Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dantimis kabinosi į Eurolygos čempionus Stambulo „Fenerbahce“ krepšininkus, tačiau turkų iš karališkojo nugalėtojų sosto jie neišstūmė. Visus keturis kėlinius pirmavusius Stambulo atstovus Kauno klubas spaudė, bandė gniuždyti dėjimais ir gynyba, tačiau nokautuoti taip ir nesugebėjo: „Fenerbahce“ nugalėjo kauniečius 76:67 (19:13, 20:20, 15:17, 22:17) ir vėl varžysis turnyro finale. Stebuklą šį sezoną Eurolygoje sukūrusi Šarūno Jasikevičiaus ekipa sekmadienį varžysis dėl trečiosios vietos. Kauno ekipa žudė jų pačių klaidos – žalgiriečiai jų padarė net 20. Kauniečiai įmetė vos 2 tritaškius iš 10.
Kauno komanda sekmadienį sieks iškovoti bent Eurolygos trečiąją vietą: po 19 metų Eurolygos finalo ketverte vėl žaidę žalgiriečiai krito nuo galingojo turkų klubo ir susikaus su antrojo pusfinalio poros: Madrido“Real“ ir Masvkos CSKA pralaimėjusia ekipa.
Kauno „Žalgirio“ komanda penktadienį Belgrado „Štark“ arenoje per pirmąsias šešias minutes pirmojo kėlinio minutes buvo pelnęs vos vieną tašką. Sunkiai pusfinalyje savęs ieškojusi Šarūno Jasikevičiaus kariauna dar šiek tiek buvo apmažinusi „Fenerbahce“ persvarą 5:7, tačiau turkai ir toliau dominavo bei po pirmojo kėlinio pirmavo 19:13.
Antrame ketvirtyje įsibėgėjo Stambulo ekipos vidurio puolėjas čekas Janas Vesely, kuris tiesiog šeimininkavo po visais krepšiais, o po jo dviejų įspūdingų dėjimų „Fenerbahce“ susikrovė net 12 taškų pranašumą 32:20. Turkai pirmąkart šiame mače sugebėjo spurtuoti 8:0.
Baigiantis antram ketvirčiui kauniečiai šiek tiek apmažino atsilikimą, bet vis tiek atsiliko po dviejų kėlinių 33:39.
„Žalgiris“ per 20 minučių sugebėjo padaryti net 12 klaidų – žalgiriečiai per Eurolygos sezoną vidutiniškai darė po 1ė klaidų, tad jau per du kėlinius beveik išnaudojo galimą limitą. Tuo tarpu turkai vos 5 kartus atsidavė lietuviams kamuolį.
Antroje mačo dalyje „Žalgiris“ sumažino atsilikimą iki 35:39, tačiau turkai spaudo žalgiriečius ir trečiame kėlinyje vėl susikrovė dviženklę persvarą bei pirmą kartą pirmavo 13 taškų skirtumu 50:37.
Tačiau ne kartą į sunkias situacijas Eurolygoje patekdavusi „Žalgirio“ ekipa sugebėjo laimėti atkarpą 11:0 ir sumažino atsilikimą iki 48:50.
Lemiamame kėlinyje kauniečiai sumažino atsilikimą iki 52:54, tačiau turkai ir vėl spurtavo ir susikrovė saugią persvarą – 62:52. Likus kovoti 4 minutes, Š.Jasikevičiaus kariauna stojo į lemiamą mūšį ir sumažino atsilikimą iki 60:66.
Likus 1 min. 22 sek., turkai ir toliau kontroliavo padėtį – 71:63 ir Kauno klubas tik bandė sukurti kažkokį stebuklą.
Tačiau Eurolygos čempionai neleido atgimti intrigai ir prasibrovė į Eurolygos finalą.
„Žalgiris“: Kevinas Pangosas 16, Brandonas Daviesas 12 (11 atk. kam.), Aaronas White’as 10, Edgaras Ulanovas 7, Axelis Toupane’as 6, Vasilje Micičius ir Antanas Kavaliauskas – po 5.
„Fenerbahce“: Bobby Dixonas 19 (5/5 dvit., 12 min.), Luigi Datome 16, Kostas Sloukas 14, Bradas Wanamakeris 9, Janas Vesely 8.
