„Žalgirio“ krepšininkai Eurolygos 29-ajame ture išgyveno dramą Graikijoje, bet 72:68 įveikė Pirėjo „Olympiakos“ komandą. Tai buvo 14-oji žalgiriečių pergalė pirmenybėse ir penktoji iš eilės.
O svarbiausi yra tai, kad kauniečiai po laimėjimo Pirėjuje išsaugojo galimybes patekti į Eurolygos atkrintamąsias varžybas.
– Kokie įspūdžiai po „Žalgirio“ pergalės Pirėjuje?, – lrytas.lt pasiteiravo A.Brazio.
– Kokie gali būti įspūdžiai? Aišku, kad tik labai geri. Viskas Eurolygos sezono pabaigoje apsivertė aukštyn kojom. Mes lietuviai labai greitai mėgstame nurašyti komandą ar trenerį.
Kai mes buvome duobėje, aš tą patį sakiau. Dabar, kai esame pakilime – galiu tą patį pakartoti: komanda charakterį turėjo, ji tą charakterį ir turi.
Čia niekas nepasikeitė. Ir tai yra labai džiugu.
Kalbant apie sportinę pusę. Kokį krepšinį dabar žaidžia „Žalgiris“! Atsigavo tie žmonės, kurie buvo traumuoti. O tai yra labai svarbu. Nuo to labai daug kas priklauso.
Treneris Šarūnas Jasikevičius žinoma nori, kad komanda dar geriau žaistų. Tačiau šiuo atveju esmė yra rezultatas, o ne žaidimo grožis.
Ko trūko sezono pradžioje – mes gerai pradėjome žaisti rungtynių pabaigas. Tai irgi labai svarbu. Sezono pradžioje tų pabaigų nesužaisdavome.
– Kurio žalgiriečio žaidimas Jums įsiminė labiausiai?
– Leo Westermanno. Man paskutiniuoju metu į akis krenta jo geras žaidimas. Jis dar nėra idealios formos po tos traumos šį sezoną. Jis dar nėra toks, koks būdavo ankščiau. Bet žavi tas jo užtikrintumas, ėmimas atsakomybės ant savo pečių sunkiais momentais.
Penktadienį pataikėme tritaškius – vieną, kitą. Bet pradžioje, kai buvo minus 12 (39:51), spurtą padarė tai L.Westermannas. Ką reiškia toks solidus ir protingas įžaidėjas, kuris lemiamu momentui paskui save sugeba patraukti komandą! Jis padarė pradžią, o paskui prisijungė ir kiti. Tokio žmogaus komandai labai reikėjo.
– „Žalgirio“ pergalę lėmė patikima gynyba ar sumanus puolimas?
– Kai vyksta tokios rungtynės, slegia ta atsakomybė, kyla tas didžiulis ažiotažas ir jaučiamas varžovų sirgalių spaudimas – yra labai sunku žaisti. Todėl sudėtinga yra laukti gražaus krepšinio. Gera gynyba „Žalgiris“ pasižymėjo visą laiką, tas buvo ir penktadienį.
Negaliu sakyti, kad kažkas labai pasikeitė. Užsivedimas kaip buvo taip ir yra.
Svarbiausia, kad tokio žalgiriečių puolimo užteko pergalei. Galime kalbėti: tas sužaidė geriau, kitas – blogiau, trūko vieno ar kito dalyko, bet esmė – „Žalgirio“ branduolys sugeba padaryti taip, kad rezultatas būtų teigiamas. Tas iš tikrųjų labai džiugina.
– Sunkiai sekėsi stabdyti Briantę Weberį (26 taškai) ir Nikolą Milutinovą (18 taškų ir 12 atkovotų kamuolių). Tai gali būti kažkokia „Žalgirio“ gynybos sistemos problema?
– Supraskime vieną dalyką. Krepšinis yra komandinė sporto šaka. Nėra taip, kad niekas iš varžovų neįmes. Čia ne futbolas, kur mačas gali pasibaigti 0:0. Kažkas iš priešininkų turi sužaisti. B.Weberis sužaidė. Mes tikrai nesitikėjome, kad jis gerai rungtyniaus.
Treneriai atlieka „skautingą“, analizuoja žaidimą ir būna pasiruošę gynybai prieš pagrindinius varžovų žaidėjus. Pirėjuje nebuvo pasiruošę, kad sužais toks B.Weberis. Niekada nebus taip, kad visi 10 žaidėjų nepataikys.
Pirmojoje pusėje jautėsi N.Milutinovo ūgio pranašumas – atkovoti kamuoliai ir metimų kartojimas. Tai – natūralus dalykas. Nebuvo Vassilio Spanoulio ir Janio Strelnieko. Buvo tikimybė, kad kažkas kitas turi sužaisti.
– Ko dar reikėtų „Žalgiriui“, kad būtų iškovota pergalė ir Madride paskutiniame ture?
– Tą geriausiai žino treneriai. Jie viską mato ir nuolat būna su komanda. „Žalgiris“ dabar yra tokios formos, kad jiems jokio skirtumo su kuo žaisti: „Real“, „Olympiakos“ ar „Maccabi“.
„Real“ krepšininkams tos rungtynės nieko nelemia ir todėl jiems bus savotiškai lengva. Prie savų žiūrovų jie tikrai nesiruošia pralaimėti „Žalgiriui“. „Real“ žais visu pajėgumu. Tuo nereikia net abejoti.
Papraščiausiai, žalgiriečiams reikia sužaisti geras rungtynes. Žaidžiant su „Real“ ekipa, gynyba turės būtu gera, nes madridiečiai turi labai daug žvaigždžių.
Norėtųsi, kad mūsiškia būtų kiek laisvesni puolime, nes buvo tokių momentų ir Pirėjuje, kai jautėsi kažkoks susivaržymas, jautėsi, kad nerandame savęs. Reikia žaisti tą krepšinį, kokį demonstruojame šiai dienai. Su tokia pačia pakilia nuotaika.
O ta nuotaika, ar laimėsime, ar pralaimėsime – bus gera.
Mes visi laukiame tik pergalių. Tai, ką „Žalgiris“ padarė jau dabar, lįsdamas iš tos didžiulės duobės su penkiomis pergalėmis iš eilės, jau yra žygdarbis. O jei dar žengtų tą vieną žingsnį – galima būtų žalgiriečius vadinti didvyriais.
