Naujausias Šaro stebuklas – įspūdinga pergalė prieš turtingiausią Europos krepšinio komandą Maskvos CSKA.
Portalas sports.ru užduoda klausimą: kaip jam tai pavyksta. Ir išdėsto „Žalgirio“ trenerio sėkmės receptus.
1. Svarbiausia „Žalgiryje“ – drausmė
Drausmė – sporte pakankamai miglota sąvoka. Bet ne Š.Jasikevičiaus atveju.
„Žalgirio“ treneris bene aiškiausiai iš visų Europos trenerių vadovauja žaidimui – puola ant žaidėjų kai kai jam kas nors nepatinka, nedvejodamas daro keitimus po blogų momentų, nuolat ima minutės pertraukėles.
Šiemet Š.Jasikevičius sudalyvavo viename labiausiai nuskambėjusių sezono momentų. Kai Artūras Milaknis pataikė tritaškį likus 7 sek. iki mačo su Stambulo „Fenerbahce“ pabaigos, Šaras puolė prie jo pirštais baksnodamas į smilkinius – baisu net pagalboti, kas būtų vėliau nutikę snaiperiui, jei jis būtų prametęs ir turkai išsigelbėtų.
Bet panašių momentų galima pamatyti kiekvienose „Žalgirio“ rungtynėse. Pavyzdžiui, penktadienio dvikovoje su CSKA bene pagrindine Š.Jasikevičiaus auka tapo Brandonas Daviesas.
Amerikietis sužaidė savo geriausias sezono rungtynes (17 taškų ir 5 atkovoti kamuoliai per 25 min.), bet atsiėmė kaip reikiant – įsiutęs treneris jį keliskart demonstratyviai sodino ant suolo, vos tik centras imdavosi nepamatuotos iniciatyvos ar tiesiog sukvailiodavo.
Drausmė „Žalgiryje“ – tai, kai kiekvienas užsiima išskirtinai tuo, ką moka ir vykdo trenerio planą. Menkiausias nuklydimas iš šių rėmų (B.Davieso atveju penktadienį tai išvis buvo vos pastebima) – ir akimirksniu laukia sankcijos.
Š.Jasikevičius apie tai nuolat kalba. Jo žaidėjų „kolektyvinė“ galva – bene pagrindinė tema visuose trenerio interviu: „Jei galva bus tvarkoje, Eurolygoje mes daug pasieksime“.
2. „Žalgirio“ atakos – vienos efektyviausių Eurolygoje
„Žaliųjų“ puolimas – jų didžiausia brangenybė ir apskritai pagrindinis siurprizas.
Mažesnio biudžeto komandos tradiciškai gali „iššauti“ pasitelkusios gynybą – didžiulėmis pastangomis, žaisdamos ant pražangos ribos, atletiškumu, užvestos žiūrovų.
Tuo tarpu „Žalgiris“ labiausiai stulbina būtent varžovų aikštės pusėje. Pagal atakų efektyvumą Š.Jasikevičiaus komanda – penkta Eurolygoje po CSKA, Madrido „Real“, „Fenerbahce“ ir Vitorijos „Baskonia“.
Kauniečių puolimas yra pakankamai tipiškas. Š.Jasikevičius dažnai naudoja du įžaidėjus, kurie daro derinius „dviese prieš du“ arba su kuriuos nors centru, arba su Pauliumi Jankūnu ir jei kas nors nepavyksta, permeta kamuolį iš vienos pusės į kitą.
Taip sukuriamos progos arba „mažiuko“ prasiveržimui, arba priekinės linijos žaidėjai gauna kamuolį varžovams neatremiamoje pozicijoje.
Visa tai aprašo krepšinio vadovėliai.
Tačiau netipiška tai, kaip šį procesą atlieka „Žalgiris“.
Kauno klubas – paskutinis Eurolygoje pagal mestus tritaškius. „Žalgiris“ labai daug kartų permetinėja kamuolį iš vienos pusės į kitą – ne tik gynėjai, bet ir aukštaūgiai ieško optimalios pozicijos atakai, pritraukia du gynėjus ir toliau perduoda kamuolį. „Žalgiris“ baudžia priešininkus už visus nelygiaverčius pasikeitimus ginamaisiais ir kolektyviai suvokia, kurioje aikštės vietoje reikia būti.
Iš čia ir yra vidutiniškai 20 rezultatyvių perdavimų per rungtynes (3-ioji vieta Eurolygoje), iš čia – ir vidutiniškai 13,3 klaidos (daugiausia Eurolygoje).
O svarbiausia – iš čia sukurta daugybė patogių situacijų metimams.
„Žalgiris“ – penktas pagal dvitaškius (55 proc.), trečias –pagal tritaškius (42 proc.) ir trečias pagal išprovokuotas pražangas (vid. 22).
Aikštėje tai reiškia, kad „Žalgiris“ išspaudžia viską, kas yra geriausia Š.Jasikevičiaus arsenale.
B.Daviesas ir Antanas Kavaliauskas gauna kamuolį po krepšiu ir apžaidžia priešininkus. P.Jankūnas liovėsi taip dažnai atsidurti ties tritaškio linija, bet toliau virtuoziškai meta iš vidutinio nuotolio, pritraukdamas gynėjus.
O A.Milaknis ir Kevinas Pangosas pataiko daugiau kaip 47 proc. tritaškių.
