Viena jų – 51-erių specialisto sentimentai Kauno „Žalgiriui“. A.Bagatskis krepšininko karjeros metu „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjo 2004-2005 m. sezone, o vėliau, 2006-aisiais, čia pusmečiui grįžo kaip treneris.
„Dvejus pastaruosius metus vykstu į Kauną žiūrėti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalų – tai jau tampa tradicija. Man „Žalgiris“ yra ypatinga komanda“, – kalbėdamas su lrytas.lt šyptelėjo A.Bagatskis.
Latvis savaitę Kaune praleis ir darbo reikalais – jis bus vienas iš „Žalgirio“ klubo bei Donato Motiejūno organizuojamos talentų stovyklos trenerių.
A.Bagatskis praėjusį rudenį po aštuonerių metų darbo pasitraukė iš Latvijos rinktinės ir šį sezoną netreniravo jokio klubo.
„Per tuos aštuonerius metus rinktinėje pasiėmiau viską. Tai buvo nuostabi patirtis, bet atėjo laikas dėti tašką, – sakė A.Bagatskis. – Dabar rinktinė man yra praeities etapas“.
Lrytas.lt su A.Bagatskiu kalbėjosi apie metus stengiantis nenutolti nuo krepšinio, Šarūno Jasikevičiaus galimybes NBA ir sumaištį Vilniaus „Lietuvos ryte“.
– Šį sezoną nedirbote jokiame klube, nors dėl to po Europos čempionato ir palikote Latvijos rinktinę. Kaip susiklostė tokia situacija?
– Kol dar dirbau rinktinėje, buvo sunku derėtis dėl vietos klube. Vasarą turėjau du gerus pasiūlymus Europoje, bet nacionalinė komanda tuo metu buvo prioritetas – svajojau vėl dalyvauti Europos čempionate. Taip iki pat sezono pradžios ir nesusitariau su jokiu klubu.
O po Europos čempionato nutariau padaryti pertrauką, šiek tiek pailsėti, pažiūrėti į krepšinį iš kitos pusės. Turėjau sveikatos problemų. Nenoriu plėstis, bet prireikė operacijos. Tai buvo dar viena priežastis, kodėl neturėjau komandos.
Pastarąjį pusmetį praleidau su šeima, ypač daug buvau su sūnumi. Taip pat porą savaičių lankiausi Serbijoje, kur žiūrėjau, kaip dirba Belgrado „Mega“ komandos jaunimas.
Vėliau nuvykau ir už Atlanto – aplankiau „Dallas Mavericks“, „San Antonio Spurs“, „Los Angeles Clippers“, kelias JAV universitetų ir NBA Plėtojimosi lygos komandos. Buvau tarsi studentas.
– Sezonui įpusėjus buvote sulaukęs darbo pasiūlymų?
– Taip. Tiksliai nepamenu, bet tai buvo keturi ar penki pasiūlymai. Kai kurie man pasirodė tikrai įdomūs, buvau arti sutarties pasirašymo, bet vis kas nors sukliudydavo. Galiausiai vasarį nusprendžiau pasidaryti operaciją ir apie darbą nebegalvojau.
– Pasiilgote darbo klube?
– Iki naujųjų metų atrodė, kad ne, tačiau vėliau pajaučiau, jog ir vėl noriu dirbti. Pastaruosius aštuonerius metus dirbau ir rinktinėje, ir klubuose. Tai buvo sudėtinga, bet man patinko.
– Nesvarstėte varianto toliau derinti rinktinę bei klubą, treniruojant, tarkime, Europos taurės komandą? Šio turnyro tvarkaraštis nesikerta su FIBA langais.
– Sutinku, tai įmanomas variantas. Bet, tiesą sakant, tie metai rinktinėje šiek tiek išvargino. Joje gavau daug gerų emocijų, bet dar prieš Europos čempionatą apsisprendžiau, jog šie metai man bus paskutiniai. Latvijos federacija siūlė tęsti darbą, tačiau atsisakiau. Nežinau, gal kada ateityje ten dar grįšiu.
– Po tokio ilgo laiko rinktinės trenerio pareigose buvo keista turėti kitokį sezoną?
