Vilniaus komandos žaidėjai apšilti ant „Ryto“ arenos parketo išėjo su šalia ėjusiu klubo prezidentu, kuris tuoj pat sugalvojo krepšininkams iššūkių.
A.Guoga pasikvietė kelis jaunuosius taikliarankius išbandyti save tritaškių metimų iššūkyje: nors Margiris Normantas pirmuoju bandymu ir pataikė iš už trijų taškų linijos, tuoj pat tuo pačiu atsakė ir A.Guoga, po to prezidentas dar kartą pataikė ir lažybos buvo baigtos. O A.Guoga dar rankos taiklumą rodė iš kelių pozicijų – ir beveik visi mesti kamuoliai skrodė tinklelį.
„Jis pasakė kalbą. Antanas Guoga yra klubo prezidentas, kai ateina ir kažką pasako konkretaus, tai visada padeda. Tačiau apie ką jis kalbėjo, galite paklausti pačio prezidento. Aš nesakysiu“, – šypsodamasis tikino „Ryto“ strategas Dainius Adomaitis.
Sostinės ekipai trečiadienį išauš išbandymų metas – Europos taurės turnyro Top 16 etapo penktose rungtynėse vilniečiai privalo žūtbūt įveikti namie kovosiančią Belgrado „Partizan“ ekipą. Kitu atveju viltys prasibrauti į atkrintamąsias Europos taurės turnyro kovas bus palaidotos.
„Žinote, jei kalbėsime tik apie šiuos metus, negaliu sakyti, kad jie blogi – pritrūko kelių metimų ir būtų ta metų pradžia labai gera.
Bet neturime, ko norėjosi: neįkrito keli metimai geriausiai grupės komandai Berlyno ALBA ir viskas šiek tiek sunkiau. Tačiau „Rytas“ eina į priekį, turi savo ilgalaikę strategiją, jos laikomės ir ją vykdome.
– Tai vis dėlto, kokią motyvacinę kalbą prieš išvyką į Belgradą pasakėte ekipai rūbinėje?
– Pasakiau vyrams, kad treneris pas mus ilgam. Mes matome Dainių kaip ekipos strategą, kuris kloja šio klubo pamatus. Mes nesame ta ekipa, kuri keičia trenerius po blogų rungtynių.
Tai yra mūsų ilgalaikė strategija – auginti lietuvišką jaunimą, norime turėti kuo daugiau lietuvių krepšininkų, auginti „Ryto“ sirgalių šeimas.
Mes turime ilgalaikę strategiją ir jos laikysimės. Dabar norime visiško stabilumo, aplinkinių siunteresuotų žmonių kantrybės. Svarbu dabar neprarasti vilties.
– Jei po Belgrado teks kalbėti apie tarptautinio sezono pabaigą „Ryto“ ekipai, tai bus savotiškas fiasko?
– Gal reikia palyginti Europos taurėje kovojančių klubų biudžetus ir „Ryto“ pinigus? Pasižiūrėkite, kokie biudžetai yra pas ALBA ar prancūzų „Monaco“, o jau nekalbant, sakysime, apie Kauno „Žalgirį“.
Čia ir pamatome, koks yra Savivaldybės indėlis į Vilniaus komandą, kiek ji nori investuoti į sostinės krepšinio komandą.
Turėti geresnį rezultatą su kur kas mažesniu biudžetu yra labai sunku. Tai žiūrint į visą kontekstą, tas mūsų rezultatas yra ne toks jau ir blogas, nes esame arti Europos lygos atkrintamųjų mačų.
Manau, visi turime prisiimti kaltę už kai kurias nesėkmes, tačiau turime toliau žaisti, toliau eiti į priekį.
– Atsisveikinote praėjusią savaitę su legionieriumi D.Suttonu. Ar komanda gali sau leisti nusipirkti naują žaidėją?
– Klubas neįsigis naujoko, nes „Rytas“ nori turėti labai stabilią finansinę padėtį ir daugiau žiūrime į strateginius dalykus. Yra duoti nurodymai turėti ilgalaikes sutartis su žaidėjais – sakysime, mes labai norime turėti itin ilgalaikę sutartį su Deividu Sirvydžiu ar tuo pačiu Chrisu Krameriu.
Kad tie krepšininkai taptų mūsų bendruomenės nariais, galėtų prigyti Vilniuje, mėgtų šį miestą.
Mes dabar einame kitu keliu, nei ankstesni vadovai, todėl greitų ar spontaniškų pergalių nesitikime ir nenorime.
Mes galvojame apie bendruomenę, kurioje klubas pereitų į visiškai kitą lygį, būtų visus vienijančiu komponentu.
– Kaip jūs reagavote į aistringiausių sirgalių švilpimą po skaudaus pralaimėjimo „Lietkabeliui“, kai ekipa buvo nušvilpta, o sirgaliai skandavo „Adomaitį – lauk“.
