Nenugalėta Lietuvos rinktinė baigiantis birželiui susirinks į paskutinį pasaulio čempionato atrankos pirmojo etapo „langą“. Birželio 28 d. Lenkijoje ir liepos 1 d. Vengrijoje Europos atrankos C grupės lyderiai baigs šio etapo varžybas.
Lietuviai jau turi vietą antrajame atrankos etape, kuris jiems prasidės rugsėjį: 14 d. Lietuvos rinktinė žais svečiuose, 17 d. – namie.
Į abu šiuos „langus“ – vasarą ir rudens pradžioje – Lietuvos rinktinės treneris 44 metų D.Adomaitis tikisi prisikviesti pajėgiausius šalies krepšininkus. Tai svarbu ne tik tik dėl to, kad geriausi rinktinės žaidėjai vėl prisimintų senas istorijas ir pajustų vienas kitą aikštėje.
Nemenkiau svarbu įveikti Lenkiją ir Vengriją, kurios, neabejotinai, taip pat surinks pajėgiausias komandas. Į atrankos antrąjį etapą rinktinės nešis absoliučiai visas pergales ir visus pralaimėjimus, tad kiekviena pergalė – vis dar aukso vertės, nors kelialapis į kitą etapą jau yra lietuvių kišenėje. Lietuvos rinktinė laimėjo visas ketverias atrankos rungtynes.
Kurpdamas rinktinės planus, D.Adomaitis padarė strategiškai itin svarbų ėjimą: metų pradžioje ne tik aplankė NBA žaidžiančius Joną Valančiūną bei Domantą Sabonį, bet ir sėdo prie stalo su „Toronto Raptors“ bei „Indiana Pacers“ vadovais ir treneriais. Šie pažadėjo išleisti lietuvius į rinktinę ir padėkojo Lietuvos treneriui, kad apie rinktinės planus informavo taip anksti.
D.Adomaitis atviras: nors ir turi strategiją, kaip turėtų atrodyti rinktinė per artėjančius du atrankos „langus“, realią situaciją žinos tik po kelių mėnesių. Viskas priklausys ne tik nuo žaidėjų sveikatos, bet ir to, kada jiems baigsis sezonas.
– Treneri, jau rašotės pastabas, kaip turėtų atrodyti rinktinė vasarą ir net rugsėjį, sudarėte išplėstinį žaidėjų sąrašą, bet ar jau aišku kas nors konkretaus? – buvo paklaustas D.Adomaitis.
– Dabar – kovo mėnuo, o rinktinė vėl rinksis birželį. Žinoma, kad kol kas anksti konkrečiai kalbėti. Susidariau žaidėjų sąrašą ir dabar man svarbiausia, kad jie visi būtų sveiki, kad išvengtų traumų.
Yra žaidėjų, kurių sezonas gali trukti labai ilgai. Pavyzdžiui, „Toronto Raptors“ su J.Valančiūnu NBA čempionate žaidžia puikiai ir mes visi norėtume matyti Joną finale. Gal – net laimintį čempiono žiedą būtent per lemiamas, septintąsias, NBA finalo serijos rungtynes.
Dar nepatvirtintas NBA atkrintamųjų varžybų tvarkaraštis, tad nežinia, kiek truks sezonas. Nors lyg ir turėtų baigtis iki birželio pabaigos. Reikia laukti.
Išplėstiniame kandidatų sąraše, su jaunais krepšininkais, – kiek daugiau nei 24 pavardės. Stebiu visus žaidėjus, mane domina jų sveikata. Nes traumos, kaip, pavyzdžiui, prieš antrąjį atrankos „langą“, kai susižeidė Gediminas Orelikas, Arnas Butkevičius ir Deividas Gailius, privertė keisti rinktinės sudėtį.
– Paskutinėms pirmojo atrankos etapo rungtynėms svečiuose su Lenkija ir Vengrija ketinate surinkti stipriausios sudėties komandą. Kodėl tai taip svarbu? Juk dėl patekimo į pasaulio čempionatą antrajame atrankos etape realiai vėl turėtų kovoti rezervas. Gal būtų geriau dar stipriau suklijuoti atsarginę rinktinę, kuri ir sieks teisės dalyvauti 2019 m. pasaulio čempionate Kinijoje?
– Jei pajėgiausi šalies žaidėjai turi galimybę atstovauti rinktinei, tai ir turi jai atstovauti. Viena vertus, jie turi vėl pajusti vienas kitą, kita vertus, sirgaliai nusipelnė pamatyti rinktinės žvaigždes Lietuvoje. Tokia galimybė bus, kai rinktinė žais antrajame atrankos etape rugsėjį.
– Vadinasi, NBA klubai jau davė sutikimą, kad D.Sabonis ir J.Valančiūnas rinktinei atstovautų ne tik vasarą, bet ir rugsėjį?
