EUROLYGA

Staigi krepšinio generolo mirtis paliko sumaištį ir neatsakytus klausimus

Kas, jeigu ne jis? FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas buvo ne šiaip ryški krepšinio pasaulio asmenybė. Savo rankose jis laikė gijas, kurias meistriškai traukė priversdamas kitus šokti pagal savo muziką. Bet jis išėjo į nebūtį. Kas bus toliau?

 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.
Po netikėtos mirties P.Baumannas buvo pagerbtas visoje planetoje.<br> FIBA nuotr.
Po netikėtos mirties P.Baumannas buvo pagerbtas visoje planetoje.<br> FIBA nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>FIBA nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>FIBA nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
 P.Baumannas buvo įtakinga krepšinio pasaulio asmenybė, bet kategoriškai laikėsi tiktai savo pozicijos, negirdėdavo kitų argumentų.<br>Scanpix nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Algimantas Pavilonis <br>G.Šiupario nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Algimantas Pavilonis <br>G.Šiupario nuotr.
Kauno „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas<br>G.Šiupario nuotr.
Kauno „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas<br>G.Šiupario nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 21, 2018, 7:53 PM, atnaujinta Oct 21, 2018, 9:10 PM

Jis skelbė karus ir juos kariavo, nepaisydamas nei galimų pasekmių, nei garsiai šaukiančios nepatenkintos minios.

Jis stumdė figūras tarsi šachmatų meistras – numatydamas kelis ėjimus ir drąsiai kirsdamas.

Jei kalbėdavo – tik tai, ką pats nori. Jei ko užsigeisdavo, dažniausiai gaudavo.

P.Baumannas – dviejų vaikų tėvas. Vienas iš trijų pasaulio krepšinio milžinų. FIBA bendruomenės galva ir kaklas.

Tačiau 51-erių P.Baumannas staiga užgeso po širdies smūgio Argentinoje.

Teoriškai FIBA generalinį sekretorių kas ketverius kadencijos metus turėjo rinkti valdyba, bet praktiškai P.Baumannas buvo atėjęs visiems laikams – turėjo susitarimą, kad šiame poste dirbs mažiausiai iki 2031 metų.

P.Baumanno nuopelnas – 3x3 krepšinio pripažinimas olimpine sporto šaka.

Tačiau 15 metų FIBA vadovavęs valdininkas atsakingas už pasaulio krepšinio bendruomenės supriešinimą. Tai jis, galima sakyti, sunaikino žemynines FIBA atstovybes ir nuvertino žemynų čempionatus.

Kas buvo šis įtakingas krepšinio žmogus ir kaip pasikeis pasaulio krepšinio veidas jam išėjus anapilin?

Pakeitė savo mokytoją

Bazelyje (Šveicarija) gimęs P.Baumannas jaunystėje mėgėjiškai žaidė krepšinį, vėliau teisėjavo ir buvo teisėjų inspektorius. Šveicarijoje gavęs trenerio diplomą kurį laiką treniravo jaunimą.

P.Baumannas baigė teisę Lozanos universitete (Šveicarija), sporto vadybos ir administravimo studijas Liono universitete (Prancūzija) ir Verslo mokyklą Čikagos universitete (JAV). Jis puikiai kalbėjo angliškai, itališkai, vokiškai, prancūziškai ir ispaniškai.

1994-aisiais tuomet 27-erių jaunuolis pradėjo dirbti FIBA kaip teisininkas, tačiau jau po metų tapo tuomečio organizacijos generalinio sekretoriaus Borislavo Stankovičiaus padėjėju ir juo buvo tol, kol pats ir pakeitė serbą.

Oficialiai FIBA generalinio sekretoriaus pareigas P.Baumannas pradėjo eiti 2003 m.

Vos po ketverių metų, 2007-aisiais, šveicaras tapo Tarptautinio olimpinio komiteto nariu, 2013 m. – pasaulio Antidopingo agentūros nariu, 2016 m. išrinktas Tarptautinės sporto federacijų generalinės asamblėjos prezidentu.

Vykdomąją valdžią perėmęs į savo rankas P.Baumannas FIBA būstinę iš Miuncheno perkėlė į Ženevą, o paskui – į kitą Šveicarijos vietovę Miesą.

Buvęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Algimantas Pavilonis pamena, kaip P.Baumannas tapo dešiniąja B.Stankovičiaus ranka, o paskui persėdo į generalinio sekretoriaus kėdę.

Išsilavinęs šveicaras, jau būdamas vykdomasis FIBA vadovas, dar ne vienus metus klausė B.Stankovičiaus nurodymų ir to neslėpė.

„P.Baumannas tęsė B.Stankovičiaus politiką centralizuoti krepšinio valdymą. Jis visą laiką gynė organizacijos interesus taip, kaip supranta.

Ar darė tai gerai? Gordijo mazgas nuo B.Stankovičiaus laikų neišmazgytas. Kitaip tariant, krepšinis vis dar turi itin daug problemų“, – įsitikinęs dabar LKL teisėjų direktoriumi ir FIBA komisaru dirbantis 65 metų A.Pavilonis.

Krepšinis nebuvo svarbiausias

FIBA pagarsėjo kaip galią rodanti organizacija jau B.Stankovičiaus laikais.

P.Baumannas vėzdo irgi nepaleido iš rankų, o valdžią dar labiau stiprino užkulisių žaidimais, per kuriuos menkino stipriausių pasaulio federacijų įtaką ir rėmėsi silpnesniais žaidėjais.

„Kiek teko bendrauti su FIBA atstovais, visuomet lydėdavo jausmas, kad krepšinis jai – paskutinėje vietoje“, – kalbėjo Kauno „Žalgirio“ direktorius 37-erių Paulius Motiejūnas.

Dvyliktą sezoną aukščiausio lygio krepšinyje dirbantis P.Motiejūnas pusantrų metų buvo LKF vykdomasis direktorius. Jis buvo tarp tų Lietuvos atstovų, kurie darė viską, kad mūsų šalis gautų teisę rengti 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atrankos turnyrą.

Paskutinę akimirką iš konkurencinės kovos pasitraukus Angolai ir Makedonijai, dėl šios teisės Lietuva kovėsi tik su Venesuela.

Bet FIBA atstovai lietuvių argumentams liko kurti ir teisę rengti turnyrą patikėjo Karakasui.

FIBA tada apžavėjo naftos turtingos Venesuelos pasiūlytas 5 mln. eurų čekis. O draugystė su krepšinio pasaulyje beveik nematomomis, bet balso teisę turinčiomis federacijomis padėjo prastumti sprendimą.

„Man, kaip Europos krepšinio atstovui, atrodė natūralu, kad turėtume būti vertinami dėl savo žinių ir laimėjimų krepšinyje. Bet niekas į tai nekreipė dėmesio.

Pamačiau, kad ten yra savotiška politinė sistema, kur visi balsai turi vienodą svorį, nesvarbu, esi iš Gibraltaro ar Lietuvos. Ten viskas dėliojama taip, kad tik turėtum kuo daugiau palaikymo“, – pasakojo P.Motiejūnas.

Pasaulio krepšinyje yra trys įtakingos organizacijos: NBA, kuriai vadovauja komisaras Adamas Silveris, Eurolyga su Jordi Bertomeu, ir FIBA.

„Eurolygoje ir NBA viskas pirmiausia matuojama pagal krepšinį. Po to – verslas. O kažkokios politikos kaip ir nėra. FIBA viskas priešingai: pirmiausia yra politika ir pinigai, o krepšiniui skiriama paskutinė vieta“, – įsitikinęs P.Motiejūnas.

Tūkstantmečio pradžios karas

Prie FIBA vairo P.Baumannas stojo itin sudėtingu laiku.

2000-aisiais įsiplieskė aršus FIBA ir dėl klubų teisių kovojančios Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) karas.

Galingi Senojo žemyno klubai reikalavo pertvarkyti tuo metu pajėgiausią FIBA rengiamą turnyrą Eurolygą, siekdami gauti daugiau pajamų iš televizijos transliacijų ir rinkodaros.

Bet FIBA pati norėjo viską kontroliuoti ir neketino nusileisti.

Susitarti nepavyko, nors 2000-ųjų balandį FIBA iškilmingai pristatė reformuotą pajėgiausių Europos krepšinio klubų turnyrą – Suprolygą.

Maištą pradėjusių keturiolikos klubų remiama ULEB tų pačių metų liepą sukūrė savo turnyrą Eurolygą.

