EUROLYGA 2023

Amerikietišku tapęs „Žalgiris“ Eurolygoje blizga lietuvių jėga

Kauno „Žalgiris“ šį sezoną svariai prisidėjo prie pastarųjų metų Europos krepšinio tendencijos – nuolat didėjančio amerikiečių skaičiaus stipriausiuose žemyno klubuose. Krepšininkai iš JAV pirmą kartą pelno daugiau nei pusę Kauno komandos taškų. Tačiau kartu „Žalgiris“ išliko lietuviškas – pagal vietos žaidėjų indėlį kauniečiai Eurolygoje užima pirmąją vietą.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai<br>G.Bitvinsko nuotr.
Mindaugas Kuzminskas.<br>Twitter nuotr.
Mindaugas Kuzminskas.<br>Twitter nuotr.
 Nando de Colo<br>G.Šiupario nuotr.
 Nando de Colo<br>G.Šiupario nuotr.
Facundo Campazzo<br>fiba.com nuotr.
Facundo Campazzo<br>fiba.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Apr 17, 2019, 7:21 PM, atnaujinta Apr 17, 2019, 7:22 PM

Amerikiečių dominavimas

Svarbiausiame Europos krepšinio turnyre stambiausiu tašku jau daug metų žymima ne Europos valstybė. Senojo žemyno arenose zuja begalė amerikiečių, kurie atlieka svarbiausius vaidmenis ir daugumoje Eurolygos klubų.

Iš viso šiame Eurolygos reguliariajame sezone žaidė 250 krepšininkų. Tarp jų buvo net 83 žaidėjai iš JAV (33,2 proc.). Amerikiečiai pelnė 42,9 proc. Eurolygoje įmestų taškų.

Rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų lentelės viršuje puikavosi net penkios amerikiečių pavardės (Mike‘as Jamesas iš „Olimpia“, Cory Higginsas iš CSKA, Toney Douglasas iš „Darüşşafaka“, Brandonas Daviesas iš „Žalgirio“ ir Jordanas Mickey iš „Chimki“), o tarp dvylikos rezultatyviausių turnyro žaidėjų buvo devyni JAV krepšinio mokyklos auklėtiniai.

Šešioms komandoms JAV krepšininkai pelnė daugiau nei pusę taškų. Amerikietiškiausia komanda be konkurencijos buvo „Maccabi“, kuriai per reguliarųjį sezoną 12 amerikiečių (septyni iš jų turi Izraelio ar kitos Europos zonos valstybės pilietybę) pelnė ne 94,7 proc. taškų.

„Chimki“ klubui amerikiečiai įmetė 65,5 proc. taškų, „Darüşşafaka“ – 64,6 proc., „Panathinaikos“ – 59,8 proc., CSKA – 54,6 proc., „Žalgiriui“ – 52,2 proc.

Priešingame poliuje atsidūrė „Fenerbahçe“. Reguliariojo sezono nugalėtoja tapusiai Stambulo komandai žaidėjai iš JAV įmetė tik 15,1 proc. taškų. Šis skaičius nėra netikėtas, nes treneris Željko Obradovičius tiek anksčiau „Panathinaikos“ klube, tiek perėjęs į „Fenerbahçe“ visuomet labiau rėmėsi europiečiais.

Amerikiečių pelnomų taškų dalis nebuvo didelė „Barcelona“ (20,7 proc.), „Bayern“ (25,2 proc.), „Anadolu Efes“ (26,4 proc.), „Herbalife“ (27,4 proc.) ir „Olympiakos“ (28,3 proc.) klubuose.

Palyginti su praėjusiais metais, amerikiečių skaičius ir jų pelnomų taškų dalis truputį padidėjo. Užpraeitą sezoną amerikiečiai sudarė 32,5 proc. Eurolygos žaidėjų ir pelnė 41,2 proc. taškų, praėjusį sezoną – 29,5 proc. žaidėjų ir 38,6 proc. taškų.