– Taip. Ir su „Toronto Raptors“, ir su „Indiana Pacers“ kalbėjomės apie du rinktinės „langus“ – vasarą ir rudens pradžioje. Vasarą rinktinei bus sudėtinga dėl to, kad turėsime kelias dienas pasirengti dvejoms rungtynėms išvykoje. Rugsėjį planuojame ir draugiškų rungtynių, o rinktinė kai kuriems žaidėjams gali būti gera galimybė pasirengti artėjančiam klubų sezonui.
NBA klubai dar tiksliai nežino, kada pradės ikisezonines treniruočių stovyklas. Šio sezono pradžioje buvo daug traumų, tad ieškota priežasčių, kodėl taip nutiko.
Manoma, kad viena priežasčių – sutrumpėjęs pasirengimo sezonui laikas. Tad, gali būti, NBA klubai rengtis pradės anksčiau. Planuojama, kad rugsėjo 23-25 dienomis NBA žaidėjai jau turėtų būti kubuose. Teoriškai, ir D.Sabonis, ir J.Valančiūnas turėtų spėti dalyvauti antrojo atrankos etapo pirmajame „lange“. Bet kol kas niekas nieko tiksliai nežino. Vėlgi – reikia laukti.
Tačiau NBA klubai pozityviai vertina Jono ir Domanto norą žaisti rinktinėje. „Toronto Raptors“ ypač buvo patenkintas, kokios formos J.Valančiūnas atvyko į komandą iš rinktinės. „Raptors“ sakė, kad ikisezoninė Jono forma buvo geriausia per visą laiką, kiek jis žaidžia NBA.
Mes ir žaidėjams norime parodyti, kad rinktinėje turime ne tik savo tikslų, bet ir stengiamės galvoti apie juos. Pavyzdžiui, jų tikslus gerai pasirengti artėjančiam sezonui.
– Ir su „Toronto Raptors“, ir su „Indiana Pacers“ radote bendrą kalbą, bet, ar NBA klubai turėjo prašymų?
– NBA klubai pasakė, kad tikrai išleis žaidėjus – klubų planai bus suderinti su rinktinės planais. Jie džiaugėsi, kad į juos kreipiausi iš anksto, nes dabar žinos, kaip ir kas vyksta. NBA klubai žaidėjams vasarą įduoda individualius treniruočių planus, tad, juos rengdami, atsižvelgs ir į rinktinės planus. Juolab kad, pavyzdžiui, vasarą, rinktinės treniruočių stovykla ir rungtynės vyks vos savaitę.
– Kalbėtis su Eurolygos klubais, kuriuose žaidžia lietuvių, matyt, nėra jokios prasmės?
– Iki rugsėjo, o gal – ir iki vasaros, situacija gali labai pasikeisti. Kalbu apie FIBA ir Eurolygos karą. Šį klausimą dabar sprendžia Europos Komisija ir kuo greičiau gausime jos atsakymą, tuo bus visiems lengviau.
Aš labai tikiuosi, kad dvi svarbios krepšinio organizacijos pagaliau susės prie stalo ir priims krepšiniui ir sirgaliams palankų sprendimą. Dabartinė situacija nepatinka ir sirgaliams, ir kenkia krepšiniui. Žinoma, šioje situacijoje yra ir pliusų, nors minusų, matyt, gerokai daugiau.
– Didžiausias šio karo minusas, žinoma, tas, kad sirgaliai beveik neturi galimybių rinktinėje per atrankos rungtynes matyti pajėgiausių žaidėjų. O kokie pliusai?
– Kai kurie žaidėjai nebūtų turėję galimybės apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlių, jei ne tokia situacija. Be to, tai buvo galimybė sirgaliams sezono metu pamatyti Lietuvos rinktinę namuose. Atmosfera per rungtynes su Vengrija ir Kosovu Klaipėdoje buvo fantastiška. Tai rodo, kad nėra taip blogai. Bet vis tiek reikia rasti bendrą tašką ir susitarti.
– Kai Klaipėdoje žaidėte rungtynes su Vengrija, kone tuo pat metu Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje kovojo su Stambulo „Anadolu Efes“. Ar po rinktinės dvikovos pats pirmiausia įsijungėte „Žalgirio“ rungtynių įrašą?
– Pirmiausia baigiau savo darbą – rengėmės kitai dvikovai su Kosovu. Vėlai naktį pažiūrėjome ir „Žalgirį“. Tai normalu, nes visi verdame tane pačiame krepšinio katile. Tad stebime vieni kitus, domimės, palaikome.
– Per pirmuosius du atrankos „langus“ rinktinėje žaidė rezervas, itin išsiskyręs kovingumu. Ar po šių dviejų „langų“ atsirado žaidėjų, kuriuos stebite atidžiau nei anksčiau?
