„Va, sidabro medalį gavau. Dar po 10 metų gal ir auksas bus. Trenerio gyvenime atvirkščiai – iškart surandi auksą, po to seikėji ir ieškai sidabrinių grynuolių iš visos sportininkų krūvos“, – plačia šypsena juokavo žinomas treneris, ketvirtadienį atsiėmęs iš Kūno kultūros ir sporto departamento pagarbos ženklą.
Ir vėl su jaunąja trylikamečių karta jau kelintą kartą link suaugusiųjų krepšinio žygiuojantis G.Regina iš savo akiračio nepaleidžia ir tų, kurie įšoko į elitą ir spindi ryškiausiomis krepšinio spalvomis.
„Taip, Jonas Valančiūnas tas žmogus, su kuriuo ir bendraujame toliau, ir turime bendrus jaunųjų krepšininkų ugdymo projektus. Todėl nesekti jo pasirodymo NBA ir jo rezultatų aš tikrai negaliu“, – tikino Vilniaus krepšinio mokykloje treneriu beveik nuo studijų pabaigimo laiko dirbantis G.Regina.
Ir pasidžiaugti J.Valančiūno pasiekimais jubiliatas tikrai gali: šį sezoną „Toronto Raptors“ atrodo galingiausiai, o J.Valančiūnas apramino pasirodžiusias kalbas, kad jo laikas Kanados ekipoje yra baigtas.
25-erių 213 cm ūgio vidurio puolėjas šį sezoną pagerino visus savo įmanomus statistinius rodiklius – vidutiniškai dabar jis savo metimus meta 56,1 proc. taiklumu (karjeros rodiklis – 55,7 proc.), pradėjo mesti tolimus metimus – pataikė 44,6 visų mestų tritaškių o po krepšiais atsikovoja po 12 kamuolių (karjeros rodiklis – 11,5). Baudas lietuvis meta net 80,8 proc. taiklumu ir tai yra beveik dviem procentais geresnis rezultatas nei per karjerą.
Lietuvis šį sezoną įsidrąsino mesti tritaškius ir vos ne kas kiekviename mače savo taškų kraitį didina tolimais šūviais, nors prieš tai per kelis sezonus iš eilės J.Valančiūnas mesdavo po vieną tolimą metimą.
– Galima teigti, kad J.Valančiūną „Raptors“ sugebėjo perlaužti ir pakaitė stereotipą, jog jis negali mesti iš toli?, – lrytas.lt paklausė G.Reginos.
– Jono tikrai nereikia „laužyti“ – jis tolimo metimo pojūtį turi iš prigimties. Dar būdamas moksleivis, žaisdamas Lietuvoje, jis turėjo to tolimo metimo jutimą.
Pasižiūrėkite į Jono baudų pataikymo procentą – daugiau kaip aštuoniasdešimt procentų. Ir pagal tai galima spręsti apie žaidėjo kamuolio pojūtį, jo pasukimą metant, techniką.
Tiesą pasakius, kad Jonas dabar meta tuos tritaškius, man visiškai nėra netikėta – jis dažnai mesdavo tolimus metimus. Bet kai jis padarė žingsnį į vyrų krepšinį, jis pateko į rankas tų trenerių, kurie aiškiai pasakė – tavo darbas ne mėtyti iš toli, o stumdytis trijų sekundžių zonoje. Tai buvo matyti ir tuomet, kai jis įžengė į NBA pasaulį.
– O dabar?
– Dabar klubas pamatė, kad Jonas gali ir pataikyti iš toliau. Pasižiūrėkite, J.Valančiūnas per mačą pastaruoju metu meta bent porą tritaškių.
Manau, taktika tokia – meti du kartus, jei pataikai bent vieną, tai jau yra labai gerai ir mesk toliau. Dėl Jono pasitikėjimo savo jėgomis mes galime būti ramūs – pas jį šis komponentas niekada niekur nebuvo dingęs.
– Bet per prieš tai buvusius sezonus NBA jis prisibijojo mesti iš toli.
– Tam reikia ir psichologinio pasirengimo. Vadinasi, jis jau pasiruošė šiam sezonui būti ne tik kovotoju po krepšiu, bet ir metiku.
Kita vertus, kai ateini į vieną ar kitą komandą, privalai prisitaikyti prie esančių ekipos vidaus taisyklių. Kaip ir kiekviename klube, neužtenka vieno ar kelių metų, kad priprastum prie tų vidinių „bangavimų“.
