Vis dėlto Nyderlandų krepšininkams kartais pavyksta pasviliti padus favoritams ir priminti apie tuos laikus, kai į olandus rimtai žiūrėjo net pasaulio galingiausieji.
Nepanaudotas privalumas
Tikslios metodikos, pagal kurią būtų galima nustatyti aukščiausią pasaulio tautą, nėra. Tačiau kai kurių tyrimų duomenimis, aukščiausia pasaulio tauta laikomi olandai, kurių vyrų vidutinis ūgis – apie 183 cm, moterų – apie 169 cm.
Atrodytų, pati gamta sukūrė olandus žaisti krepšinį, bet dauguma Nyderlandų gyventojų šiai sporto šakai abejingi. Nyderlandų komandos siaučia futbolo stadionuose, neretai spindi kitame aukštaūgių žaidime tinklinyje, dažnai laimi medalius žolės riedulio ar vandensvydžio turnyruose, olandų sportininkai beveik visuomet būna tarp favoritų greitojo čiuožimo, plaukimo ar dviračių sporto varžybose. Kai kuriose iš paminėtų sporto šakų aukštas ūgis netgi yra ne privalumas, o kliūtis.
Tuo tarpu per krepšinio čempionatus apie Nyderlandus, kaip grėsmingą jėgą, buvo kalbama labai trumpai ir gana seniai.
Gąsdino Europos elitą
Geriausi Nyderlandų krepšinio laikai buvo XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Tuomet „oranžiniai“ nuolat žaisdavo Europos pirmenybėse ir vienintelį kartą istorijoje prasibrovė į pasaulio čempionatą, stipriausias šalies klubas Boso „Nashua“ tris sezonus paeiliui pateko į Europos Čempionų taurės finalo grupę (joje žaidė šešios stipriausios žemyno komandos), o garsiausias olandų krepšinio auklėtinis Rikas Smitsas tapo vienu pirmųjų NBA lygoje įsitvirtinusių europiečių.
224 cm ūgio šviesiaplaukis R.Smitsas, už Atlanto dvylika sezonų žaidęs „Indiana Pacers“ komandoje, tapo ne vien Indianapolio sirgalių numylėtiniu ir buvo anaiptol ne vienintelis pajėgus olandų krepšininkas. Priešingu atveju Nyderlandų rinktinė tikrai nebūtų priartėjusi prie Europos elito ir 1983 metų Europos pirmenybėse užėmusi ketvirtosios vietos (aukščiausios jos istorijoje).
Be gerų olandų krepšininkų, Europos turnyruose galiojant dviejų legionierių limitui, nebūtų išsivertęs ir „Nashua“ klubas, kuris 1981 metais Čempionų taurės turnyre užėmė trečiąją vietą!
Tačiau net pakilimo metais Nyderlanduose nebuvo padėti krepšinio piramidės pamatai. „Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose Nyderlanduose buvo krepšinio pakilimas. Stipriausi klubai turėjo pinigų, tačiau juos investavo tik į pirmąją komandą, pirko brangius užsieniečius ir visai nekūrė struktūros, nesirūpino jaunimo ugdymu. Bangai atslūgus Nyderlanduose krepšinio beveik neliko.
Dabar mes net neturime vaikų trenerių, kurie tinkamai parengtų jaunus krepšininkus“, – prisimindamas aukso laikus, sakė dabartinis Nyderlandų rinktinės treneris Toonas van Helfterenas.
Netikėtas proveržis
1989 metais Nyderlandų rinktinė paskutinį kartą prieš ilgą pertrauką žaidė Europos čempionate. Jame olandai užėmė paskutinę vietą, tačiau tame čempionate dalyvavo vos aštuonios komandos, tad vien patekti į baigiamąjį turnyrą buvo nepaprastai sudėtinga užduotis.
Vėliau komandų skaičius žemyno pirmenybėse buvo vis didinamas (iki 12, iki 16, galiausiai iki 24), bet olandai iš to nieko nepešė. Nyderlandų krepšinis vis silpnėjo, kol šio dešimtmečio pradžioje pasiekė dugną. Rinktinėms murkdantis tarp autsaiderių, 2012 metais Nyderlandų krepšinio federacija (NBB) buvo išbraukta iš valstybės finansuojamų sąrašo. Vienintelis lėšų šaltinis tuo metu buvo privatūs rėmėjai, bet krepšiniui rasti rėmėjų buvo taip sudėtinga, kad NBB net rinktinių treneriams nemokėjo atlyginimo.