Po mažiau kaip metų, 2001-ųjų balandį, FIBA ir ULEB sudarė paliaubas ir sujungė abu turnyrus.

Tačiau taika truko tik sezoną. Po jo karas vėl įsiplieskė ir ULEB galutinai atsiskyrė nuo FIBA.

FIBA, įsivėlusi į konfliktą su ULEB, nepastebėjo kitos grėsmės.

2002 m. pavasarį nuo pasaulinės organizacijos atsiskyrė „FIBA Europe“ padalinys.

Tų pačių metų vasarą P.Baumannas buvo išrinktas FIBA generaliniu sekretoriumi.

Traukinys staigiai nuvažiavo

Buvęs LKF generalinis sekretorius 41-erių Mindaugas Balčiūnas irgi atkreipė dėmesį, kad, vos tapęs FIBA generaliniu sekretoriumi, P.Baumannas ėmėsi stiprinti savo galias. Šveicaro vizija buvo maksimaliai centralizuoti valdžią, ir jis nuosekliai tai darė.

P.Baumannas agresyviai šlavė nuo kelio visus, kurie jam trukdė. Jis (formaliai – valdyba, bet už jos sprendimų stovėjo įtakingasis šveicaras) sugebėjo panaikinti žemynines FIBA atstovybes.

Tik tūkstantmečio pradžioje įsikūrusi „FIBA Europe“ šio dešimtmečio pradžioje jau buvo išties įtakinga organizacija. Bet dabar ji atlieka tik simbolines funkcijas.

„FIBA Europe“ net rengėsi visiškai perimti valdžią į savo rankas Europoje ir tapti nuo FIBA nepriklausoma organizacija. Šią idėją 2012 m. palaikė 28 iš 51 balso teisę turinčių Europos šalių. Maištininkams vadovavo M.Balčiūnas.

Atskalūnai siekė nušalinti pagal FIBA dūdelę šokantį tuometį „FIBA Europe“ prezidentą Olafurą Rafnssoną, kaltindami jį įgaliojimų nevykdymu.

Pretekstu kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą Lozanoje tapo „FIBA Europe“ vadovų atsisakymas sušaukti neeilinį generalinės asamblėjos posėdį.

Tačiau P.Baumannas meistriškai užgesino gaisrus.

Teismas neįžvelgė priežasties nušalinti O.Rafnssoną, o netrukus iš kėdės išspirtas maištininkus palaikęs tuometis „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas.

„Daug kalbėta apie tai, kad šis atleidimas buvo neteisėtas, tad pro daugelio akis prasprūdo faktas, kad N.Zanolinui sumokėta daugiau kaip milijono eurų kompensacija“, – pasakojo M.Balčiūnas.

Patraukus maištininkams lojalų N.Zanoliną traukinys staigiai nuvažiavo, o „FIBA Europe“ netrukus pavirto nuolankia FIBA tarnaite.

„Negali sakyti, kad visa tai tiesiogiai padarė P.Baumannas. Bet visi žinojo, kas stovėjo priešakinėse linijose“, – sakė M.Balčiūnas.

Maištininkus atkirto nuo pajamų

Kad merdėjanti, tačiau vis dar rūpesčių kelianti „FIBA Europe“ būtų galutinai sutriuškinta, P.Baumanno vadovaujama FIBA žengė dar vieną drąsų žingsnį: 2012 m. paskelbė, kad nuo 2017-ųjų Europos čempionatai bus rengiami tik kas ketverius, o ne kas dvejus metus.

Tai buvo „FIBA Europe“ atkirtimas nuo pinigų, mat maištaujanti organizacija pagrindines pajamas gaudavo rengdama žemyno čempionatus.

Šis FIBA žingsnis automatiškai reiškė, kad „FIBA Europe“ pajamos sumažės mažiausiai perpus.

Be to, Europos čempionatas buvo nuvertintas, nes per jį nebeįmanoma gauti kelialapių į olimpines žaidynes.

Dabar kelialapiai dalijami tik per pasaulio čempionatą (iš viso – 7 tiesioginiai) ir papildomas atrankos varžybas (4). Vieną kelialapį be atrankos gauna olimpinių žaidynių šeimininkai.

Kam naudinga grąžinta sistema?