– Ar nėra taip, kad J.Valančiūnas tapo universalesnis krepšininkas po to, kai prasidėjo kalbos apie aiškiai išreikštų vidurio puolėjų nereikalingumą NBA, tokio plano žaidėjų nykimą? Lietuvis gal buvo priverstas keistis, jei planuoja dar ne vienerius metus išsilaikyti NBA?
– Jei nori išsilaikyti tokioje lygoje kaip NBA, visada privalai reaguoti į esamas situacijas. Šiai dienai NBA žaidimas tampa mobilesnis, greitesnis ir tipiniai vidurio puolėjai jau tampa lyg ir atgyvena.
Manau, kad sureagavo tiek klubas, tiek ir pats J.Valančiūnas. Klausimas buvo tik vienas – ar žaidėjas pasiduoda būti keičiamam.
Galvoju, kad toks Jono siekis būti universaliu žaidėju į naudą išėjo ir klubui, ir pačiam krepšininkui – jis tapo labiau pavojingas atakose. Be abejo, ir jo vertė rinkoje dar labiau padidėjo (juokiasi).
– Ką dar J.Valančiūnas turėtų nuveikti NBA. Kokius matote jo žaidime trūkumus?
– Manau, kad jam vis dėlto dar reikia pagerinti fizinę savo būklę, ypač, kojų jėgą. Tuomet jis būtų kur kas mobilesnis gynyboje prieš „mažiukus“, nes kol kas tai jo trūkumas.
Jonas būtų dar galingesnis žaidėjas, jei pagerėtų jo gynybiniai pajėgumai.
– Jei „Raptors“ nutartų J.Valančiūną vis dėlto nutartų atleisti. Ar lietuvis susirastų darbą NBA? Ar tektų eiti Mindaugo Kuzminsko keliais?
– Jonas tikrai be vargo susirastų darbą kitoje ekipoje. Man labai keistai atrodė „Raptors“ klubo žaidimo filosofija, kai ekipa neišnaudodavo Jono visų galimybių.
Gal tris sezonus iš eilės į jį buvo žiūrima ne kaip į lyderį, o lyderių pagalbininką. Aš kalbu apie DeMarą DeRozaną ar Kyle'ą Lowry. Tie krepšininkai diktavo savo sąlygas komandoje – net ir praėjusį sezoną jie net ir geroje pozicijoje esančiam J.Valančiūnui neduodavo perdavimo – viską bandė užbaigti kaip komandos lyderiai patys.
Kaip ne kartą kalbėjausi su Jonu, tokio normalaus mikroklimato ekipoje dar praėjusį sezoną tikrai nebuvo. Pagaliau šį sezoną atsirado ryšys tarp tų dviejų lyderių ir Jono – matau, kad lietuvio jau net ieškoma aikštėje, kad būtų perduotas kamuolys.
– Iš NBA persikelkime į Lietuvos reikalus. Sklandė gandai, kad J.Valančiūnas steigs savo vardo krepšinio mokyklą Vilniuje. Esate geras jo draugas – tai bus dar viena krepšinio mokykla Vilniuje?
– Na, mokyklos kūrimo idėja kol kas ir lieka tik idėja. Nes visi puikiai žinome, kas paskatino tiek Arvydą Sabonį, tiek ir Šarūną Marčiulionį steigti savo vardo mokyklas.
NBA klube iš Jungtinių Valstijų tuo metu žaidžiantis krepšininkas galėjo sulaukti tam tikrų mokestinių lengvatų, jei vykdė socialines programas, mokė vaikus. Kanadoje to nėra – socialines programas galima vykdyti tik šioje valstybėje ir tuomet gausi mokesčių lengvatų.
Galvoju, kad, Jonas galbūt yra dar nėra pasirengęs morališkai steigti savo vardo mokyklą.
Tačiau jo vardo stovyklos vyks jau penkti metai iš eilės. Bus toks veiksmas ir šiemet – birželio 21-23 dienomis Druskininkuose rinksis septyniolikmečiai vyrukai ir treniruosis su garsiausiais treneriais. Šis projektas bus vykdomas kartu su Lietuvos krepšinio federacija, tad būtent Druskininkuose bus atrinkti tie septyniolikmečiai, kurie ir sudarys šios amžiaus grupės rinktinę.
Žinoma, Jonas būtinai bus stovykloje ir mielai padirbės su aukštaūgiais.