– Per tuos aštuonerius metus rinktinėje pasiėmiau viską. Kai pradėjau joje dirbti, dar buvau jaunas treneris, o dabar esu dirbęs su beveik visais geriausiais Latvijos žaidėjais, žaidžiau prieš stipriausias pasaulio komandas. Tai buvo nuostabi patirtis, bet atėjo laikas dėti tašką. Dabar rinktinė man yra praeities etapas.
– Jus rinktinėje pakeitė jaunosios kartos treneris Arnis Vecvagaras. Manote, tai buvo geriausias variantas?
– Galiu pasakyti didelę paslaptį – visi treneriai, pradedantys dirbti tokiame lygyje, būna nepasiruošę (juokiasi). Aš irgi buvau jaunas bei nepatyręs ir kai atėjau į „Žalgirį“, ir kai atėjau į rinktinę. Europos taurė, Eurolyga... Visada būna pirmas kartas. Jeigu nebandysi, niekada nesužinosi savo galimybių.
– Ką manote apie daug kritikos sulaukiančią FIBA pasaulio čempionato atrankos langų sistemą?
– Ankstesnė tarptautinių turnyrų sistema buvo geresnė. Visų pirma, stipriausios komandos per beveik visus langus negali kviesti geriausių žaidėjų ir taip keičiasi jėgų balansas.
Pavyzdžiui, mūsų atrankos grupėje geriausia Ukrainos padėtis – jų sudėtis praktiškai tokia pati, kokia ir buvo Europos čempionate. O mes neturime penkių ar šešių stipriausių krepšininkų. Latvijai tai tragedija.
Žinoma, galima žiūrėti ir iš kitos pusės. FIBA skelbia, kad daugėja pajamų iš transliacijų, sirgaliai labiau įsitraukia į atranką. Man sunku vertinti šiuos argumentus, tačiau kaip treneris, manau, kad žaisti turi geriausi krepšininkai.
– Nuo Europos čempionato praėjo daugiau nei pusmetis. Žvelgiant iš perspektyvos, penktoji vieta latviams buvo geras pasiekimas?
– Ne. Manau, mūsų rodytas krepšinis buvo įdomus ir gražus. Žinojome, kad tame čempionate turėjome dideles galimybes. Aišku, iš vienos pusės, penktoji vieta neblogas rezultatas. Netgi geriausias nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau prisimenu, kad pralaimėjimas slovėnams buvo labai skaudus. Dar dabar dėl jo nesijaučiu gerai (šypsosi).
– Lietuviai čempionatą baigė dar aštuntfinalyje. Jus tai nustebino?
– Na, jums tai tikriausiai buvo tragedija. Bet nesėkmės yra krepšinio dalis. Puikiai žinau, kad Lietuvos komandos, ar tai būtų rinktinė, ar „Žalgiris“, ar „Lietuvos rytas“ visada nori laimėti.
– Rugsėjį lietuviai Vilniuje žais draugiškas rungtynes su Latvijos rinktine. Kieno sudėtis turėtų atrodyti geriau?
– Iš pirmo žvilgsnio, turėtų laimėti daugiau Eurolygos ir NBA žaidėjų turėsianti komanda, bet ne viskas susiveda į tai. Draugiškos rungtynės tikriausiai nebus labai draugiškos (juokiasi). Lietuva ir Latvija mėgsta kovoti viena prieš kitą.
Prisimenu mūsų tarpusavio rungtynes praėjusią vasarą Rygoje, jose buvo ypatinga atmosfera. Šįkart bus taip pat. Jei Lietuva surinks visus stipriausius žaidėjus, teoriškai bus pajėgesnė, bet Latvija turi savo pranašumų.
– Sekate LKL sezoną?
– Žinoma, žiūriu rungtynes, nuolat bendrauju su jūsų treneriais. Sunku, pasakyti, LKL lygis geresnis ar blogesnis nei anksčiau, tačiau dauguma mačų būna įdomūs.
Prieš sezoną visiems buvo aišku, kad „Žalgiris“ bus pirmas, „Lietuvos rytas“ – antras, tada – Panevėžio „Lietkabelis“ ir Klaipėdos „Neptūnas“, o galiausiai visi kiti. Man vienintelė staigmena buvo tai, kad Prienų-Birštono „Vytautas“ liko paskutiniai. Aišku, su finansinėmis problemomis jiems buvo sudėtinga kovoti.
