Gynėjas veržėsi krepšio link, tada slystelėjo ir taip patyrė kelio traumą, dėl kurios jis negalėjo žaisti dviejų pasaulio taurės atrankos mačų, o ir sugrįžęs į Panevėžį privalėjo komandos draugų treniruotes bei pirmąsias „Betsafe–LKL“ rungtynes prieš Prienų „Skycop“ stebėti iš šalies.
J.Wilsonas ant suolo praleido ir 23 minutes dvikovos su Alytaus „Dzūkija“. Vos pasirodęs ant parketo amerikietis sulaukė gausių aplodismentų, o po 3 sekundžių prasižengė prieš Dominyką Domarką ir nusiuntė šį prie baudų metimo linijos.
Jau kitoje atakoje J.Wilsonas perdavė kamuolį Donatui Taroliui ir šis pelnė taškus. Aikštelėje pasirodžius šiam įžaidėjui, „Lietkabelis“ perėmė iniciatyvą ir vėl išsiveržė į priekį. J.Wilsonas žaidė šlubčiodamas, bet sugebėjo visus suspėti gynyboje ir savo kovingumu užkrėtė komandos draugus.
„Buvo matyti, kad jis šlubčioja, bet tik laiko klausimas ir viskas susitvarkys. Jis įnešė pozityvo abejose aikštės pusėse – lindo iš užtvarų, neleido varžovams priimti kamuolio. Mes atsibudome, buvome agresyvesni“, – auklėtinį gyrė Gintaras Kadžiulis.
Būtent po J.Wilsono sėkmingo žaidimo „du prieš du“ Mike‘as Morrisonas pelnė svarbius du taškus, kurie išvedė „Lietkabelį“ į priekį likus žaisti 43 sekundes. Iš viso legionierius per 13 minučių spėjo įmesti 5 taškus, atkovoti 3 kamuolius (2 puolant), atlikti 3 rezultatyvius perdavimus ir surinkti 7 naudingumo balus.
Po rungtynių prabėgus kiek daugiau nei pusvalandžiui „Lietkabelio“ rūbinėje liko vienintelis J.Wilsonas, kuriam dar buvo atliekamos įvairios procedūros, jog žaidėjas atsistatytų sekmadienio mačui prieš Klaipėdos „Neptūną“.
Gulėdamas ant masažinio stalo įžaidėjas savo pasirodymo ant parketo nesureikšmino. J.Wilsonas teigė, kad jam buvo sunku iš šalies stebėti komandos draugų žaidimą, todėl kai tik pasitaikė šansas, nedvejodamas žengė į aikštelę.
– Jamarai, tai buvo jūsų pirmas oficialus mačas „Lietkabelyje“. Kokios emocijos?
– Manau, kad svarbiausia, jog laimėjome. Visada norime nugalėti namuose. Pralaimėjome išvykoje, todėl norėjome apginti namų sienas. Į savąjį krepšį praleidome tik 69 taškus, kas yra geras rodiklis. Neblogai dalinomės kamuoliu, todėl pavyko laimėti.
– Ar sunku buvo stebėti įvykius iš šalies?
– Taip, buvo sudėtinga. Kai esi įžaidėjas, visada daug kalbi, visada žvilgsniai krypsta į tave, jog tu parodytum, kur komandos draugai turi būti. Labai sunku, kai negali padėti komandai. Gerai, kad dabar galėjau prisidėti prie pergalės.
– Planavote žengti ant parketo būtent po pertraukos?
– Turbūt planas buvo man nepasirodyti aikštelėje, bet treneris sakė, kad mums reikia papildomos energijos. Tiesiog ėjau ant parketo ir padėjau komandai.
– Kiek toli „Lietkabelis“ nuo savo geriausio žaidimo?
– Manau, kad mes pakankamai toli nuo savo geriausio žaidimo, bet tai yra tik sezono pradžia. Geriau būti toli nuo geriausio žaidimo dabar nei žaisti geriausią krepšinį. Mano patirtis rodo, kai nuo sezono starto žaidi geriausią krepšinį, tai nieko gero nežada. Taigi, mes turime daug dirbti. Manau, kad turime įnešti daugiau energijos, daug kovoti dėl kiekvieno kamuolio ir viskas bus gerai.
– Kokį įspūdį paliko „Lietkabelio“ sirgaliai?
– Sirgaliai buvo puikūs. Esu laimingas, kad galėjome jiems padovanoti pergalę. Nežaidėme geriausio krepšinio, bet gerai laimėti, ypatingai, kai dar neturėjome pergalės. Sirgaliai mus palaikė ir Prienuose net tada, kai mes pralaiminėjome. Smagu kautis dėl jų.
– Jau kurį laiką esate Panevėžyje. Kokia jūsų patirtis šiame mieste?
– Smagu būti čia, kur tu žinai, kad susimauti negali, nes visi labai gerai supranta krepšinį. Pirmą kartą esu šalyje, kur paprastai sirgaliai žino apie patį žaidimą tiek daug. Daugelis jų net nėra žaidę krepšinio ir tai atrodo keistoka, bet tuo pačiu – labai gerai, nes krepšinis yra mano gyvenimas ir man patinka būti apsuptam šią sporto šaką suprantančių žmonių.
– Galbūt ragavote ir lietuviškus patiekalus?
– Aš bandžiau barščius, bet tai nėra lietuviškas patiekalas. Niekada nesu ragavęs šios sriubos iki šiol. Anksčiau daug nevalgydavau kalakutienos, bet dabar ėmiau ją valgyti dažnai. Tai tikrai skanus ir sveikas patiekalas.
– Kol kas Lietuvoje esate vienas. Kada atvyks jūsų šeima?
– Spalio viduryje, todėl yra nemažai laiko pasiruošti. Labai pasiilgau svarbiausių žmonių savo gyvenime ir noriu, kad jie greičiau atvyktų.