FIBA grąžino dar praėjusiame amžiuje taikytą langų sistemą, pagal kurią atranka į pasaulio čempionatą vyksta ne vienu suplanuotu metu, o skaidant ją į kelias dalis ir įterpiant į klubų sezoną.

FIBA paaiškino, kad ši sistema naudinga krepšinio plėtrai, nes sirgaliai dažniau matys rinktinę.

Viena vertus, tai tiesa – pertvarką pasiūlė būtent nacionalinės federacijos, norėdamos dažniau savo šalių rinktines matyti žaidžiančias namuose ir taip tikėdamosi daugiau užsidirbti.

Bet pertvarka buvo skubota, gerai nepamąsčius apie rezultatą.

O būsimos pasekmės buvo akivaizdžios sistemai dar nepradėjus veikti. Nutiko būtent tai, ko ir baiminosi stipriausios krepšinio federacijos: rinktinės namuose žaidžia, bet jose nėra pajėgiausių krepšininkų. Tokia rinktinė nedomina nei rėmėjų, nei žiūrovų.

FIBA su P.Baumannu priešakyje visą laiką flirtavo su NBA, kuri laikosi savo planų ir į tuos langus nekreipia dėmesio.

Bet jau daugiau kaip dešimtmetį su Eurolyga kariaujanti FIBA dėl tokios suirutės kaltina būtent šią organizaciją, kurios klubai taip pat nenori išleisti savo žaidėjų į rinktines sezono įkarštyje.

„P.Baumanno ir FIBA pasirinktas kelias – buldozeriu prastumti šią sistemą. Nebuvo nei kalbėjimo, nei susikalbėjimo. Todėl tenka pripažinti, kad FIBA jau pralaimėjo šį karą, nes pagrindinis krepšinio plėtros kapitalas yra klubuose.

Tai klubai perka žaidėjus, kurie yra pagrindinė krepšinio vertė“, – įsitikinęs M.Balčiūnas.

Yra tik viena teisinga nuomonė

Nelankstų šveicaro mąstymą parodo tai, kad ši atrankos sistema buvo pritaikyta visų žemynų rinktinėms.

Tačiau itin pajėgių klubų turnyrų turinti Europa ir, pavyzdžiui, Azija, kurios daugeliui rinktinių reikėtų pirmiausia studijuoti net ne Kauno „Žalgirio“, o silpnesnių Lietuvos komandų žaidimą, – visiškai skirtingi pasauliai.

Jau B.Stankovičius, kurio milžiniškas biustas stovi FIBA būstinėje Miese, garsėjo kaip diktatorius. Tačiau P.Baumannas, atrodo, pranoko savo mokytoją.

„Jei FIBA bent būtų bandžiusi tartis su Eurolyga, reforma būtų buvusi gerokai sklandesnė, bet nueita tiesmuku keliu: tik mano nuomonė – ir jokios kitos.

Konfliktas tapo kone neišsprendžiamas. Klubai nemažai investuoja į žaidėjus, todėl jų taip lengvai neįtikinsi paklusti“, – kalbėjo M.Balčiūnas.

Tai, kad FIBA laikomasi tik vienos „teisingos“ nuomonės, pastebėjo ir „Žalgirio“ vadovas P.Motiejūnas: „Kiek teko bendrauti su P.Baumannu ir kitais FIBA atstovais, visada buvo tas pat – jie laikėsi savo tiesų ir negirdėdavo jokių kitų argumentų.

Užuot sakę, jog argumentas išgirstas ir bandysime kaip nors spręsti problemas, atsakydavo, kad šį argumentą girdėjo, bet jų argumentai geresni.

Tai – ne dialogas ir visiems tinkančių sprendimų ieškojimas, o griežtos pozicijos laikymasis.“

Valtyje nepasidalija irklais

Buvęs LKF vadovas A.Pavilonis įsitikinęs, kad klubų, federacijų ir vadovaujančiosios organizacijos konfliktas yra užprogramuotas, nes kiekviena šių šalių turi savų interesų.

Bet pinigų krepšiniui kiekvienoje valstybėje yra tiek, kiek yra, ir juos reikia kaip nors pasidalyti.

„Reikėtų suprasti, kad visi sėdi vienoje valtyje. Bet tenka pripažinti, kad P.Baumannui nepavyko rasti sprendimų, kaip sutarti su Eurolyga ir apskritai klubais. Bandymų buvo, bet rezultatas – nekoks“, – sakė A.Pavilonis.