– Sporte taip būna, todėl galima sakyti, kad tai normalu. Aistruoliai jaučiasi vienaip po nesėkmių, žaidėjai – kitaip. Bet reikia prisiimti atsakomybę už pinigus, kuriuos turime ir kurių galime neturėti.
Dabar rasti naują trenerį, kuris vestų ekipa į rungtynes, yra gal ir nesunku: kaip ir nesunku po kiekvieno pralaimėto mačo kaitalioti strategus. Tam labai daug sumanumo nereikia.
Žinote, bet juk būna ir taip, kad labai geras treneris turi tikrai nevykusį ir blogą sezoną. Bet jei treneris jaučia iš klubo vadovų, visos sistemos ištikimybę jo darbui, tai jis tikrai augins ir užaugins pačią komandą.
Dabar mes augame, mes auginame klubą ir matome, kad artėjame prie tos savo vizijos, kurios siekiame – tai yra stabilumas visomis prasmėmis.
– Stabilumas susideda ir iš finansinės klubo pusės. Kaip „Rytui“ sekasi ieškoti naujų rėmėjų?
– Matosi, kad į klubą žiūrima vis palankiau, tačiau labai siekiame, kad verslas ateitų į „Rytą“, kad tie verslininkai taptų klubo dalininkais.
Esu ne kartą kartojęs ir galiu dar kartą pasakyti – Vilniaus „Rytas“ atviras visiems. Tai yra visų vilniečių klubas, kuriame gali būti dalininkais visi norintys ir galintys.
Aš juk perleidau dalį savo klubo dalies Vilniaus savivaldybei ir dabar, logiška, jog visi vilniečiai yra „Ryto“ bendrasavininkai.
Tikiuosi, kad ateis tą diena, kai komanda tikrai domins verslą ir ekipa bus konkurencinga ir su geru biudžetu.
– „Žalgirio“ ekipa kasmet po truputį didina biudžetą. Ar planuojamas „Ryto“ biudžeto didėjimas kitą sezoną?
– Galvoju, kad būtų gerai, kad visų šalies krepšinio klubų biudžetai didėtų ir visi taptų konkurencingais. Ypač, būtų gerai, jei tai būtų Vilniaus komanda – juk sostinėje labai daug jaunimo, idėjų. Tačiau yra visiškai kitas vaizdas – Kauno „Žalgiris“, turintis beveik 11 mln. eurų biudžet, jį didins ir kitą sezoną, o visi kiti – vargiai.
Kauniečiai turi areną, galimybę iš jos užsidirbti, rimtą Savivaldybės paramą – vien iš to susideda koks 6 mln. eurų biudžetas.
Tai šiuo atveju Vilnius labai stipriai atsilieka – Vilniaus savivaldybės indėlis į klubą privalo augti, jei ji nori turėti rimtą krepšinio klubą.
Tikėkimės, po rinkimų turėsime naują merą, naują Tarybą ir tuomet jie turės nuspręsti, kokios yra Vilniaus miesto ambicijos.
Palyginus su „Žalgirio“ biudžetu, „Rytas“ dar niekada taip nebuvo nutolęs nuo žalgiriečių blogąja prasme. Jei kalbėsime apie tolimus ankstesnius metus, Vilniaus ekipos biudžetas net buvo geresnis už „Žalgirio“, tačiau viskas dabar kardinaliai pasikeitė.
Ir tai yra visiems aiški situacija – skiriasi Vilniaus ir Kauno savivaldybių požiūriai į savo miesto klubą.
– Ilgai besitęsusi istorija su legionieriumi D.Suttonu. Ji teisingai išsisprendė?
– Labai teisingai. Mes oriai su juo išsiskyrėme, nors mūsų požiūriai ir labai skyrėsi. Mes vertinome D.Suttoną kaip labai perspektyvų žaidėją, kuris gali laimėti mums net ir trofėjų, todėl ilgai bandėme ieškoti sąlyčio taškų.
Mes darėme labai didelę investiciją, kad krepšininkas prigytų Vilniuje, kad liktų. Tačiau to nepavyko padaryti.
– Asmeniškai kalbėjotės su juo?
– Žinote, su juo asmeniškai nesikalbėjau. Kodėl? Todėl, kad yra klubo vadovai, direktorius, treneris – jie privalo kalbėti.
Šiandien pasikalbėjau su ekipa, tačiau jokiais būdais nesirengiu kištis į komandos reikalus. To jau nėra, kad klubo prezidentas kištųsi į komandos veiklą.
Tad žaidėjų būsena yra tik trenerių darbas. Kai atsisveikinome su D.Suttonu, ekipa atsidūrė savotiškoje kryžkelėje, todėl man reikėjo pasikalbėti su žaidėjais, išgirsti krepšininkų ir trenerių poziciją. Tai buvo išties pozityvus ir geranoriškas pokalbis.