Statistika:
„Žalgiris“ – „Fenerbahce“
Dvitaškiai: 21/40 (52,5 proc.) – 24/42 (57,1 proc.);
Tritaškiai: 2/10 (20 proc.) – 7/18 (38,9 proc.);
Baudos: 19/27 (70,4 proc.) – 7/11 (63 proc.);
Atkovoti kamuoliai (puolime): 34 (13) – 19 (7);
Rezultatyvūs perdavimai: 13– 16;
Perimti kamuoliai: 5 – 13;
Klaidos: 20– 10;
Blokai: 3 – 3;
Pražangos: 19 – 27.
„Žalgiris“ 2017-2018 m. reguliariajame sezone su „Fenerbahce“ ekipa, kuri gina čempionės vardą, pasidalijo po pergalę. Stambule 90:89 triumfavo Lietuvos klubas, o Kaune 85:78 – Turkijos. Eurolygoje komandos tarpusavyje grumsis 15-ąjį kartą – 9:5 pirmauja „Fenerbahce“.
Pirmajame etape „Fenerbahce“ užėmė antrąją vietą (21 pergalė, 9 pralaimėjimai), o „Žalgiris“ liko šeštas (18, 12). Ketvirtfinalyje Turkijos čempionai 3:1 laimėjo seriją prieš Vitorijos „Baskonia“, o pajėgiausia mūsų šalies komanda tokiu pat santykiu palaužė Pirėjo „Olympiakos“ pasipriešinimą.
Žalgiriečiai šį sezoną žaidžia kiek rezultatyviau nei varžovai, atkovoja daugiau kamuolių, atlieka daugiau rezultatyvių perdavimų, išprovokuoja didesnį pražangų skaičių, taikliau meta dvitaškius, tritaškius. Pagal šį statistikos komponentą kauniečiai pirmauja Eurolygoje (42,4 proc.).
„Fenerbahce“ demonstruoja geriausią gynybą turnyre – praleidžia tik po 76,1 taško. „Žalgiris“ varžovams leidžia įmesti 80,1 taško. Be to, Stambulo ekipa perima ir blokuoja daugiau metimų, kiek taikliau meta baudas, rečiau klysta.
Turkijos komandoje rezultatyviausiai rungtyniauja aukštaūgis čekas Janas Vesely. Jis renka 12,9 taško, be to, atkovoja 5,2 kamuolio, sukaupia 16,8 naudingumo balo. Gynėjas iš JAV Bradas Wanamakeris įmeta 11,3 taško, atlieka 3,8 rezultatyvaus perdavimo. Įžaidėjas graikas Kostas Sloukas ir puolėjas amerikietis Jamesas Nunnally pelno po 10 taškų. Pastarasis krepšinininkas tritaškius meta 56,1 proc. taiklumu.
„Fenerbahce“ finalo ketverte žais ketvirtą kartą – ketvirtus metus iš eilės. Šio klubo treneris Željko Obradovičius elitinio žemyno turnyro čempionu su skirtingomis ekipomis yra tapęs net devynis kartus.
Serbui tai jau bus 17-tas finalo ketvertas. Jis ketverius metus Atėnų „Panathinaikos“ komandoje treniravo dabartinį „Žalgirio“ strategą Šarūną Jasikevičių. Jie kartu yra triumfavę Eurolygoje. Penktadienį mokinys bandys dar kartą pergudrauti savo mokytoją.
Varžovų lyderio nesustabdė
Pirmosios „Žalgirio“ ir „Fenerbahce“ oficialios rungtynės vyko praėjusio amžiaus pabaigoje FIBA Eurolygoje. Teisę grįžti į svarbiausią žemyno turnyrą iškovojęs Kauno klubas pirmąsias Eurolygos rungtynes 1998 metų rugsėjo 24 d. žaidė kaip tik su „Fenerbahce“ komanda.
Toji kelionė į Stambulą kauniečiams paliko gana slogius prisiminimus – Jono Kazlausko treniruojama komanda nesustabdė varžovų lyderio Ibrahimo Kutluay ir patyrė pralaimėjimą 84:99. Visas rungtynes be keitimo žaidęs I.Kutluay atseikėjo net 33 taškus (5/8 dvitaškių, 5/6 tritaškių, 8/10 baudų).
