Prieš dešimtmetį sumanius Nemuno saloje statyti maždaug 15 tūkst. vietų sporto areną garsiai svarstyta, kad tiek žmonių joje niekada nesusirinks.
Dabar tokie netikri pranašai tyli, mat jau ne kartą atrodė, kad nuo sporto aistruolių gausos sutrūkinės arenos sienos, o nuo jų emocijų pakils statinio stogas.
Tokį vaizdą bus galima išvysti ir balandžio 23-iąją, kai „Žalgiris“ Eurolygos ketvirtfinalyje kovos su Stambulo „Fenerbahce“ penketuku. Aistruolių negąsdina net bilietų kainos, svyruojančios nuo 19 iki 200 eurų.
Nujaučia arenos rekordą
Balandžio 8-ąją pradėjus bilietų į „Žalgirio“ dvikovą su „Fenerbahce“ prekybą sirgaliai užplūdo tiek bilietų kasas, tiek internetinį klubo puslapį. Dėl per didelio žmonių srauto sistema iškart įstrigo.
Nieko nepešus teko skirstytis ir prie arenos kasų kelias valandas praleidusiems krepšinio mėgėjams.
Po paros bilietų sistema jau veikė sklandžiai, o žiūrovai bilietus išgraibstė per kelias valandas. Pranešama, kad vien per pirmąsias 10 prekybos minučių parduota daugiau kaip 2000 bilietų.
„Manome, kad tai bus paklausiausias sporto renginys arenos istorijoje. Nors šį sezoną dar 10 kartų buvo parduoti visi bilietai ir į kitas rungtynes, tai neįvykdavo taip greitai, kaip šį kartą“, – kalbėjo „Žalgirio“ klubo atstovas spaudai Almantas Kiveris.
Jis patvirtino, kad tai brangiausiai žiūrovams šiemet kainuojantis sporto renginys „Žalgirio“ arenoje.
Jau aišku, kad Eurolygos ketvirtfinalio serijoje prireiks ketvirtų rungtynių, kurios vyks balandžio 25 d. Visuotinė bilietų prekyba į jas prasidės balandžio 22 d. 19 val.
Mažiausiai vieną dieną bilietus į savo vietas už išankstinę kainą galės pirkti sezono abonementų savininkai, jiems kainos būtų panašios kaip ir į trečiąsias rungtynes. Pigiausias bilietas kainuos 35 eurus.
Mergina kurpė verslo planą
Kauno kriminalistams įkliuvo 23 metų mergina, kuri turbūt pajuto kaunietišką verslumo dvasią ir sumanė pasipelnyti brangiau perpardavinėdama geidžiamus bilietus.
Tikrinant informaciją interneto erdvėje viename socialiniame tinkle pastebėti skelbimai, kuriuose siūloma įsigyti bilietus į Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes.
Apie 30 bilietų įsigijusi jauna kaunietė juos perpardavinėjo po 60–70 eurų. Anot policijos pranešimo, mergina prisipažino ketinusi tokiu būdu pasipelnyti.
Jai surašytas administracinių nusižengimų protokolas už neteisėtą vertimąsi komercine veikla. Už tai gresia bauda nuo 390 iki 1100 eurų.
Skęsdavo paraiškų jūroje
Sovietmečiu, vadinamojo auksinio „Žalgirio“ laikais, bilietai būdavo platinami visai kitaip. Jų gaudavo įvairių įmonių bei įstaigų administracija ir išdalydavo darbuotojams.
„Paprastam žmogui pakliūti į rimtas krepšinio rungtynes tuomet būdavo tik svajonė“, – prisiminė tuo metu „Žalgirio“ žvaigždyną treniravęs Vladas Garastas.
Didžiausio susidomėjimo 1985–1987 metais sulaukdavo „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA klubų kovos.
Pagal pateiktas paraiškas bendras bilietų poreikis siekdavo 20 tūkstančių, tačiau Kauno sporto halėje tilpdavo maždaug keturis kartus mažiau žmonių.
Kauniečiai tuo metu taip pat mėgdavo stebėti „Žalgirio“ rungtynes su Tbilisio „Dinamo“, Rygos VEF, Talino „Kalev“ klubais.
„Žalgiriui“ atitekdavo 100 bilietų, juos pasidalydavo krepšininkai ir komandos personalas. Pardavus gautus bilietus pavykdavo neblogai užsidirbti.
„Jeigu krepšininkas už drausmės pažeidimus negaudavo bilietų, tai būdavo veiksmingiausia poveikio priemonė“, – pasakojo V.Garastas.
Ar pats treneris dažnai sulaukdavo prašymo parūpinti bilietų?
„Kai kurie draugai jau buvo praradę viltį, todėl net neprašydavo“, – juokėsi V.Garastas.
Kasose – tik bilietų likučiai
„Oficiali bilietų kaina nebuvo didelė, tačiau jų gauti būdavo neįmanoma. Kasose atsidurdavo tik prasčiausi bilietai ir jų laisvai parduoti likdavo labai mažai“, – pasakojo žinomas sporto žurnalistas Vidas Mačiulis.
Perpardavinėtojai už bilietą į svarbias rungtynes prašydavo net 50 rublių. Vidutinis mėnesio atlyginimas tuo metu siekė 150 rublių. Nelegali prekyba dažniausiai vykdavo greta dabartinio Lietuvos sporto universiteto, einant link Kauno sporto halės.
„Apsilankyti svarbiose krepšinio rungtynėse tuo metu buvo garbės reikalas.
Moterys ateidavo vilkėdamos prašmatniais kailiniais, nors kartais net nežinodavo, kokios komandos kovoja aikštelėje“, – juokėsi V.Mačiulis.
Pasak jo, Maskvoje kildavo kitokių sunkumų – lietuviams tiesiog neleisdavo nusipirkti bilietų į CSKA ir „Žalgirio“ rungtynes. Tuomet iš Kauno atvykę aistruoliai prašydavo kareivių pagalbos, o pats V.Mačiulis būrį krepšinio mėgėjų įvesdavo į areną pasinaudodamas žurnalisto akreditacija.
Varžovus reikia įveikti tris kartus
Eurolygos ketvirtfinalio serija prasidėjo balandžio 16 ir 18 dienomis Stambule.
Serijoje kovojama iki 3 pergalių, todėl „Žalgiriui“ jau iškovojus vieną pergalę, ketvirtosios rungtynės Kaune bus žaidžiamos balandžio 25 dieną.
Jei po ketverių rungtynių rezultatas taps 2:2, lemiama dvikova vyks balandžio 30 dieną Stambule.
Praėjusiame Eurolygos sezone „Žalgiris“ ketvirtfinalyje įveikė Pirėjo „Olympiakos“, o finalo ketverto varžybose užėmė 3-iąją vietą.
