Jei kalbėtume apie didįjį krepšinį, šie skaičiai įvarytų depresiją, nes faktas, kad, tarkim, kaimynai latviai smarkiai lenkia mus turnyro lentelėje, atrodytų lyg nusikaltimas.
Tačiau 3x3 krepšinyje faktai yra tokie: Lietuvos vyrai užima 33-iąją vietą (Latvija – ketvirta), moterys lietuvės net neklasifikuotos, nors 150 šalių lentelėje yra tokios egzotiškos valstybės kaip Bahreinas, Uganda, Vanuatu ar Bangladešas.
Moterų krepšinis pastaraisiais metais Lietuvoje smenga į vis gilesnę bedugnę ir vargu ar greitai iš jos išsiropš. Bet kas nutiko, kad 3x3 pasaulio vyrų krepšinio čempionų turėję lietuviai irgi beveik neturi galimybių patekti į olimpines žaidynes?
Sporto šaką apipynė mitai
FIBA dar nepatvirtino 3x3 krepšinio atrankos į Tokiją sistemos ir nepaskelbė, kiek komandų ten dalyvaus, bet nekart minėta, kad tai bus tik aštuonių šalių rinktinės. Net jei bus keliomis daugiau, pagal dabartinę situaciją Lietuvai teks tik svajoti apie žaidynes.
Po visiško štilio 3x3 krepšinyje šiemet Lietuvoje pagaliau pradėtas rengti atvirasis šalies čempionatas. Tačiau jau pirmasis jo turas Šiauliuose parodė ryškią takoskyrą tarp Lietuvos ir Rusijos bei Latvijos komandų. Finale žaidė būtent latviai ir rusai, o lietuviai pasidalijo žemesnes vietas.
„Džiugu, kad pagaliau kažkas vyksta, bet tai nereiškia, jog staiga imsime visus daužyti, – lietuviams reikia dar daug laiko, kad priprastų prie 3x3 krepšinio. Jis visai kitoks nei didysis krepšinis.
Tai giminingos, bet skirtingos sporto šakos, pavyzdžiui, kaip slidinėjimas ir biatlonas. Kai kurie slidininkai tampa biatlonininkais, bet tai nėra taisyklė“, – sakė 2006 ir 2009 metais 3x3 krepšinio pasaulio čempionu tapęs Mindaugas Budzinauskas.
Anot buvusio 3x3 krepšinio rinktinių trenerio 44 metų M.Budzinausko, Lietuvoje šią sporto šaką vis dar lydi aibė mitų ir iki šiol nesuprantama, kad tai – profesionali šaka.
„Geriausios Europos 3x3 komandos iš to gyvena. Jos rengiasi varžyboms, turi fizinio rengimo ir taktikos trenerius, gauna atlyginimus, visus metus dalyvauja turnyruose. O mes vis dar įsivaizduojame, kad 3x3 krepšinyje susirenka 5x5 krepšiniui netinkami mėgėjai, todėl žaidžia pagal gatvės taisykles.
Tad nieko keista, kad profesionalai nugali mėgėjus“, – sakė M.Budzinauskas.
Kitas mitas – kad jei labai reikės, susirinks keli žinomi didžiojo krepšinio profesionalai, laimės turnyrus ir Lietuva vyks į olimpines žaidynes.
Tačiau istorija rodo, kad net profesionalai nebūtinai yra paspirtis 3x3 komandoms.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų Ispanijos 3x3 rinktinei atstovavo tokios žvaigždės kaip Jorge Garbajosa ir Carlosas Jimenezas. Net su jais ispanai nieko nelaimėjo.
Nebūna laiko pažioplinėti
3x3 krepšinis skiriasi nuo didžiojo brolio ir taisyklėmis, ir dinamika. Tai itin greitas krepšinis, kuriame dominuoja universalūs, bent trijose pozicijose galintys žaisti krepšininkai. Jie yra ir judrūs, ir puikūs snaiperiai. Be to, itin agresyvūs gindamiesi.
Komandinės gynybos 3x3 krepšinyje nėra daug. Čia svarbiausia apsiginti vienam prieš vieną ir dviese prieš du gynybos pagrindai, kai agresyviai atakuojamas ir žaidėjas su kamuoliu, ir varžovas be kamuolio.
Didelė Lietuvos bėda ta, kad iki šiol nebuvo ugdomi individualiai pajėgūs krepšininkai, akcentuojant komandinį žaidimą. Be to, mūsų krepšinio mokyklose mažai mokoma itin greito žaidimo dviese prieš du, kai užtvara tik imituojama, o ne iš tiesų statoma.