Keturiolika lietuvių

Šį sezoną Eurolygoje žaidė ar vis dar žaidžia 14 Lietuvos krepšininkų. Dešimt lietuvių vilkėjo „Žalgirio“ aprangą, kiti keturi atstovavo užsienio klubams.

Tiesa, kelių lietuvių indėlis buvo labai nežymus. „Žalgiryje“ debiutavęs Donatas Sabeckis dar rudenį buvo išsiųstas į Liudvigsburgo „Riesen“ klubą, iš „Žalgirio“ dublerių komandos pakviesti Rokas Jokubaitis, Lukas Uleckas ir Erikas Venskus į pagrindinį dvyliktuką prasimušė tik dėl Lietuvos čempionus persekiojusių traumų ir per Eurolygos rungtynes paprastai žaisdavo nebent tada, kai nugalėtojai būdavo aiškūs, Tadas Sedekerskis tokį patį epizodinį vaidmenį atliko „Baskonia“ komandoje. Kalnų nenuvertė ir dar vienas „Žalgirio“ naujokas Laurynas Birutis, kuriam vasarį buvo atlikta kelio operacija.

Tvirtas vietas komandų dvylitukuose turėjo tik aštuoni lietuviai: Paulius Jankūnas, Edgaras Ulanovas, Marius Grigonis, Artūras Milaknis ir Antanas Kavaliauskas iš „Žalgirio“, Artūras Gudaitis ir Mindaugas Kuzminskas iš „Olimpia“ bei Lukas Lekavičius iš „Panathinaikos“. Tačiau trys iš šių krepšininkų (P.Jankūnas, A.Kavaliauskas ir A.Gudaitis) praleido daug rungtynių dėl traumų.

Turi žaidėjų, bet ne klubų

Eurolygoje startavo tik devynių šalių komandos, bet jų sudėtyse buvo 26 Europos šalyse išugdyti krepšininkai. Reguliariajame sezone žaidė 15 krepšininkų iš Turkijos, po 14 – iš Lietuvos, Ispanijos, Graikijos ir Rusijos, po 12 – iš Prancūzijos ir Serbijos, 10 – iš Juodkalnijos.

Suprantama, kad šio sąrašo viršūnėje lengviausia atsidurti šalims, Eurolygoje turinčioms daugiausia komandų. Nors žemyno turnyruose nėra legionierių limito, griežtesni ar švelnesni apribojimai galioja visose nacionalinėse ir regioninėse lygose, todėl klubai, nori nenori, priversti sudaryti sutartis su vietiniais krepšininkais ar krepšininkais turinčiais tos šalies pilietybę.

Vis dėlto tarp šalių, Eurolygos komandoms parengusių daugiausia krepšininkų, atsidūrė ir Prancūzija bei Serbija, kurių klubai svarbiausiame žemyno turnyre šį sezoną nežaidė.

O skaičiuojant reguliariajame sezone krepšininkų pelnytus taškus būtent Prancūzija (šioje šalyje išugdyti žaidėjai pelnė 3023 taškus) ir Serbija (2683) atsidūrė dviejose pirmosiose vietose.

Graikijos krepšinio auklėtiniai pelnė 1938 taškus, Ispanijos – 1933, Lietuvos – 1626, Vokietijos – 941, Rusijos – 894, Turkijos – 871, Latvijos – 791, Italijos – 743, Bosnijos ir Hercegovinos – 722, Kroatijos – 714.

Dvi „Žalgirio“ kryptys

Šį sezoną pirmą kartą istorijoje „Žalgiriui“ daugiau nei pusę taškų pelnė amerikiečiai. Tačiau tapusi labiau amerikietiška, Kauno komanda sugebėjo kartu išlikti ir lietuviška. Lietuvos krepšininkai reguliariajame sezone pelnė 41,3 proc. „Žalgirio“ taškų.

Pagal vietos žaidėjų indėlį „Žalgiris“ užėmė pirmąją vietą.

Savoje šalyje išugdytais krepšininkais stengėsi remtis ir abu Graikijos klubai. „Olympiakos“ komandai Graikijos krepšininkai pelnė 36,9 proc. taškų, „Panathinaikos“ – 31,5 proc.