Nors startas buvo labai kartus, „Žalgiris“ greitai atsigavo po pirmosios nesėkmės. Žalgiriečiai netrukus tvirtai žengė į pergalių kelią ir lapkričio pradžioje per antrąsias šių komandų rungtynes Kauno sporto halėje sirgaliai jau pamatė kitokį vaizdą. Tiesa, I.Kutluay vėl buvo sunkiai sustabdomas ir pelnė 25 taškus (4/9 dvitaškių, 4/10 tritaškių, 5/6 baudų), bet „Žalgiris“ puolė įvairiau ir pasiekė sunkią pergalę 64:59.
Paskui „Žalgiris“ pratęsė pergalių seriją ir galiausiai 1999 metų pavasarį tapo Eurolygos čempionu, o „Fenerbahce“ grupėje užėmė antrąją vietą, bet aštuntfinalio serijoje turėdamas aikštės pranašumą pralaimėjo Madrido „Real“ klubui 0:2.
Autsaiderių dvikovos
Šiuolaikinėje Eurolygoje „geltoni-mėlyni“ debiutavo 2006 metais, kai „Fenerbahce“ įsigijo „Ulker“ klubo licenciją (iki tol „Ulker“ bendrovė turėjo nuosavą klubą, bet jį uždarė ir tapo „Fenerbahce“ krepšinio padalinio pagrindine rėmėja).
Jau 2006-2007 metų Eurolygos sezono pirmajame etape „Žalgiris“ ir „Fenerbahce“ pateko į vieną grupę, bet joje užėmė dvi paskutiniąsias vietas. „Žalgiriui“ tas sezonas apskritai buvo prasčiausias šiuolaikinės Eurolygos istorijoje – kauniečiai laimėjo vos 2 iš 14 rungtynių.
Tarp komandų, kurios dukart įveikė Kauno krepšininkus buvo ir „Fenerbahce“. Iš pradžių Ainaro Bagatskio treniruojamas „Žalgiris“ nusileido Turkijos ekipai jos aikštėje 75:84, o paskui jau Rimanto Grigo vadovaujami žalgiriečiai pralaimėjo ir sporto halėje 70:83.
„Fenerbahce“ krepšininkams šios pergalės buvo menka paguoda. Stambulo klubas irgi nepateko į „Top 16“ etapą.
Trileris su laiminga pabaiga
Kitą kartą komandos vienoje grupėje atsidūrė 2009-2010 metų sezone. Ir tą sezoną tiek „Žalgiris“, tiek „Fenerbahce“ laimėdavo retai, o jų tarpusavio dvikovoje paskutiniajame pirmojo etapo ture buvo sprendžiamas kelialapio į „Top 16“ likimas.
Gintaro Krapiko treniruojamas „Žalgiris“ pirmąsias rungtynes namie pralaimėjo 78:84, bet prieš paskutinįjį turą grupėje susiklostė labai paini padėtis – dėl dviejų kelialapių kovojo net keturios komandos. Nors variantų buvo daug, kauniečiai vieną dalyką žinojo labai tiksliai – pergalė bent 7 taškų skirtumu jiems bet kuriuo atveju būtų atvėrusi kito etapo duris.
Su nauju treneriu Ramūnu Butautu į Turkiją išvykęs „Žalgiris“ užduotį įvykdė. Kauno krepšininkai beveik visą laiką pirmavo, trečiajame kėlinyje buvo įgiję net 17 taškų persvarą ir nugalėjo 76:68.
Tiesa, ketvirtojo kėlinio pabaigoje sirgaliams teko pasijaudinti. Likus vos 3 sek. „Fenerbahče“ sumažino skirtumą iki 5 taškų, bet per likusias akimirkas Marcusas Brownas spėjo pelnyti tritaškį, kuriuo užtikrino „Žalgiriui“ kelialapį į „Top 16“ etapą.
Beje, pasibaigus kitoms grupės rungtynėms paaiškėjo, kad „Žalgiriui“ būtų užtekę ir mažesnės pergalės. Net keturios komandos laimėjo po 3 rungtynes, o dėl geresnių rezultatų tarpusavio dvikovose į kitą etapą žengė „Žalgiris“ ir Zagrebo „Cibona“. Už borto liko Liono-Vilerbano ASVEL ir „Fenerbahce“.
