Rolandas Skaisgirys, Erikas Kučiauskas, Rolandas Matulis ir Kęstutis Girštautas 2003 metais tapo pirmąja Lietuvos 3x3 krepšinio komanda, Italijoje iškovojusia pasaulio čempionato auksą.
Tuomet R.Skaisgirys, E.Kučiauskas ir R.Matulis dar buvo didžiojo krepšinio profesionalai ir mažesnėje aikštėje žaisdavo laisvalaikiu, galvodami apie pergales, bet ne apie galimybę nuvykti į olimpines žaidynes.
3x3 krepšinis ilgai buvo lyg nemylimas posūnis, nors oranžinį kamuolį duobėtose kiemo aikštėse daužė net būsimosios NBA žvaigždės.
Vadinamojo gatvės krepšinio prestižas akimirksniu išaugo, kai jis buvo priimtas visateisiu nariu į olimpinę šeimą. Tik krepšiniui besimeldžiančioje Lietuvoje dar ilgokai stigo dėmesio naujai olimpinei šakai.
Tačiau pagaliau įkurta 3x3 krepšinio asociacija, sieksianti suburti šio krepšinio mėgėjus. Vienas svarbiausių asociacijos tikslų – ir kelialapis į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes.
49 metų R.Skaisgirys iki šiol žaidžia ir klasikinį, ir gatvės krepšinį. Jis – ir vienas 3x3 krepšinio asociacijos steigėjų, turinčių viziją į žaidynes išsiųsti ne tik vyrų, bet ir moterų komandą, kas iki šiol atrodė nerealu. Nes moterų krepšinio rinktinė nėra žaidusi olimpinėse žaidynėse.
Dar ne taip seniai atrodė, kad vos 34-ąją vietą pasaulio reitinge užimanti Lietuva neturi jokių galimybių jau į Tokijo žaidynes išsiųsti ir vyrų komandą. Per vienerius metus reitinge įvyko milžiniškas šuolis ir olimpinė svajonė masina vis daugiau gatvės krepšinio mėgėjų.
„Ši šaka tampa vis labiau komerciškai patraukli, o joje gauti apdovanojimai jau ima prilygti didžiajame krepšinyje iškovotiems apdovanojimams. Juk olimpinis medalis – tokios pat vertės“, – sakė R.Skaisgirys.
– 3x3 krepšinis į olimpinių rungčių sąrašą įtrauktas dar pernai birželį, bet šios šakos asociacija Lietuvoje įkurta tik dabar. Kodėl tiek užtruko? – LR paklausė R.Skaisgirio.
– Dar prieš paskelbiant 3x3 krepšinį olimpine šaka, pernai pavasarį subūrėme bendraminčius, mąstydami, kur galėtume judėti. Šiame krepšinyje kalendoriniai metai prasideda lapkričio 1 dieną, kai imamas skaičiuoti naujas reitingas. Nutarėme, kad iš pradžių dėmesį skirsime ne kokybei, o kiekybei – stengsimės suburti kuo daugiau komandų, kad jos rinktų reitingo taškus.
Tai pasiteisino, nes vyrų reitinge Lietuva iš 34-iosios vietos buvo pakilusi net į 6-ąją. Dabar yra aštunta. Įkūrėme 3x3 krepšinio asociaciją, mus priėmė į Lietuvos krepšinio federaciją ir pradėsime rimčiau dirbti šiuo klausimu. Spalio 18 d. Raudondvaryje pristatysime ir asociaciją, ir 3x3 krepšinio Žiemos bei Vasaros lygas.
– Ar jau aiškūs kriterijai, kaip 3x3 krepšinio komandos galės patekti į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes?
– Dar ne. Pagal šio sezono reitingą, kitų metų birželį, matyt, turėsime siųsti Lietuvos vyrų rinktinę į pasaulio čempionatą Amsterdame. Į jį keliaus Žiemos čempionatą laimėjusi komanda.
Negalime burti rinktinės iš skirtingų komandų žaidėjų – pasaulio čempionate žais būtent ta komanda, kuri bus geriausia Lietuvoje. Kol nėra aiškių patekimo į žaidynes kriterijų, tol, norėdami į jas patekti, Europoje turime lygiuotis į tokių šalių kaip Serbija, Rusija ar Latvija 3x3 krepšinio komandas.
Yra manančių, kad jei Lietuva gaus kelialapį į Tokijo žaidynes, pakaks surinkti tikrai pajėgių krepšininkų komandą ir viskas bus gerai. Tai neįmanoma, nes FIBA yra sudėjusi saugiklius ir 3x3 rinktinei atstovauti galės tik žaidėjai, turintys pakankamai asmeninių reitingo taškų. Kitaip tariant, visą sezoną žaidę šį krepšinį.
Kita vertus, ne bet kuris profesionalas gali žaisti 3x3 krepšinį. Nereikia manyti, kad ateis broliai Lavrinovičiai ar, pavyzdžiui, Martynas Echodas ir nesunkiai įveiks geriausias 3x3 krepšinio Lietuvos komandas. Šiame krepšinyje yra savų niuansų ir jį žaisti nėra taip lengva.
– Pats iki šiol žaidžiate ir didįjį, ir 3x3 krepšinį. Kuo skiriasi ir kuo panašios šios šakos?