„Chimki“ ekipai vietiniai žaidėjai įmetė 27,5 proc. taškų (tiesa, net pusę „rusiškų“ taškų į savo sąskaitą įsirašė pusę sezono dėl traumos praleidęs Aleksejus Švedas), „Darüşşafaka“ – 27 proc., „Budućnost“ – 23,8 proc., „Real“ – 23,7 proc.

Tačiau kai kuriose komandose vietos krepšininkai nenuveikė beveik nieko. „Olimpia“ ekipoje Italijoje išugdyti žaidėjai pelnė vos 2,7 proc. taškų, „Anadolu Efes“ komandoje turkai įmetė 4,4 proc. taškų.

Sunkiai pastebimas buvo ir vietos žaidėjų indėlis ‚Maccabi“ (5,3 proc.), „Baskonia“ (5,3 proc.), „Fenerbahçe“ (6,1 proc.), CSKA (9,6 proc.) klubuose.

Prancūzai kelia galvą

Pastaraisiais metais Eurolygoje ypač stiprėja prancūziškas pėdsakas. Tiesa, palyginti su praėjusiu sezonu Prancūzijos krepšininkų skaičius truputį sumažėjo (praėjusį sezoną buvo 13, šį sezoną – 12), tačiau jų pelnytų taškų skaičius vėl padidėjo (praėjusį sezoną – 2810, šį sezoną – 3023), o pagal krepšininkų įmestus taškus Prancūzija pirmą kartą tapo Eurolygos lydere tarp Europos šalių.

Rezultatyviausias turnyro europietis buvo prancūzas Nando De Colo, jau senokai apsistojęs CSKA klube. Dar keturių prancūzų vidurkis buvo didesnis nei 10 taškų.

Į dviženklę rezultatyvumo zoną įsiveržė Adrienas Moermanas iš „Anadolu Efes“, Vincent‘as Poirier iš „Baskonia“, Rodrigue‘as Beaubois iš „Anadolu Efes“ ir Thomas Heurtelis iš „Barcelona“. Prancūzijos krepšininkai žaidžia net dešimtyje Eurolygos komandų.

Galima paminėti, kad šį sezoną Eurolygoje dviženklį vidurkį pasiekė 37 krepšininkai (neskaičiuojant tų, kurie žaidė mažiau nei pusę rungtynių ir dėl to nepateko į oficialius statistikos lyderių sąrašus).

Tarp šių 37 krepšininkų buvo 19 amerikiečių, penki prancūzai, keturi serbai (Vladimiras Micovas, Vasilije Micičius, Nikola Milutinovas ir Vladimiras Lučičius), trys graikai (Kostas Sloukas, Giorgos Printezis ir Vasilis Spanoulis), du ispanai (Sergio Llullis ir Sergio Rodriguezas), čekas (Janas Vesely), lietuvis (A.Gudaitis), gruzinas (Tornikė Šengelija) ir švedas (Marcusas Erikssonas).

Statistikos paradoksai

Palyginti su praėjusiu sezonu, Eurolygoje labiausiai padidėjo Juodkalnijos krepšininkų skaičius. Tačiau taip atsitiko tik dėl to, kad į Eurolygą po ilgos pertraukos grįžo šios šalies komanda „Budućnost“. Tačiau joje žaidžiantys juodkalniečiai buvo nustumti į amerikiečių ir iš kitų Europos šalių atvykusių legionierių šešėlį.

Į Eurolygą grįžusi „Darüşşafaka“ žymiai pagerino Turkijos statistiką. Jei praėjusį sezoną Eurolygoje žaidę 10 turkų krepšininkų sukrapštė vos 144 taškus, tai šį sezoną pagrindiniame žemyno turnyre rungtyniavę 15 turkų pelnė 871 tašką.

„Fenerbahçe“ ir „Anadolu Efes“ prie pažangos beveik neprisidėjo. Tuo tarpu nelengvoje finansinėje padėtyje atsidūrusi „Darüşşafaka“ negalėjo pakviesti pajėgių žaidėjų iš kitų kraštų, todėl buvo priversta suteikti progą Turkijos krepšininkams.