Pakišo koją Š.Jasikevičiui
Kitą sezoną (2010-2011 m.) į „Top 16“ etapą pateko ir „Žalgiris“, ir „Fenerbahce“, kuriame žaidė Šarūnas Jasikevičius ir Darjušas Lavrinovičius.
Tuo metu „Top 16“ etape buvo sudaromos keturios grupės po keturias komandas. Jos kovojo dėl dviejų kelialapių į ketvirtfinalį. Stambulo ekipa puikiai pradėjo šį mini turnyrą ir laimėjo pirmąsias trejas rungtynes. Tuo tarpu kauniečiai per pirmąjį ratą patyrė tris nesėkmes, tarp jų – išvykoje žaisdami su „Fenerbahce“ klubu 72:80.
Prieš antrąjį ratą Neveno Spahijos treniruojamų „geltinų-mėlynų“ padangė buvo visiškai skaisti. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai „Fenerbahce“ antrojo rato pirmajame ture atvyko į Kauną ir gavo antausį nuo Ilijo Zouro vadovaujamo „Žalgirio“.
Labai lygios dvikovos 38-ąją min. svečiai iš Turkijos pirmavo 66:60 (beje, tai buvo didžiausias skirtumas). Tačiau Tomo Delininkaičio tritaškis atgaivino intrigą, o likus pusei minutės iki ketvirtojo kėlinio pabaigos Mantas Kalnietis išlygino rezultatą 69:69 ir komandoms teko žaisti pratęsimą.
Per papildomas minutes varžovus pribloškė Martyno Pociaus, DeJuano Collinso ir Tado Klimavičiaus tritaškiai, po kurių persvarą įgijusiems žalgiriečiams nesutrukdė net ir netaikliai mestos baudos (paskutinėmis sekundėmis „Žalgiris“ pataikė tik 4 iš 8 baudų). Kauno komanda nugalėjo 85:84.
Š.Jasikevičius sporto halėje žaidė 32,5 min., bet atakavo labai netaikliai ir pelnė tik 2 taškus (1/3 dvitaškių, 0/3 dvitaškių) bei padarė 4 klaidas. Nespindėjo ir kitas „Fenerbahce“ lietuvis D.Lavrinovičius. Jis įmetė 8 taškus (4/4 dvitaškių), bet per 13 min. gavo 5 pražangas.
Tuo metu atrodė, kad „geltoniems-mėlyniems“ šis pralaimėjimas nėra didelė bėda. Tačiau per kitus du turus „Fenerbahce“ patyrė dar dvi nesėkmes, grupėje užėmė tik trečiąją vietą ir nepateko į ketvirtfinalį. Daugiau nelaimėjęs „Žalgiris“ grupėje liko paskutinis.
Buvusį mokytoją jau įveikė
Kitus penkis sezonus „Žalgirio“ ir „Fenerbahce“ keliai nesusikirto, o nuo 2016 metų, pasikeitus varžybų sistemai, du nuolatines Eurolygos licencijas turintys klubai turi pasimatyti kiekvieną sezoną.
2016-2017 metų sezone Željko Obradovičiaus treniruojamas „Fenerbahce“ dukart įveikė Š.Jasikevičiaus treniruojamą „Žalgirį“. „Geltonų-mėlynų“ persvara abu kartus nebuvo didelė, bet jų pergalės nekėlė abejonių: Stambulo ekipa laimėjo ir savo aikštėje 82:68, ir „Žalgirio“ arenoje 76:67.
Šį sezoną Š.Jasikevičiui pavyko įveikti savo buvusį mokytoją Ž.Obradovičių. Gruodžio 14 d. Stambule Kauno komanda po lygios kovos nugalėjo „Fenerbahce“ krepšininkus 90:89. Kovo 9 d. į Kauną atvykusi Stambulo ekipa permainingame mače pasiekė revanšą 85:78.
gegužės 18 d.
18.45 val. Stambulo „Fenerbahce“ – Kauno „Žalgiris“,
21.45 val. Maskvos CSKA – Madrido „Real“;
gegužės 20 d.
17.45 val. rungtynės dėl trečiosios vietos,
20.45 val. finalas.
Ar žinote, kad...