„Lietuvos čempionato ture Šiauliuose mūsų komandą iš pradžių buvo ištikęs šokas: tai visai kitoks krepšinis, nei esame pratę, nors beveik visi žaidėme profesionaliai. Latviai ir rusai išsiskyrė ne tiek individualiu meistriškumu, kiek gebėjimu žaisti būtent šį krepšinį. Kiekvienas jų žaidėjas žinojo, kur stovėti, kur bėgti, kam perduoti kamuolį“, – tvirtino Vilniaus mėgėjų lygų žvaigždė 39 metų Dainius Novickas.
Jis pats maždaug prieš dešimtmetį nuolat dalyvaudavo tarptautiniuose 3x3 krepšinio turnyruose, net ėmėsi jo krepšinio federacijos kūrimo, tačiau paramos nesulaukė ir viltys sutvirtinti šios šakos pamatus Lietuvoje galiausiai žlugo.
Kai kurie užsieniečiai, su kuriais D.Novickas anksčiau žaidė tarptautiniuose turnyruose, dabar yra 3x3 krepšinio profesionalai, esantys tarp pasaulio reitingo lyderių. O lietuvių asmeniniame reitinge tarp 250 geriausiųjų iš viso nėra, nors ten yra galybė latvių, net estų ir šveicarų. Asmeniniame, kaip ir komandiniame, reitinge karaliauja serbai.
„3x3 krepšinyje nėra laiko nei žiopsoti, nei galvoti. Atakai skirta 12 sekundžių. Gavai kamuolį, viena užtvara ir meti. Viskas vyksta neįtikėtinai greitai, todėl žaidėjai aikštėje keičiasi labai dažnai – komandoje nėra atsarginio, visi yra visaverčiai krepšininkai“, – aiškino D.Novickas.
Be to, nepakanka vien būti universaliu ir pajėgiu žaidėju. Susižaidimas 3x3 krepšinyje taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
„Būtina aikštėje jausti komandos draugus. Kai Šiauliuose pamačiau Latvijos krepšininkus, jie atrodė kaip paprasčiausi vaikinai – niekaip nepasakytum, kad tai Europos čempionai.
Bet tiesiog neįtikėtina, kaip jie supranta būtent šį krepšinį, kaip jie jaučia vienas kitą, kaip jie perpranta žaidimą, numato kelis žingsnius į priekį, atsidurdami būtent ten, kur reikia, ar kamuolį perduodami ne į rankas, o į laisvą plotą“, – sakė dar viena Vilniaus mėgėjų lygų žvaigždė 24 metų Deimantas Pavlovskis.
Mokytis reikia ir teisėjams
Turas Šiauliuose parodė dar vieną bėdą – net geriausi Lietuvos krepšinio teisėjai nėra pasirengę 3x3 krepšiniui.
„Mes niekaip negalime išrauti įsitikinimo, kad jei gatvės krepšinyje nėra kraujo, nėra ir pražangos.
Pasaulis jau nuėjo kitu keliu – 3x3 krepšinis yra itin greitas, o kontaktas netoleruojamas, kaip ir 5x5 krepšinyje. Bet mes vis dar kertame per rankas, daužomės, ir mūsų teisėjai tai leidžia“, – pažymėjo D.Pavlovskis.
Kita svarbi taisyklė, kurios Šiauliuose beveik nesilaikė pripažinti Lietuvos teisėjai, – kamuolio judėjimas baudos aikštelės apskritime po taiklaus metimo. Taškus praleidusi komanda ataką turi pradėti nuo tritaškio linijos. Tačiau nevalia paimti ir tiesiog nunešti ten kamuolio – bus švilpiami žingsniai. Po metimo kamuoliui keliaujant tritaškio linijos link besiginančios komandos žaidėjams draudžiama bandyti jį perimti baudos aikštelės apskritime. Už tai – iškart techninė pražanga. Šiauliuose ši taisyklė buvo pamiršta.
„Daug kartų ir lietuviai, ir latviai, ir rusai naudojosi šia spraga ir kamuolį išmušė baudos aikštelėje, nes teisėjai nežinojo šios taisyklės“, – aiškino D.Pavlovskis.
Lietuviams koją kišo ir kamuolys. 3x3 krepšinyje žaidžiama 6 dydžio (moterų krepšinyje naudojamu), o ne 7 dydžio (tokiu žaidžiama vyrų krepšinyje) kamuoliu. Kamuolys yra mažesnis tikintis daugiau taiklių metimų ir dėjimų. Tačiau prie 7 dydžio ir svorio kamuolio pratę lietuviai turėjo bėdų žaisdami mažesniu kamuoliu.
