2016-ųjų pabaigoje „Šiaulių“ klubo vadovu tapęs 42-ejų Mindaugas Žukauskas komandos vairą perėmė pačioje sudėtingiausioje situacijoje. Tuomet ji buvo netekusi vieno pagrindinio rėmėjų, o netrukus pasitraukė ir generalinis rėmėjas.
2016-2017 metų LKL sezone šiauliečiai liko paskutiniai, kai per visą sezoną iškovojo vos šešias pergales. Tačiau pažvelgus į tai, kokioje situacijoje jie yra dabar, nepanašu, kad taip neseniai galėjo turėti didelių sunkumų.
„Pakliuvau į tikrai sudėtingą situaciją, kai atrodė, kad viską reikia mesti ir nieko jau nebepadarysi. Bet atradau motyvuotus žmones su gera vizija ir visi kartu nutarėme, kad reikia tęsti“, – prisiminimais su lrytas.lt dalijosi į krepšinio vadybą visai neseniai pasinėręs M.Žukauskas.
Ypač gerai atkaklus „Šiaulių“ komandos darbas pasimatė, kai šį sezoną joje sužibėjo jaunasis vidurio puolėjas, 20-metis Laurynas Birutis. Jis tapo akivaizdžiu komandos lyderiu, kurį sunku sustabdyti net ir stipriausių šalies klubų žaidėjams, o prie to prisidėjo sąlygos, kurias jam suteikė Saulės miesto komanda.
„Su Laurynu pasikalbame kiekvieną dieną, įvairiomis temomis. Jis dėkingas mums ir mes jam dėkingi, kad šiais metais yra Šauliuose. Jeigu pas mus žaistų dar metus, jam pačiam atsirastų daugiau pasitikėjimo. Norime, kad stiprioje komandoje jis būtų starto penketo žaidėjas“, – su viltimis išlaikyti jaunąjį talentą dar vienam sezonui kalbėjo M.Žukauskas.
Anot „Šiaulių“ klubo vadovo, vienas svarbiausių faktorių padedančių komandai kilti į viršų yra dėmesys būtiniausiems dalykams, tokiems kaip komunikacija. Jis taip pat pasidalijo mintimis apie A.Sireikos indėlį bei galimybes žaisti Europoje.
– „Šiauliai“ sukūrė įspūdingą reginį – pilnoje namų arenoje nugalėjo „Žalgirį“. Ar tai jau reiškia, kad po truputį sugrįžtama į geriausius laikus? – lrytas.lt paklausė M.Žukausko.
– Žinoma. Mūsų ir šūkis šiais metais buvo „Mes sugrįžtame“ (juokiasi). Aišku, nesitikėjome, kad viskas bus taip greitai, tačiau labai malonu, kad prognozės pildosi. Sugrįžo pergalės, sugrįžo ir žiūrovai į arenas. Labai džiaugiamės, kad mums tai pavyksta, kad sirgaliai mumis tiki.
Iš tikrųjų, tai prognozavome laipsnišką kilimą, ne tokį staigų. Bet dabar akivaizdu, kad turėsime didesnius tikslus kitam sezonui.
– 2016 metų pabaigoje tapote Šiaulių miesto komandos vadovu. Kokią situaciją tuomet įžvelgėte ir kokius taisytinus dalykus pamatėte?
– Pakliuvau į tikrai sudėtingą situaciją, kai atrodė viską reikia mesti ir nieko jau nebepadarysi. Bet atradau motyvuotus žmones, tuos kurie prisijungė prie manęs, turėjo tinkamą viziją ir visi kartu nutarėme, kad reikia viską tęsti.
Dabar jau aišku, kad tribūnos papilnėjo, nes pagerinome komunikaciją. Atsirado žmonės, kurie kiekvieną dieną ties tuo dirba ir tokia veikla prideda milžiniškos vertės. Tas labai pasijuto. Žmonės aplinkui dabar kalba – mes esame matomi, kiekvienas atliktas darbas neslepiamas ir yra viešumoje.
– Ar tai yra pavyzydys, kaip šiuolaikiškas klubų darbas ištraukia net ir iš pačių sudėtingiausių problemų?
– Žinoma. Tokie dalykai, kaip komunikacija yra vieni svarbiausių visame klubo darbe. Iš pradžių galvojome, ko gero, kaip ir dauguma kitų – kam to reikia? Tačiau tuomet atėjo žmonės, kurie be jokių užuolankų iš karto pasakė, kad be to neprasisuksime. Kai rezultatai pasimatė, tuomet buvo neįmanoma nesuprasti, kokią naudą iš to gauname.
– Tarpsezoniu į trenerio pareigas buvo prisikviestas Antanas Sireika. Ar galima teigti, kad klubo atsigavimą lėmė šio stratego darbas?