Nežiūrint į mažiausią tritaškių skaičių, „Žalgiris“ jokiu būdu neignoruoja šiuolaikinio krepšinio tendencijų. Tiesiog jomis kitaip naudojasi: antrieji-tretieji Š.Jasikevičiaus numeriai (Aaronas White’as, Axelis Toupane’as, Edgaras Ulanovas, A.Milaknis) išplečia atakas ir taip palengvina partneriams gyvenimą po krepšiu.
3. K.Pangosas išaugo į žvaigždę
„Žalgiris“ jauną kanadietį pasikvietė po jo pirmo sezono Gran Kanarijoje. Žemas vaikinukas ten pataikydavo varganus 38 proc. visų metimų ir atrodė toks smulkus, kad jį nuolatr norėjosi pavalgydinti.
Smulkumas niekur nedingo, bet per dvejus metus pas Š.Jasikevičių gynėjas tapo komandos lyderiu. Dabar K.Pangosas – vienas geriausių Eurolygoje pagal rezultatyvius perdavimus (6,2) ir taiklumą (48 proc. dvitaškių bei 49 proc. tritaškių). Žaidimo sistema – svarbu, bet būtent K.Pangoso žaidimas yra tai, kas suteikia „Žalgiriui“ išskirtinumo.
Studijuodamas universitete K.Pangosas lankė karatė užsiėmimus, kad vystytų staigumą ir greitį. Sunku pasakyti, kiek tai padėjo, bet kanadiečiui pakanka greičio išsiskirti iš tipiškų Eurolygos įžaidėjų: keisdamas atakos kryptį jis gali išbalansuoti geriausius savo gynėjus.
Toks gebėjimas iškart pakylėja žaidėją į aukščiausią lygį. „Dviese prieš du“ dalyvaujant K.Pangosui – labiausiai naudojamas elementas „Žalgirio“ puolime. Jo tritaškiai po driblingo – tai, kas nuolat laiko įtampoje varžovus. Kanadietis pasitelkiamas lemiamais momentai, kai reikia blykstelėti individualiu meistriškumu.
Neįmanoma nusikratyti minties, kad K.Pangosas – žaidėjas, kurį visiškai suformavo Š.Jasikevičius. Tais momentais, kai kanadietis nepuola, tarkim, A.White’o skriaudėjo, jo veido išraiška būna tokia išsigandusi tarsi viskas, kas vyksta aplink – jam didesnis atradimas nei bet kam kitam.
Tačiau be K.Pangoso fenomenalaus efektyvumo, be jo gebėjimo žaisti vienas prieš vieną, be jo greičio neįmanoma įsivaizduoti „Žalgirio“ ten, kur jis yra dabar.
4. „Žalgirio“ gynyba – vidutiniška, bet ir tai neblogai
Yra dar viena statistikos kategorija, kurioje „Žalgiris“ neįvertinamas. Komanda lyg ir vidutiniokė pagal atkovotus kamuolius (vid. 33,1, aštuntoji vieta Eurolygoje).
Tačiau pagal atkovotų kamuolių santykį su galimybe atkovoti („True Rebounding Ratio“) „Žalgiris“ užima pirmąją vietą.
Panaši situacija ir apskritai su visa gynyba. Pagal jos efektyvumą kauniečiai – devinti Eurolygoje.
Bet ir tai nėra blogai. Š.Jasikevičiui pavyksta kompensuoti pagrindinių žaidėjų gynybinius trūkumus ir sudaryti komandai laimėti puolimo dėka.
5. Trenerio ieškojimai
Treneris Š.Jasikevičius – išskirtinis dviem dalykais.
Jis – pirmas Eurolygoje pagal žaidėjų keitimų skaičių. Per 26 turus jis atliko 1009 keitimus, kai Georgios Bartzokas iš „Chimki“ – dvigubai mažiau.
Š.Jasikevičius nuolat kaitalioja ir starto penketą, ir ieško optimalios sudėties prieš konkretų priešininką, ir naudoja kokius nors netikėtus ėjimus (pavyzdžiui žaidžia vienu metu su dviem centrais arba dviem įžaidėjais), ir nori atrasti tą, kuriam tądien – jo valanda.
Tai nėra visiškai tas, kuo turėtų užsiiminėti neturtingos komandos treneris. Bet „Žalgiryje“ net 9 krepšininkai aikštėje praleidžia vidutiniškai 15 min. ir ilgiau.
Taip pat Š.Jasikevičius – pirmas Eurolygoje pagal minutės pertraukėles. Čia skirtumas ne toks didelis (lietuvio sąskaitoje yra 115 pertraukėlių, o paskutinę vietą užimančio Joano Plazos – 72), bet tai vis tiek pakankamai tiksliai atspindi „Žalgirio“ trenerio stilių.
Mače su CSKA Š.Jasikevičius paprašė minutės pertraukėlės kauniečiams pirmaujant 17 taškų ir likus žaisti 4 min., kad komanda imtų žaisti lėtą krepšinį, „užmušinėtų“ laiką, veiktų apdairiau ir nedarytų kvailysčių. Tiesa, pabaigoje jų neišvengta, bet atakų skaičių finišuodamas „Žalgiris“ sumažino smarkiai ir pergalė nekėlė jokių abejonių.
