Jo užduotis paprasta, tačiau kartu labai svarbi ir neišvengiama. 34-erių skautas turi pastebėti ir įvertinti krepšinio talentus visame Europos žemyne, taip tapdamas vieno žmogaus keliaujančiu biuru.
„Tai nėra lengva, – pripažino B.Matkevičius. – Iš pradžių jaučiausi kiek priblokštas visos situacijos. Prireikė laiko, kol viską sudėliojau į vietas ir supratau, nuo ko reikia pradėti“.
Per pastaruosius dvejus metus „Celtics“ turėjo nemažai darbo Europoje. 2016-aisiais jie biržoje pašaukė prancūzų puolėją Guerschoną Yabusele ir kroatą Ante Zizičių. Pastarąją vasarą jie taip pat pasirašė sutartis su vokiečiu Danieliu Theisu bei veteranu įžaidėju Shane'u Larkinu, paskutinį sezoną praleidusiu Ispanijoje.
Dėl didelio dėmesio JAV koledžų krepšiniui ir akivaizdžių logistikos priežasčių kiti „Celtics“ klubo skautai negali nuolat būti Europoje, tad ši užduotis tenka būtent B.Matkevičiui.
„Benas pasižymi neįtikėtina darbo etika, – sakė klubo krepšinio operacijų prezidentas Danny Ainge. – atrodo, kad jis niekada nepavargsta“.
Išskirtinė istorija
B.Matkevičius gimė tuometinėje Sovietų Sąjungoje, dabartinėje Lietuvoje. Jo šeima, berniukui būnant penkerių, persikraustė į Vokietiją. Ten B.Matkevičiaus tėtis profesionaliai žaidė krepšinį.
Pats B.Matkevičius taip pat tapo geru krepšininku ir JAV pabaigė vidurinę mokyklą. Vėliau jis rungtyniavo antrajame NCAA divizione.
Jo neilga profesionalo karjera Vokietijoje greitai nutrūko dėl traumų, tad B.Matkevičius tapo Kukshafeno komandos trenerio asistentu, o po to dirbo ir Maskvos CSKA klube.
2012-ųjų vasarą B.Matkevičius tribūnose stebėjo aštuoniolikmečių turnyrą Lenkijoje, kai prie jo susipažinti priėjo „Celtics“ personalo vadovas Austinas Ainge'as.
Abu vyrai pasidalijo savo darbo istorijomis ir nenutraukė ryšio. A.Ainge'as buvo sužavėtas B.Matkevičiaus žiniomis ir kai „Celtics“ 2014 metais ieškojo skauto Europoje, pasirinkimas buvo akivaizdus.
B.Matkevičius ne tik turėjo gebėjimą pastebėti talentus, bet tuo metu jau buvo užmezgęs platų pažinčių ratą.
Tačiau ir jam teko susidurti su iššūkiais. Žaisdamas krepšinį ar dirbdamas treneriu B.Matkevičius gerai žinojo savo viso sezono tvarkaraštį ir niekada neturėjo rūpintis skrydžiais ar viešbučių užsakymu.
Dabar, būdamas skautu, jis turi pats susidėlioti savo dienotvarkę ir planuoti keliones į tolimus miestus, kurių galbūt niekada neaplankytų, jei ten nebūtų perspektyvių žaidėjų.
„Sudėtingiausias dalykas dirbant be komandos yra tai, kad bėgant laikui gali pasijusti vienišas. Benas yra labai atidus ir kreipia dėmesį į detales.
Jis tik dirba, dirba ir dirba, o tokioje situacijoje nėra lengva išlikti pasišventusiam“, – svarstė A.Ainge'as. – tačiau Benas nuostabus. Toks jausmas, kad jis niekada nepavargsta. Net keliaudamas jis nuolat stebi rungtynių vaizdo įrašus. Toks žmogus klubui yra didelė vertybė“.
Skauto pareiga
B.Matkevičius gyvena Berlyne, tačiau net ir šie namai yra laikini. Per pastaruosius dvejus metus jis sukaupė beveik 300 tūkst. oro linijų mylių, neskaičiuojant traukinių, autobusų ir mašinos.
Benui nėra neįprasta pamiršti savo viešbučio numerio kambarį, mat tiek daug keliaujant viskas pradeda maišytis.
Atsikėlęs anksti ryte B.Matkevičius išgeria pirmąjį iš daugelio espresso tą dieną ir peržiūri „Celtics“ rungtynių pakartojimą.
Jam įdomu pamatyti, kaip sekasi jo į Bostoną atvestiems krepšininkams ir dar geriau pažinti komandos stilių bei sistemą.
Peržiūrėjęs „Celtics“ rungtynes, B.Matkevičius susipažįsta su daugelio Europos lygų rungtynių rezultatais, o tai tikrai užtrunka.
Lyg to būtų maža, jis taip pat peržiūri ir kai kurias JAV studentų lygos (NCAA) rungtynes. Juk, pavyzdžiui, 18-metis puolėjas iš Ispanijos gali atrodyti įdomus, tačiau B.Matkevičiui pamačius žaidėją, kaip buvęs „Duke“ universiteto puolėjas Jaysonas Tatumas, kurį „Celtics“ trečiu šaukimu pasikvietė praėjusiais metais, įvertinimas gali keistis.
Nepaisant šio didelio krūvio B.Matkevičius nėra visiškai atitolęs nuo reikalų JAV. Jis nuolat bendrauja su A.Ainge'u ir bent kelis kartus per savaitę siunčia elektroninius laiškus klubo personalui.
Pats A.Ainges savo ruožtu B.Matkevičiui pasako, kokius žaidėjus reikėtų stebėti ir pasidalina kitomis įžvalgomis.
A.Ainges Europoje lankosi maždaug penkis kartus per metus ir kartu su B.Matkevičiumi taip pat seka situaciją Europoje. „Celtics“ skautą turi ir Brazilijoje – ten dirba Luizas Lemesas.
Nors dabartinis skautų darbas daugiausiai vyksta žiūrint vaizdo įrašus ir bendraujant virtualiai, tai vis tiek neprilygsta krepšininko stebėjimui gyvai.
„Užmegzti ryšius ko gero yra sunkiausia dalis, – sakė B.Matkevičius. – Bet tai reikalinga, nes turi nuolat būti informuotas. Bėgant metams, turi vis daugiau pasitikėjimo ir dalinimasis informacija vyksta sklandžiau“.
Vėl kelyje
Nors B.Matkevičius kasmet pamato šimtus perspektyvių žaidėjų, supranta, jog absoliuti dauguma jų niekada netaps „Celtics“ komandos nariais.
„Skauto darbe 90 procentų laiko tiesiog išbraukinėji žaidėjus iš sąrašo“, – sakė A.Austinas.
Jis sutiko, kad šis darbas kartais išties būna nedėkingas – net nuvykęs į tolimą miestą negali būti tikras, kad išvysi tave dominantį krepšininką.
Kartais jie beveik nerungtyniauja trenerio sprendimu, o kartais greitai surenka penkias pražangas.
„Kartais sėdi lėktuve ir žiūrėdamas pagalvoji, kokį darbą turi, – kalbėjo B.Matkevičius. Visi gyvename savo burbuluose, tačiau kartais jaučiuosi, tarsi būčiau kitame pasaulyje. Gyvenimas pralekia pro šalį, o aš gyvenu taip, kaip visada norėjau – krepšiniu“.