– A.Sireika buvo didžiausias mūsų pasiekimas šią vasarą. Žinojo, kaip suburti komandą, nepabūgo dirbti su jaunais žaidėjais, kurie neturi daug patirties. Treneris yra daugiau nei pusė komandos. Jo darbas yra milžiniškas įnašas į ten, kur esame dabar.
Pats sakė, kad jam darbas su jauna komanda patinka ir stengsis padaryti viską, ką tik galės. Ir štai, dabar jau turime rezultatą – pergales. Žinoma, ne per daugiausia, bet lyginant su antros lentelės pusės klubais, esame geroje situacijoje.
– „Šiauliai“ yra jauna ir ambicinga komanda su keliais patyrusiais žaidėjais. Ar tokios taktikos bus laikomasi toliau, ar vis tik ateityje bus pokyčių?
– Mūsų trimetė vizija buvo ugdyti jaunuosius žaidėjus. Ir toliau žvalgomės į jaunus talentus, kuriuos išbandysime. Turime ilgalaikius planus ir jeigu su žaidėjais pasirašome sutartį, stengiamės, kad ši būtų bent trejiems metams. Kad būtų tęstinumas. Tokio požiūrio reikia tam, kad žaidėjas nepabėgtų vos po vieno sezono ir duotų daugiau naudos.
– Antanas Sireika minėjo, kad reiktų Lauryną Birutį palikti Šiauliuose dar metams. Galbūt dabar tai ir bus vienas pagrindinių siekių?
– Stengiamės, daug bendraujame su „Žalgiriu“, kad suteiktų tokią galimybę tiek mums, tiek jam. Akivaizdu, kad jeigu L.Birutis nueis į Kauno komandą ar dar kažkur ir atsisės ant suolo Eurolygoje, tai jam naudinga nebus. Jeigu jis pas mus pažaistų dar metus, jam pačiam atsirastų daugiau pasitikėjimo.
Jaunuolis būtų ne tik fiziškai tvirtas, gerai sudėtas, bet ir visapusiškai ištobulėjęs bei naudingas. Mūsų noras yra toks, kad jis išėjęs į Eurolygos komandą, galėtų ten žaisti starto penkete.
– O su Laurynu patys pasikalbate apie šią situaciją?
– Su šiuo jaunuoliu kalbamės kiekvieną dieną. Tiek šiomis, tiek ir kitomis temomis. Jis mums dėkingas ir mes jam, kad šiais metais yra Šauliuose. Rezultatai kalba patys už save – tikrai nuostabu, kai dvidešimtmetis žaidėjas yra pirmas ir pagal rezultatyvumą, ir pagal atkovotus kamuolius. Tai reiškia, kad jis dirba, nebijo atsakomybės ir jau dabar tampa lyderiu.
– Be L.Biručio yra ir kitų puikių atradimų, tokių kaip legionierius Nickas Zeisloftas.
– Tai yra sunkus vasaros darbas – daugybė peržiūrėtų įrašų, nemiegotų naktų. Kadangi A.Sireika komandoje norėjo iš įvairių distancijų galinčio pataikyti krepšininko, kokius eilę metų turėjo treniruodamas kitus klubus, tai dėl to ir dirbome.
Daug bendraudami su agentais galiausiai atradome tokį žaidėją, o pasirodo jis dabar yra dar geresnis nei buvo tikėtasi. Negana to, labai džiugu žinoti, kad su šiuo krepšininku sutartį pasirašėme ne vienam sezonui.
– Jeigu LKL užimtumėte aukštą vietą, galbūt pasvarstytumėte kitą sezoną žaisti ir Europoje?
– Svarstytume, tačiau norėtume patekti į tokį turnyrą, kuris nebūtų finansine našta komandai. Trečiarūšiuose turnyruose dalyvauti tikrai nenorime. Pavyzdžiui, būtų visai neblogai, jei galėtume žaisti FIBA Čempionų lygoje. O ten, kur didelė finansinė našta, lįsti nesinori. Europiniuose turnyruose gali dalyvauti dauguma LKL komandų, tačiau finansai pasako viską. Todėl ir šiais metais pasirinkome Baltijos krepšinio lygą (BBL).
Kėdainių „Nevėžis“ prieš sezoną mūsų klausė apie finansus, kurių reikia norint žaisti Europoje. Viską apgalvoję jie nusprendė dalyvauti FIBA Iššūkio taurėje. O mūsų atveju, toks turnyras nebūtų viliojantis. Nebent atsirastų rėmėjų, kurie skirtų tam pinigų.
– O klubo finansinė padėtis gerėja?
– Gerėja, bet būtent todėl ir nenorime dalyvauti papildomuose turnyruose, kad ir vėl prisirinktume skolų. Reikia išlipti iš minusinės finansinės padėties, o tada jau tapsime drąsesniais.