– LKL finale „Žalgiris“ rungtyniaus su „Lietuvos rytu“. Tikitės intrigos?
– Tikiuosi septynių įdomių rungtynių. Nemanau, kad serijos rezultatas bus 0:4. Žvelgiant į „Lietuvos ryto“ sudėtį, jie tikrai pajėgūs bent pakovoti. Juk reguliariojo sezono metu jie dukart įveikė „Žalgirį“. Kodėl to nebūtų galima pakartoti dar bent du kartus finalo serijoje?
– Tikriausiai girdėjote apie „Lietuvos ryte“ sumaištį sukėlusias naujienas, kad Rimas Kurtinaitis po sezono bus pakeistas Dainiumi Adomaičiu. Kaip jums iš šalies atrodo ši situacija?
– Tai neabejotinai supurtė komandą iš vidaus. Net negaliu įsivaizduoti, kaip tokia informacija į viešumą gali patekti sezonui nesibaigus. Ir kaip treneris gali toliau dirbti?
R.Kurtinaitis klube nuveikė gerą darbą ir tikrai nenusipelnė atsidurti šioje padėtyje. Reikėtų paklausti šias žinias žiniasklaidai perdavusių žmonių, kodėl jie taip daro? Juk tai siaubingas ir visiškai neprofesionalus poelgis.
– Tikite, kad D.Adomaitis yra žmogus, galintis pakelti „Lietuvos rytą“ į kitą lygį?
– Kiekvienas treneris gali tai padaryti, jei jam klubas suteikia pakankamai laiko ir laisvės. Svarbu, kad jis pats galėtų išsirinkti žaidėjus. Matėme, kaip tai pasiteisino „Žalgiryje“.
Š.Jasikevičius pats rinkosi krepšininkus ir už tai prisiėmė visišką atsakomybę. Klubo vadovybės pasitikėjimas į gerą išėjo visiems. D.Adomaičiui taip pat reikėtų leisti išsirinkti žaidėjus ir dirbti savo darbą. Nereikia nuolat dvejoti dėl trenerių (šypsosi).
– „Žalgiryje“ buvote ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris. Kaip jautėtės matydamas šį fantastišką komandos sezoną?
– Dvejus pastaruosius metus vykstu į Kauną žiūrėti LKL finalų – tai jau tampa tradicija. Man „Žalgiris“ yra ypatinga komanda. Šie metai yra įrodymas, kiek daug nuveikė pats klubas ir, pabrėžkime, sirgaliai. Tai beprotiška. „Žalgiris“ yra puikus pavyzdys, kaip su mažesniais ištekliais, bet dideliu noru galima pasiekti aukščiausių tikslų.
– Š.Jasikevičius yra vienas iš pretendentų į „Toronto Raptors“ trenerio kėdę. Manote, jis pasirengęs NBA?
– O kodėl ne? Nėra jokios priežasties, kodėl jis jau dabar ten negalėtų dirbti. Kartais Europoje klubai būna pernelyg konservatyvūs, neatviri naujovėms. Jie nori patikrintų vardų, nors tai ne visada geriausias variantas. Man Europos krepšinyje nepatinka tai, kad komandos yra nuspėjamos.
Jos žaidžia tuos pačius gynybos ir puolimo derinius, nenori rizikos, nenori bandyti ko nors naujo. Visuose klubuose, kuriuose esu dirbęs, bandau kurti savitą žaidimą. Nenoriu, kad žaistume kaip „Barcelona“ ar Maskvos CSKA. Kiekviena komanda aikštėje turi rasti savo identitetą.
Tas pats ir su treneriais. Šaras yra visai nenuspėjimas, bet žaidėjai žino, ko jis iš jų nori. Negalėčiau pasakyti, kad „Žalgirio“ deriniai kuo nors ypatingi, tačiau komandoje yra griežta tvarka,viskas sustyguota. Tai svarbiausia.
– Kalbant apie jus, kokio klubo dairysitės vasarą?
– Turiu kelis sumanymus, mano agentai dirba. Aišku, ne visada galima suderinti savo norus ir realias galimybes, bet tikiuosi, man pavyks.