– 3x3 krepšinis yra itin kietas ir greitas, todėl būtina pamiršti savisaugos instinktus. Šiame krepšinyje negalioja standartiniai akcentai, kad, pavyzdžiui, vidurio puolėjas turi žaisti nugara, o gynėjas – atakuoti iš toliau ar veržtis. Jei žaidėjas neturi greito metimo, jis turi trūkumą, nes 3x3 krepšinyje nėra laiko žaisti nugara – ataka trunka tik 12 sek.
Šiame krepšinyje didžiausią privalumą turi universalūs krepšininkai: ištvermingi, metikai, mokantys gerai varytis kamuolį, veržtis, net – žaisti nugara į krepšį.
– Dalyvauti olimpinėse žaidynėse galės tik švarūs sportininkai. Ar jau keliamas dopingo klausimas, nes 3x3 krepšinį visame pasaulyje žaidžia mėgėjai, paprastai neturintys ryšių su sporto medikais, galinčiais patarti, pavyzdžiui, kokių vaistų nuo peršalimo, šiukštu, vartoti negalima?
– Geras klausimas, į kurį kol kas neturiu atsakymo. Vasarą daug važinėjau po 3x3 turnyrus ir šis klausimas mažai diskutuojamas. Antidopingo taisyklių reikės laikytis, bet apie tai dar beveik nekalbama.
– Ar jau įmanoma pragyventi vien iš 3x3 krepšinio?
– Esu NKL komandos Šakių „Vytis“ valdybos narys ir žinau, kiek pinigų reikia jai išlaikyti, kokius atlyginimus gauna žaidėjai. Tad galiu drąsiai teigti, kad išlaikyti pajėgią 3x3 krepšinio komandą būtų finansiškai lengviau ir naudingiau.
Kalbėjausi su užpraeitų metų Latvijos 3x3 krepšinio čempionais. Keturi jų žaidėjai per metus savo atlyginimams surinko 180 tūkst. eurų. NKL žaidėjai per metus niekada tiek neuždirbs.
Geriausių serbų 3x3 komandų žaidėjai uždirba dar daugiau, nes turi rėmėjų net Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
3x3 krepšinyje dar nėra tokių atlyginimų kaip LKL, bet NKL komandų žaidėjams šis krepšinis jau tampa finansiškai patrauklus. Juolab kad NKL čempionatas vyksta tik septynis mėnesius, likusius penkis šios lygos krepšininkai užsiima kita veikla. Pavyzdžiui, vienas „Vyčio“ žaidėjas kloja šaligatvio plyteles, kitas važiuoja uždarbiauti į Norvegiją. Kaip krepšininkai jie netobulėja.
NKL turėtų būti lyga, iš kurios geriausi žaidėjai patenka į LKL, vėliau, galbūt – ir į Lietuvos rinktinę. Bet šiai piramidei negerai, kai žemesnės lygos žaidėjai kone pusmetį ne žaidžia krepšinį, o užsiima kita veikla.
Tad 3x3 krepšinio Vasaros lyga galėtų suburti tokius jau atostogaujančius neblogus krepšininkus, kurie ir toliau žaistų aukšto lygio krepšinį, keltų savo meistriškumą, o, turėdami galimybių ir pinigų užsidirbti, neišsibėgiotų dirbti kitų darbų.
– 3x3 krepšinio reitingo taškai renkami įvairaus lygio turnyruose. Daugiausia taškų skiriama už „Challenger” ar dar aukštesnio lygio „Masters“ serijos turnyrus. Lietuvoje pastarąjį sezoną vyko vienintelis „Challenger“ serijos turnyras, kurio prizų fondą sudarė 20 tūkst. dolerių. Surengti tokį turnyrą kainavo trigubai brangiau. Ar nėra grėsmės, kad, galvodamos apie olimpines žaidynes ir reitingo taškus, turtingosios šalys ims rengti itin daug aukšto lygio turnyrų, taip mažosioms šalims užkirsdamos kelią į žaidynes?
– Tokia grėsmė labai didelė. Būtent dėl to kitą savaitę pas mus atvyksta Latvijos 3x3 krepšinio vadovas. Svarstysime, kaip mažosios šalys gali bendradarbiauti, rengdamos aukšto lygio turnyrus, kad atsilaikytų prieš didžiąsias ir turtingesnes. Pasaulinė praktika rodo, kad tai nelengva, todėl, žinoma, turėsime bendradarbiauti ir su tokiomis šalimis kaip JAE, Kinija, Japonija ar Filipinai.
– Lietuvos vyrų 3x3 komanda staigiai šoktelėjo keliasdešimčia pozicijų ir šiuos kalendorinius metus turėtų likti pasaulio reitingo dešimtuke. Moterys reitinge dabar užima 55-ąją vietą. Ar yra nors menka tikimybė, kad jos pateks į Tokiją?
– Moterų krepšinyje apie kiekybę dar neįmanoma kalbėti. Tad ir sunku kalbėti apie aukštą vietą pasaulio reitinge. Bet turiu viziją padaryti taip, kad moterų 3x3 krepšinis taptų madingas. Tam reikia suburti pajėgią laiminčią komandą, ją reklamuoti ir aiškiai parodyti, kiek pinigų ji gali laimėti ir kiek jų laimi. Taip pat – sukurti šiek tiek seksualią atmosferą kaip, pavyzdžiui, paplūdimio tinklinyje. Tai gali duoti rezultatų.
Tikiu, kad Lietuvos moterys gali žaisti olimpiadoje. Gal dar ne Tokijuje, o 2024 metų Paryžiaus žaidynėse.
Daug dėmesio ateityje skirsime ir jaunimo ar vaikų krepšiniui.