Svarbiausi „Fenerbahce“ istorijos faktai
Nors Stambulo „Fenerbahce“ yra vienas seniausių ir garsiausių Turkijos sporto klubų, jo krepšinio istorija ilgus dešimtmečius buvo gana skurdi. Daugumą ryškiausių pergalių, net ir nacionalinėse varžybose, „Fenerbahce“ iškovojo jau XXI amžiuje.
Ankstyvasis laikotarpis
„Fenerbahce“ sporto klubas buvo įkurtas 1907 metais Kadikiojaus rajone, esančiame azijinėje Stambulo dalyje prie Marmuro jūros ir Bosforo sąsiaurio. Klubo pavadinimas sudarytas iš žodžių „švyturys“ („fener“) bei „sodas“ („bahče“) ir sutampa su vienos ant jūros kranto esančios Kadikiojaus dalies pavadinimu.
Pirmaisiais „Fenerbahce“ gyvavimo metais šio klubo sportininkai žaidė tik futbolą. Tačiau dar iki Pirmojo pasaulinio karo jie pradėjo užsiiminėti kitomis sporto šakomis: buriavimu, irklavimu, plaukimu, boksu, dviračių sportu, gimnastika.
Krepšinis tuo metu Turkijoje žengė pirmuosius žingsnius, bet „geltoni-mėlyni“ dar 1913 metais pabandė ir šį žaidimą. Vis dėlto nuolatinė „Fenerbahce“ krepšinio komanda buvo suburta tik po Antrojo pasaulinio karo.
Nors Stambulo krepšinio pirmenybės rengiamos nuo 1927 metų, „Fenerbahce“ jose nedalyvavo nei trečiajame, nei ketvirtajame dešimtmetyje. Miesto čempionate „Fenerbahce“ krepšininkai debiutavo tik 1945 metais.
Stambulo čempionate nuo penktojo dešimtmečio pradžios dominavo „Galatasaray“ ekipa, kuri nuo 1945 iki 1954 metų net dešimt sezonų iš eilės iškovojo aukso medalius. „Fenerbahce“ klubas krepšinio aikštėse nuo lyderių atsiliko, bet nebuvo visai silpnas: 1947 metais pirmą kartą užėmė trečiąją vietą, po to dar kelis kartus laimėjo sidabro bei bronzos medalius.
1955 metais „Fenerbahce“ pavyko nuversti nuo sosto „Galatasaray“ komandą ir pirmą kartą tapti Stambulo čempione. Po to „geltoni-mėlyni“ miesto pirmenybes laimėjo dar šešis kartus (1956, 1957, 1963, 1964, 1965 ir 1966 m.).
Stambulo klubams miesto čempionatas buvo svarbiausios varžybos, tačiau nuo 1946 metų buvo rengiamos ir Turkijos pirmenybės – trumpas kelių dienų turnyras, kuriame kovojo stipriausi Stambulo, Ankaros ir Izmyro klubai (kituose miestuose krepšinis dar nebuvo paplitęs). Per 22 tokias pirmenybes „Fenerbahce“ aukso medalius iškovojo tris kartus (1957, 1968 ir 1965 m.), o daugiausiai kartų – net 11 – pirmąją vietą užėmė „Galatasaray“ krepšininkai.
1959 metų rudenį „Fenerbahce“ pirmą kartą išsirengė į Europą ir startavo Europos čempionų taurės turnyre. Stambulo krepšininkai pirmajame etape turėjo žaisti su Tel Avivo „Maccabi“ klubu, bet varžovams atsisakius, be kovos pateko į antrąjį etapą. Jame „Fenerbahce“ dukart pralaimėjo Plovdivo „Akademik“ komandai 61:69 ir 55:70.
Antrasis tarptautinis bandymas buvo geresnis. 1965 metų rudenį Čempionų taurės pirmajame etape „Fenerbahce“ metė iššūkį Bukarešto „Dinamo“ komandai. „Geltoni-mėlyni“ namie laimėjo pirmąsias rungtynes 85:71, bet išvykoje persvaros neapgynė ir nusileido Rumunijos krepšininkams didesniu skirtumu 58:75.
