„Reikia krypties, ko nori iš klubo. Kalbant apie šį sezoną, manau, kad vyravo labai skirtingas požiūris. Aš kaip treneris norėjau, jog komanda laimėtų. Pasibaigus sezonui, man teko skaityti komandos vadovų atsiliepimus, jog jie džiaugiasi, kad sumažino skolas. Jeigu yra tikslai, bus reikalingi pinigai. Skolų turi visi klubai, bet jie orientuojasi į gerų žaidėjų pirkimą. Manau, kad reikėtų žiūrėti kaip padidinti biudžetą, nupirkti geresnius žaidėjus, nesimėtyti, turėti viziją 3–5 metams ir jos siekti“, – pokalbių šou „Kitokie pasikalbėjimai“ R.Kurtinaičio pasakytus žodžius cituoja Krepsinis.net. – Mane tėtis mokino taip: visos vietos, kurios nėra pirmos, yra paskutinės.“
Specialistas taip pat pasisakė apie Kauno „Žalgirį“ dominantį Nigelį Williamsą-Gossą. R.Kurtinaitis atskleidė, kad šio žaidėjo praėjusią vasarą labai norėjo „Lietuvos rytas“.
„Žalgirį“ palieka eilė gerų žaidėjų: Micičius, Pangosas. Daug priklausys, kaip jie susikomplektuos. „Žalgiris“ dairosi į labai gerą žaidėją, kurio mes norėjome „Ryte“. Jeigu pavyktų susitarti su juo, būtų labai geras pirkinys. Pradžioje Pangoso jis lygiaverčiai neatstotų, bet Šarūnas jį išmokytų disciplinos. Jis yra amerikietis, žaidžia laisviau nei Šarūnas norėtų, bet jis pasiduoda mokymams. Gaila, kad mums pernai nepavyko jo prisivilioti“, – dėstė R.Kurtinaitis.
Treneris pripažino, kad vienas darbščiausių žaidėjų, kuriuos jam yra tekę treniruoti – Aaronas Baynesas, kuris buvo R.Kurtinaičio auklėtinis „Lietuvos ryte“ 2009–2010 metų sezone.
„A.Baynesas buvo vienas darbščiausių vaikinų. Mes baigdavome individualią treniruotę tada, kai nebegalėdavome sukinėtis po krepšiu, nes prakaitas sunkdavosi net iš sportbačių. Jis labai norėjo, stengėsi ir maksimaliai išnaudojo savo galimybes“, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
Specialistas pripažino, jog kažkada svajojo treniruoti Madrido klubą „Real“.
„Kažkada labai galvojau apie Madrido „Real“, bet yra daug situacijų, kur gali galvot, bet tau nepavyksta. Kas pasitaikys, tą treniruosiu“, – kalbėdamas apie ateitį, pripažino treneris.
R.Kurtinaitis taip pat pasisakė apie Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA). Jo teigimu, stipriausia planetos lyga yra pavyzdys, kurį turėtų sekti Europos krepšinis.
„Tie žmonės žino, ką daro, jie turi didžiausią patirtį, geriausiai parduoda produktą. Ten krepšiniui nebereikia rėmėjų, jis pats išsilaiko. Manau, kad Europos krepšinį reikėtų pritraukti prie NBA“, – samprotavo specialistas.
Treneris prisiminė savo karjeros pradžią, kuri buvo savotiška.
„Pradėjau nuo „Žalgirio“, bet pasakysiu atvirai, jog nebuvau idealus režimo šalininkas. Buvau atleistas iš Kūno kultūros instituto ir mane pašaukė į kariuomenę bei taip automatiškai mano karjera „Žalgiryje“ baigėsi“, – su šypsena veide prisiminė buvęs krepšininkas. – Mes tada buvome optimistai, talentai. Atrodė, jog mums jūra iki kelių ir man tas pats buvo. Grįžau iš Sovietų Sąjungos jaunimo rinktinės, kur papuoliau į galutinį dvyliktuką. Ir tada aš taip pagalvojau: „Tarybų Sąjungoje gyvena 200 mln. žmonių ir aš dvyliktuke. Tai yra labai gerai.“
„Apskritai, tuo metu situacija nebuvo iš lengvųjų“, – tęsė R.Kurtinaitis. – Neseniai buvau vedęs, į kariuomenę išėjau ne kaip sportininkas. Turėjau plauti tualetus, indus, šluoti gatves. Aš ir dabar pažiūriu, kaip mūsų kariuomenėje atliekama tarnyba, tai ji neturi nieko bendro su Tarybų Sąjungos kariuomene.“
R.Kutinaitis papasakojo istoriją apie 1988 metų Seulo olimpines žaidynes.
„Tuo metu alkoholio nebuvau vartojęs dvejus metus ir pasakiau: „Jeigu mums pavyks laimėti, išgersiu su jumis tiek dienų, kiek tik reikės. Mane ir Arvydą Sabonį iš karto (po pergalingo finalo) nuvedė į dopingo kontrolę. O tuo metu dopingo kontrolė prašydavo ne kraujo, bet šlapimo, o kad sportininkams būtų lengviau, ten pilni šaldytuvai buvo prikrauti alaus, vandens, kolos, šampano. O su mumis į dopingo kontrolę papuolė Franjo Arapovičius ir Draženas Petrovičius. Jau nebepamenu kaip grįžome į olimpinį kaimelį, mat ten užsibuvome labai ilgai“, – prisiminė R.Kurtinaitis.