Kariaudama su Europa FIBA šiame žemyne neteko gerų pajamų. Amerika nejudinama pirmiausia dėl to, kad nebūtų nuvertinti FIBA pasaulio čempionatas ir olimpinių žaidynių krepšinio turnyras, į kurį atvyksta NBA žaidėjų.

Mat formaliai JAV krepšinio federacija yra aukščiau nei NBA, bet realiai viską valdo turtingoji NBA.

Tad dabar FIBA biudžetą formuoja kiti žemynai, ypač Azija, kur gausu pinigų. Šio žemyno rinktinės atkuto, gavusios viltį išlipti iš savo smėlio dėžės.

Bet visame kontekste FIBA rengiamų varžybų, net ir olimpinio turnyro, pajėgumas ir prestižas smunka.

Kas taps nauju lyderiu?

P.Baumannas buvo itin ryški krepšinio asmenybė.

„Jis buvo mielas vyrukas. Bet už to mielo ir patrauklaus vyruko slėpėsi kompetentingas specialistas: stiprus teisininkas ir psichologas. Šios savybės jam padėjo įgyti visų FIBA valdybos narių absoliutų pasitikėjimą.

P.Baumannas centralizavo FIBA valdymą. Ar tai gerai? Visada maniau, kad itin stipri yra tik decentralizuota sistema, kai yra daug stiprių subjektų, o ne vienas diktatorius. Tačiau tai nemenkina P.Baumanno gebėjimų“, – sakė M.Balčiūnas.

Kas toliau? Viltis, kad atsiras naujas išskirtinis lyderis, gebėsiąs suvienyti susiskaldžiusį pasaulio krepšinį.

Horizonte tokio kol kas nematyti. Bent jau FIBA sistemoje. P.Baumannas neturėjo pavaduotojo ir apie pamainą kol kas negalvojo.

„Tačiau FIBA administracijoje greta P.Baumanno svarbiais smuikais visada griežė serbai – FIBA varžybų direktorius Predragas Bogosavljevas ir nacionalinių federacijų departamento direktorius Zoranas Radovičius. Tikėtina, kad įpėdiniu bus pasirinktas labiausiai patyręs“, – svarstė M.Balčiūnas.

Vis dėlto, buvusio LKF generalinio sekretoriaus nuomone, krepšiniui būtų geriau, jei būtų pasirinktas ne FIBA lojalus žmogus, o geras sporto vadybininkas.

Pavyzdžiui, NBA viceprezidentas Europoje, Afrikoje ir Vidurio Rytuose Jesusas Bueno Pasqualis.

„FIBA dabar gera proga persvarstyti strategiją ir atsižvelgti į klubų interesus, o tada Europoje atsirastų ramybė“, – mano M.Balčiūnas.

„Aš labai tikiuosi, kad P.Baumanną pakeis stiprus sporto verslo vadybininkas. Čia reikia suderinti labai daug skirtingų interesų. Ne tik skirtingų žemynų. Svarbiausia – atsakyti į esminį klausimą, kas yra svarbiau: komercinė laisvė ar FIBA monopolinės teisės?

Jei naujokas gebės rasti kompromisą ir atsižvelgti į daug skirtingų dedamųjų – vadybą, komunikaciją, propagavimą, diplomatiją, krepšinis tuomet žengs didelį žingsnį pirmyn“, – įsitikinęs A.Pavilonis.

Tačiau M.Balčiūnas labai abejoja, kad FIBA sistema įsileis naujoką: „Ji nusistovėjusi ir save saugo. Organizacijos biure nematau žmogaus, kuris galėtų ką nors pakeisti.

Ten sprendimus priima vadovai. Gal ir vyksta formalūs balsavimai, bet dažniausiai tai būna informaciniai pranešimai, kad nuspręsta tas ir anas. Demokratijos FIBA organizacijoje galėtų būti daugiau. Todėl abejoju, ar P.Baumanno mirtis ką nors pakeis.“

„Lietuvos ryto“ žiniomis, kol kas P.Baumanno pareigas perims FIBA operacijų direktorius Markus Studeris. Vokietis turi parašo teisę ir teisėtą galią tvarkyti FIBA finansus.

Naujojo FIBA generalinio sekretoriaus paieškos gali užtrukti ne vieną mėnesį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.