Pakilimai ir nuopoliai
Visavertės Turkijos krepšinio pirmenybės (ilgas rudenį prasidedantis ir pavasarį pasibaigiantis turnyras, kuriame 12 komandų kovojo dviem ratais) pradėtos rengti 1966-1967 metų sezone. „Fenerbahce“ pirmajame čempionate užėmė penktąją vietą, bet paskui per keturis sezonus tris kartus iškovojo sidabro medalius (1968, 1970 ir 1971 m.). Vis dėlto krepšinis Turkijoje nebuvo populiari sporto šaka, todėl klubo vadovybės dėmesys šiam žaidimui buvo labai menkas ir rezultatai pradėjo prastėti. „Geltoni-mėlyni“ greitai tapo Turkijos pirmenybių vidutiniokais, nekėlė grėsmės favoritams, o 1979 metais užėmė priešpaskutinę 11-ąją vietą ir į antrąją lygą neiškrito tik dėl to, kad tais metais pirmojoje lygoje buvo padidintas komandų skaičius. Beje, komandų skaičiaus didinimas tąkart išgelbėjo ir paskutiniąją vietą užėmusį „Galatasaray“ klubą.
„Fenerbahce“ klubo centrinės vadovybės požiūris į krepšinį pradėjo keistis tik devintojo dešimtmečio pabaigoje. 1987 metais į „Fenerbahce“ buvo pakviestas geriausias tų laikų Turkijos krepšininkas Ermanas Kunteras, kurio vedami „geltoni-mėlyni“ 1988 metų pavasarį tapo reguliariojo sezono nugalėtojais. Būtent tą sezoną E.Kunteras pasiekė astronominį Turkijos pirmenybių rekordą – į autsaiderio „Hilalspor“ krepšį įmetė 153 taškus. Tiesa, per atkrintamąsias varžybas E.Kunteras komandos nebeištempė ir „Fenerbahce“ pusfinalyje pralaimėjo „Cukurova“ komandai.
Istorija pasikartojo 1990 metais, kai „Fenerbahce“ vėl tapo reguliariojo sezono nugalėtoju, bet pralaimėjo pusfinalyje. Vis dėlto trečias kartas nemelavo: 1991 metų pavasarį kitos turkų žvaigždės Levento Topsakalio ir amerikiečio Larry Richardso vedami „geltoni-mėlyni“ ne tik užėmė pirmąją vietą reguliariajame sezone, bet ir finalo serijoje 3:2 įveikė Bursos „Tofaš“ klubą ir po 26 metų pertraukos tapo Turkijos čempionais.
Nuo tada „Fenerbahce“ visą laiką buvo šalia Turkijos lygos lyderių, XX amžiaus pabaigoje dar kelis kartus pateko į finalą ar bent į pusfinalį, bet kito titulo turėjo laukti 16 metų.
Nuo 1988 metų „Fenerbahce“ kiekvieną rudenį startuodavo kuriame nors Europos turnyre. Tačiau ir tarptautinėse varžybose rezultatai dažniausiai būdavo vidutiniški: Stambulo klubas geriausiu atveju patekdavo į Europos taurės ar R.Koračo taurės (antrojo bei trečiojo pagal rangą žemyno turnyrų) ketvirtfinalį.
Nors „Fenerbahce“ išskirtiniais rezultatais nepasižymėjo, šis klubas Turkijos krepšiniui padarė vieną itin svarbų darbą. Būtent „Fenerbahče“ krepšinio mokyklos vaikų ir jaunimo treneriai išugdė pirmą europinio lygio Turkijos krepšinio žvaigždę Ibrahimą Kutluay. Šis ypač taiklia ranka pasižymėjęs žaidėjas 1991 metais, būdamas vos 16-os, debiutavo Turkijos lygoje, paskui dar ilgai vilkėjo „geltonus-mėlynus“ marškinėlius, o geriausiais karjeros metais žaidė Atėnų „Panathinaikos“ bei Stambulo „Ulker“ klubuose ir pabandė jėgas NBA lygoje.
Naujieji laikai
Nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio Turkijos krepšinio madas diktavo privačioms bendrovėms priklausę klubai („Eczacibaši“, „Efes Pilsen“ ir „Ulker“). Tuo tarpu istoriniai Stambulo klubai („Fenerbahce“, „Galatasaray“ ir „Bešiktaš“) didelių krepšinio ambicijų neturėjo ir santykius aiškinosi futbolo stadionuose.