– Žaidėjams, kurie žino rinktinės sistemą, visada yra lengviau. Eimantui Bendžiui, Adui Juškevičiui ar per antrąjį „langą“ prisidėjusiam Mariui Grigoniui viskas buvo paprasčiau.
Mane labiausiai džiugina jaunų žaidėjų įsiliejimas į treniruočių procesą, jų žaidimas. Žinoma, visada norisi jauniems žaidėjams duoti galimybę žaisti daugiau, bet kiekvienos pergalės kaina yra labai didelė ir būtent pergalė yra svarbiausia. Tačiau manau, kad jaunimas tikrai gerai pasirodė ir turi gerų galimybių ateityje įsitvirtinti rinktinėje.
– Galima sakyti, kad tai dar vienas FIBA ir Eurolygos karo privalumas – galimybė rinktinėje žaisti jauniems žaidėjams. Anksčiau šis klausimas atrodė neišsprendžiamas: kaip rasti progą perspektyviam jaunimui „apsišaudyti“ rinktinėje, kai joje privalo žaisti geriausi krepšininkai?
– Žinoma. Tai buvo puiki proga jaunus žaidėjus anksčiau įtraukti į treniruočių procesą ir rinktinės gyvenimą – kad dalyvautų, matytų. Laurynas Birutis ir Arnoldas Kulboka per pirmąjį ir per antrąjį „langą“ rinktinėje buvo skirtingi žaidėjai. Antrąsyk atvykę jie daug labiau savimi pasitikėjo, jau visus pažinojo, žinojo, kokia situacija.
– Jaunimui būti rinktinėje svarbiau psichologiškai ar vis dėlto tampate ir treneriu, kuris padeda jiems tobulėti – juk L.Birutis, A.Kulboka ar Martynas Echodas yra dar nesusiformavę krepšininkai?
– Su treneriais, krepšinio specialistais ir net Lietuvos krepšinio federacijos darbuotojais daug kalbamės apie jaunus krepšininkus. Bet kai krepšininkas žaidžia klube, tu negali kištis į klubo reikalus. Man smagu buvo šį sezoną matyti, su kokia energija M.Echodas žaidė Europos taurės turnyre – kaip Rimas Kurtinaitis juo pasitiki, kaip iš jo reikalauja vis daugiau ir daugiau. Kartais atrodė, kad – net per daug. Bet pačiam Martynui naudinga, kad su juo siejami dideli lūkesčiai, kad reikalavimai jam vis didėja. M.Echodas pateisina šį pasitikėjimą.
L.Birutis Šiauliuose sužaidė fantastiškų rungtynių ir visą sezoną buvo stabilus.
Arnoldas Kulboka pasirinko kitą kelią – žaisti silpnesnėje komandoje, bet daugiau. Tačiau Kapo d’Orlando „Betaland“ žaidė Europoje, žaidžia pajėgioje Italijos lygoje. O ir Arnoldas daug laiko praleidžia aikštėje, ne ant suolo sėdi – tai yra svarbiausia.
– Įvertinus ne tik M.Echodo, A.Kulbokos, L.Biručio talentą, bet ir asmenines savybes, kuriam prognozuotumėte ryškiausią karjerą?
– Kiekvienas jų gali nuveikti labai daug. Jie visi dabar stovi prie starto linijos ir kiekvieno jų galimybės vienodos. O kur jie atsidurs judėdami finišo link, priklausys tik nuo jų. Žinoma, reikia ir sėkmės: su kokiais treneriais dirbs, kokiose komandose žais, kaip susiklostys aplinkybės. Vis dėlto, neabejoju, daugiausia priklausys nuo jų pačių. Visi jie talentingi, o, kiek pastangų įdės, tiek ir turės. Visi jie yra tikrai darbštūs.
– Ar Kšištofui Lavrinovičiui surengėte atsisveikinimo vakarėlį?
– Kšištofui dabar – antra jaunystė. Jis išėjo iš rinktinės, dabar grįžo ir vėl ilgai negalės išeiti. Juokauju, žinoma.
Esame jam labai dėkingi, kad sutiko padėti, ypač per pirmąjį atrankos „langą“, kai buvo daug nežinomybės. Pats, būdamas krepšininkas, esu tokioje sistemoje žaidęs, tad labai gerai žinau, kaip sudėtinga ir treneriams, ir žaidėjams, kai dvi trys treniruotės, ir – į aikštę. Komanda per trumpą laiką turi maksimaliai susitelkti, būti kaip kumštis. Tai – sudėtingas procesas.
Kšištofo indėlis šiame procese buvo milžiniškas – ir aikštėje, ir drabužinėje. Apskritai visame komandos gyvenime. Kšištofas sakė, kad tai buvo paskutinis jo pasirodymas rinktinėje, bet atsisveikinimo rungtynių nebuvo, tad bus matyti.