Tarp šalių, neturinčių Eurolygos komandų, į trečiąją vietą pagal krepšininkų indėlį pirmą kartą pakilo Latvija. Praėjusį sezoną penki Eurolygoje žaidę latviai pelnė 680 taškų, šį sezoną šeši Latvijos krepšininkai įmetė 791 tašką.

Tiesa, du Latvijos krepšininkai Eurolygoje rungtyniavo ne iki sezono pabaigos: Dairis Bertanas iš „Olimpia“ išvyko į NBA, o Janis Timma buvo atleistas iš „Olympiakos“.

Virš Ispanijos telkiasi debesys

Eurolygos statistika turėtų kelti didelį nerimą Ispanijos krepšinio aistruoliams. Nors Ispanija yra vienintelė šalis, kuriai Eurolygoje atstovauja net keturios komandos, ji pradeda labiau atsilikti tiek pagal žaidėjų skaičių, tiek pagal jų pelnytų taškų skaičių. Jei praėjusį sezoną 24 ispanai pelnė 2814 taškų, tai šį sezoną 14 ispanų įmetė 1933 taškus.

Maža to, rezultatyviausiai tarp ispanų žaidžia krepšininkai, kuriems jau daugiau nei 30 metų (S.Llullis, S.Rodriguezas ir Rudy Fernandezas), o jaunesnioji karta slepiasi kažkur už komandos draugų nugarų.

Proveržio niekaip nesulaukia izraeliečiai. Nors „Maccabi“ vadovai prieš keletą metų dievagojosi, kad atsigręš į Izraelyje išugdytus krepšininkus, šį sezoną Eurolygoje rungtyniavo vos trys izraeliečiai. Jie per visą sezoną pelnė 125 taškus, iš kurių 91 tašką įmetė Yovelis Zoosmanas (šio 20-mečio vidurkis buvo 3 taškai).

Į NBA lygą išvykus Lukai Dončičiui, su didinamuoju stiklu reikėjo ieškoti Slovėnijos krepšininkų. Eurolygoje žaidė tik du Slovėnijos krepšinio auklėtiniai Jaka Blažičius iš „Barcelona“ ir Klemenas Prepeličius iš „Real“. Jiedu pelnė 182 taškus.

Argentinos atgimimas

Krepšininkų iš kitų žemynų šį sezoną stipriausiame Europos turnyre žaidė nedaug. Eurolygos klubai pakvietė aštuonis žaidėjus iš Lotynų Amerikos, du – iš Afrikos (Žaliojo Kyšulio ir Gabono), du – iš Kanados, vieną – iš Australijos ir vieną – iš Jordanijos.

Visi aštuoni Lotynų Amerikos krepšininkai atstovauja Ispanijos klubams. Tą galima paaiškinti ne vien glaudžiais kultūriniais ryšiais (daugumoje Lotynų Amerikos šalių kalbama ispaniškai), bet ir tuo, kad kai kurie užjūrio krepšininkai turi Ispanijos pilietybę ir šios šalies lygoje nelaikomi legionieriais.

Dėl tos pačios priežasties „Fenerbahçe“ klubui reikalingas Turkijos pasą turintis jordanietis Ahmetas Duverioglu, kuris jau ne pirmą sezoną yra vienintelis Eurolygos azijietis.

Verta pažymėti, kad po kelių nuosmūkio ir sąstingio sezonų Eurolygoje vėl galvą kelia argentinietiška kolonija. Facundo Campazzo („Real“) ir Luca Vildoza („Baskonia“) savo komandose jau tapo vienais svarbiausių žaidėjų, „Real“ ekipoje apsipranta tik pernai per Atlantą persikėlęs Gabrielis Deckas.

Praėjusį sezoną keturi argentiniečiai Eurolygoje pelnė 415 taškų, o šį sezoną irgi keturi argentiniečiai įmetė 718 taškų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.