Kaip tik tuo metu treniruoti vyrų rinktinę ėmėsi T.van Helfterenas. Buvusio ilgamečio Nyderlandų rinktinės žaidėjo (jis žaidė rinktinėje su auksine karta, kurioje buvo ir R.Smitsas), kelis dešimtmečius treniravusio savo šalies klubus ir visą tą laiką taip pat dirbusio fizinio lavinimo mokytoju vienoje Dordrechto mokykloje, visiškai negąsdino tai, kad naujose pareigose jis neuždirbs nė euro. Priešingai, ši aplinkybė T.van Helftereną tik dar labiau paskatino imtis nelengvos užduoties gaivinti Nyderlandų rinktinę.
Ilgai laukti rezultatų nereikėjo. 2015 metų Europos čempionato atrankos turnyre olandai sukūrė nedidelį krepšinio stebuklą (abu kartus įveikė pajėgią Juodkalnijos rinktinę) ir iškovojo kelialapį į baigiamąjį etapą. Teisę kovoti su geriausiais „oranžiniai“ gavo po 26 metų pertraukos.
Nyderlandų krepšinio federacijai buvo grąžintas valstybės finansavimas, o T.van Helfterenas ir jo padėjėjai trečiais darbo rinktinėje metais pagaliau gavo pirmąjį atlyginimą.
Klupdė stiprius varžovus
Šiame pasaulio čempionato atrankos turnyre Nyderlandų krepšininkai irgi jau spėjo patriukšmauti. Pirmajame etape olandai laimėjo visas trejas namie žaistas rungtynes, o tarp jų įveiktų varžovų buvo Italijos ir Kroatijos rinktinės.
Pergalės sužadino dar didesnį apetitą. „Rezultatas jau yra geras, – rugsėjo pradžioje rinktinei susibūrus į stovyklą prieš pirmąsias antrojo etapo rungtynes, tvirtino T.van Helfterenas. – Bet mūsų tikslas buvo ne vien patekti į antrąjį atrankos etapą. Norėtume iškovoti kelialapį į pasaulio čempionatą. Mūsų komanda jau parodė, kad gali įveikti Europos elitui priklausančias rinktines, todėl mes turime galimybių“.
Vis dėlto antrasis etapas olandams prasidėjo liūdnai. Penktadienį Vengrijos rinktinė padarė tai, kas nepavyko italams ir kroatams – įveikė Nyderlandų komandą jos aikštėje. Šis rezultatas gerokai sumažino „oranžinių“ galimybes iškovoti kelialapį į pasaulio čempionatą.
Atvyko iš silpnų lygų
Per rugsėjo langą T.van Helfterenas į rinktinę pakvietė 14 krepšininkų, tarp kurių net septyni žaidžia Europos mastais silpnoje Nyderlandų lygoje. Dauguma legionierių irgi rungtyniauja silpnose nacionalinėse pirmenybėse, o dvi ryškios išimtys yra Charlonas Kloofas ir Yannickas Franke.
28-erių Ch.Kloofas antrą sezoną vilkės Mursijos UCAM aprangą ir vėl žais Ispanijos lygoje. 22-ejų Y.Franke kol kas nėra sudaręs sutarties, bet praėjusį sezoną atstovavo Italijos lygos finalininkei Trento „Dolomiti Energia“ komandai ir tikisi papulti į ne prastesnę lygą.
23-ejų Bryanas Albertsas į rinktinę atvyko iš Kalifornijos-Long Byčo valstybinio universiteto, o dar keturi Nyderlandų rinktinės legionieriai su stipriais varžovais beveik nesusiduria. Leonas Willamsas (Kasteljono „Tau“) ir Terrence‘as Biesharas (Prato „Joventut“) žaidžia Ispanijos antrojoje lygoje, Roelandas Schaftenaaras (Nikėjos „Ionikos“) – Graikijos antrojoje lygoje, Thomasas van der Marsas (Alsto „Okapi“) – Belgijos lygoje.
Prieš keletą metų olandai tikėjo šviesia Shane‘o Hamminko ateitimi. Tačiau buvusio NBA žaidėjo Geerto Hamminko sūnus, baigęs studijas JAV universitete, neįsitvirtino Bilbao „Basket“ komandoje ir šiais metais grįžo į tėvynę. Jis sudarė sutartį su stipriausiu pastarųjų sezonų Nyderlandų klubu Groningeno „Donar“.
Popieriuje Nyderlandų rinktinė atrodo kone silpniausiai tarp 24 komandų, kurios kovoja pasaulio čempionato atrankos antrajame etape. Tačiau „popierinis“ olandų silpnumas pastaraisiais metais suklaidino jau ne vienus favoritus.
