro žaisti.
2
Tiek minučių šį sezoną NBA čempionate žaidė M.Kuzminskas.
Išrinko populiariausiu
Portale lrytas.lt pasibaigusiame balsavime M.Kuzminskas išrinktas populiariausiu 2017 m. šalies sportininku ir gaus specialų prizą, jeigu atvyks į „LTeam“ gruodžio 22-ąją. M.Kuzminskas surinko 6626 balsus ir aplenkė plaukiką Giedrių Titenį (5495) bei dviratininką Ramūną Navardauską (4075).
„Toks pripažinimas man labai svarbus, dažniausiai sportininkai vertinami ne pagal tai, kokie jie asmenybės, o pagal tai, ką jie daro aikštėje, – sakė M.Kuzminskas. – Tad man iš tiesų smagu, kad žmonės mane pažįsta ir kaip žmogų – stengiuosi atsiskleisti bendraudamas gatvėje, socialiniuose tinkluose ar per socialinius projektus. Džiaugiuosi, kad žmonės tai vertina. Suprantu, kad viskas laikina ir galbūt, kai nebežaisiu, būsiu greitai pamirštas. Bet kol yra galimybė nuveikti ką nors gražaus, jei mano apsilankymas ar pabendravimas su žmonėmis suteikia jiems džiaugsmo, kodėl to nedaryti?“