Vis dėlto didėjant krepšinio populiarumui požiūris keitėsi, ir XXI amžiaus pradžioje „Fenerbahče“ centrinė vadovybė pradėjo dairytis galimybių į naujas aukštumas pakelti krepšinio komandą. Kaip tik tuo metu „Ulker“ bendrovės vadovai nusprendė uždaryti savo krepšinio klubą, bet nenorėdami visiškai trauktis iš krepšinio rinkos, sutarė bendradarbiauti su „Fenerbahče“ klubu. Šis susiliejimas įvyko 2006 metais, o „Fenerbahče“ ne tik rado galingą rėmėją, bet ir perėmė iki tol „Ulker“ klubui priklaususią Eurolygos licenciją.
Prieš susijungimą „Fenerbahce“ negalėjo pasigirti gerais rezultatais. XXI amžiaus pradžioje šis klubas per šešis sezonus net penkis kartus iškrito Turkijos pirmenybių ketvirtfinalyje ir tik sykį pateko į pusfinalį. Tačiau 2006 metais į „geltonų-mėlynų“ stovyklą persikėlus Willie Solomonui, Mirsadui Turkcanui, Omerui Onanui, grįžus I.Kutluay, jėgų santykis iškart pasikeitė ir jau 2007 metais „Fenerbahce“ susigrąžino Turkijos čempiono vardą.
Nuo „Fenerbahce“ ir „Ulker“ jungtuvių „geltoni-mėlyni“ per 11 sezonų net aštuonis kartus žaidė Turkijos lygos finale ir septynis kartus tapo čempionais (2007, 2008, 2010, 2011, 2014, 2016 ir 2017 m.). Galima palyginti: iki tol nuo 1946 iki 2006 metų per šešis dešimtmečius „Fenerbahce“ aukso medalius iškovojo tik keturis kartus.
Jei „Fenerbahce“ ambicijos nacionalinėse varžybose buvo daugmaž patenkintos, tai sublizgėti europinėje arenoje šiam Stambulo klubui dar ilgai nepavyko. „Geltoni-mėlyni“ tik 2008 metais pateko į Eurolygos ketvirtfinalį, bet kitus šešis sezonus iškrito arba „Top 16“ etape, arba, dar blogiau, jau pirmajame etape. „Fenerbahce“ kelis kartus keitė trenerius, tačiau tikslo nepasiekė nei vietinis specialistas Aydinas Orsas, nei užsieniečiai Bogdanas Tanjevičius, Nevenas Spahija ir Simone Pianigiani.
Pramušti langą į Eurolygos finalo ketvertą nepavyko ir į Stambulą pakviestiems Lietuvos krepšininkams. 2010-2011 metų sezone „Fenerbahče“ atstovavo Darjušas Lavrinovičius ir Šarūnas Jasikevičius, 2013-2014 metų sezone – Linas Kleiza. Visi trys lietuviai tapo Turkijos čempionais, tačiau jų tarptautinė kelionė baigėsi Eurolygos „Top 16“ etape.
It musę kandę liko ir nemažai kitų praėjusio dešimtmečio pabaigoje bei šio dešimtmečio pradžioje „Fenerbahce“ žaidusių žvaigždžių: Gordanas Giričekas, Roko Leni Ukičius, Lynnas Greeras, Bojanas Bogdanovičius, Jamesas Gistas, Bo McCalebbas, Mike‘as Batiste‘as, Davidas Andersenas, Nemanja Bjelica.
Prasiveržti „Fenerbahce“ pavyko tik tada, kai komandos treneriu tapo Željko Obradovičius. Tiesa, pirmąjį jo darbo sezoną (2013-2014 m.) Stambulo krepšininkai finišavo jau „Top 16“ etape, bet klubo vadovams užteko kantrybės, kad patikėtų patyrusiu Serbijos krepšinio specialistu. Ž.Obradovičius nenuvylė: 2015 metais „Fenerbahce“ pirmą kartą pateko į Eurolygos finalo ketvertą (pusfinalyje pralaimėjo Madrido „Real“ klubui), 2016 metais – į finalą (jame pralaimėjo Maskvos CSKA), o pernai pirmą kartą tapo Eurolygos čempionu (finale nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“) ir šiais metais atvyko į Belgradą ginti stipriausio Europos klubo vardą.