„Tai psichologinis momentas: rankose jauti, kad kamuolys mažesnis, tad manai, jog lengvesnis, ir meti stipriau, – aiškino D.Pavlovskis. – Buvo daug per stiprių metimų į lentą arba per silpnų, kai kamuolys net neliesdavo lanko.“
Išsibėgiojo, nes trūko dėmesio
Lietuviams reikia laiko priprasti ir prie kitokio kamuolio, ir prie kitokių taisyklių, ir apskritai prie visiškai kitokio stiliaus krepšinio. Tam būtina praktika – turnyrai užsienyje gal net svarbesni, nes daugiau galimybių susidurti su tikrai rimtais varžovais.
Bet tam reikia pinigų. Būtent dėl jų, taip pat dėmesio stygiaus iširo itin perspektyvios Lietuvos 3x3 komandos, kurios dabar galbūt būtų turėjusios rimtų galimybių išvykti į olimpines žaidynes.
Auksinė komanda, kurioje daugiausia žaidė M.Budzinauskas, Darius Čiūta, Mykolas Jasaitis ir dar vienas krepšininkas (jis nuolat keitėsi), iširo jau anksčiau.
Tačiau dar ne taip seniai galingai Europoje ir pasaulyje atrodė Ovidijaus Varanausko, Dariaus Tarvydo, Vitalijaus Lukšos ir Giedriaus Marčiukaičio ketvertas. Šiai komandai galiausiai pabodo pačiai krapštyti pinigus kelionėms į 3x3 turnyrus, entuziazmas išblėso ir ji natūraliai iširo.
„Kad situacija 3x3 krepšinyje pasikeistų, pirmiausia reikia pradėti žiūrėti į tai profesionaliai.
Lietuvai būtinas bent vienas rimtas tarptautinis turnyras, kuriame dalyvautų geriausios Europos ir pasaulio komandos, kad ir žiūrovai pamatytų, kas vyksta, ir lietuviai žaidėjai suprastų, ko jiems stinga.
Be to, būtina surasti žaidėjų, kurie tikrai mėgsta 3x3 krepšinį, negaili jam laiko ir pastangų. Tik taip šis krepšinis atsigautų.
Vienadieniais projektais nieko nepasieksime“, – įsitikinęs M.Budzinauskas.
Dalyvaus Europos čempionato atrankoje
Šiemet atvirajame Lietuvos 3x3 čempionate rengiami 5 etapai: pirmasis vyko Šiauliuose, gegužę atrankos etapai bus žaidžiami Marijampolėje ir Vilniuje, birželį – Klaipėdoje ir Kaune. Finalas vyks liepos 1 dieną Kaune.
Birželio 30–liepos 1 dienomis Kaune rengiamas ir tarptautinis 3x3 turnyras „Kaunas Challenger 2018“. Jame dalyvaus ir pajėgių pasaulio rinktinių. Iš viso žais 16 komandų. Turnyrui planuojamas 20 tūkst. dolerių (16,2 tūkst. eurų) prizų fondas.
Vilniaus etape paaiškės, kurios vyrų ir moterų komandos vyks į Europos čempionato atranką Rumunijoje. Šios komandos paaiškės po atrankos Lietuvoje. Šiaulių, Marijampolės ir Vilniaus turuose ekipos renka reitingo taškus, o po keturias geriausias vyrų ir moterų komandas žais finalo ketverto turnyruose. Jų nugalėtojos gegužės pabaigoje vyks į Rumuniją.
Pagal tą patį principą, tik jau ture Kaune, bus išrinktos ir į jaunimo (iki 18 metų) Europos čempionato atranką vyksiančios vaikinų ir merginų komandos.
Patekti į pasaulio čempionatą, birželį rengiamą Filipinuose, Lietuva neturi galimybių – ten komandos kviečiamos pagal reitingą.
Pastarąjį sezoną Lietuva surinko 4 mln. 655 410 reitingo taškų ir pasaulyje užima 33-iąją vietą (Europoje yra 24-a).
Norint pakilti pasaulio reitinge, Lietuvos komandoms būtina dalyvauti turnyruose ir rinkti reitingo taškus.
„Su šalies Krepšinio federacija sutarėme plėtoti 3x3 krepšinį Lietuvoje ir įsipareigojome tai daryti. Savo turnyrais siekiame ne tik papildyti Lietuvos reitingo taškų kišenę, bet ir ugdyti šio sporto kultūrą“, – sakė atvirąjį Lietuvos 3x3 čempionatą rengiančios įmonės „Sporto namai“ atstovas Ignas Grinevičius.
