2017 metų vasarą „Ryto“ klubą sukrėtė permainos, kuomet komandą paliko jai 20 metų vadovavęs prezidentas Gedvydas Vainauskas.
Ekipos kontrolę perėmė Vilniaus miesto savivaldybė ir verslininkai Antanas Guoga bei Darius Gudelis. Dalis akcijų priklauso ir buvusiam krepšininkui Linui Kleizai, kuris užima sporto direktoriaus pareigas.
Vis dėlto užteko kelių metų ir komandą paliko A.Guoga, o D.Gudelis pasitraukęs iš „Ryto“ direktoriaus pareigų, šiuo metu ekipoje užima neaiškų vaidmenį.
Vadovai keičiasi, tačiau klubo strategija lieka ta pati: LKL spindėjusių krepšininkų medžioklė „2019“ prasidėjo.
„Rytas“ 2013-2018 metų laikotarpiu iš sąlyginai silpnesnių ir mažiau pinigų turinčių LKL ekipų persiviliojo net 13 žaidėjų: Gediminą Oreliką (iš Prienų „Prienai“), Roką Giedraitį, Travisą Leslie (abu iš „Šiaulių“) Artūrą Valeiką (iš Prienų „Prienai“), Žygimantą Janavičių (iš Panevėžio „Lietkabelio“), Jimmy Baroną, Deividą Gailių (abu iš Klaipėdos „Neptūno“), Adamą Lapetą, Julių Juciką (abu iš Alytaus „Dzūkijos“), Laimoną Kisielių (iš Prienų „Vytautas-Birštonas“), Beną Magdeną (iš Panevėžio „Lietkabelio“) bei Arną Butkevičių ir Mindaugą Girdžiūną (abu iš Klaipėdos „Neptūno“).
Iš šių žaidėjų, ko gero, sėkmingiau Vilniaus ekipos gretose sužaidė G.Orelikas, R.Giedraitis ir šiuo metu puikią sportinę formą demonstruojantis A.Butkevičius.
Tačiau, ar ši strategija yra perspektyvi?
Per pastarąjį penkmetį „Rytas“ į LKL finalą pateko vos du kartus – 2015 ir 2017 metais.
Nuo 1998-1999 metų sezono iki 2013 metų, kuomet „Rytas“ nesugebėjo prasibrauti į LKL finalą, sostinės ekipa visuomet būdavo viena iš dviejų pajėgiausių Lietuvos ekipų.
Tačiau pastarojo penkmečio skandalai ir krizės privertė „Rytą“ pasiekti prasčiausią sezoną klubo istorijoje.
Vilniečiai reguliariajame LKL sezone žemiau antrosios vietos nebuvo nukritę 20 metų.
Lietuvos čempionų taurę vilniečiai paskutinį kartą kėlė 2009-2010 metų sezone. Ekipoje tada blizgėjo Milko Bjelica, Aaronas Baynesas, Kenanas Bajramovičius ir lietuviai Martynas Gecevičius bei dar visai jaunas Jonas Valančiūnas.
Remiantis pastarojo dešimtemčo rezultatais, galima teigti, kad „Ryto“ rezultatai tendencingai prastėjo, o į Vilnių atvykdavo vis mažiau nešlifuotų krepšinio deimantų.
Kuris „Ryto“ pirkinys labiausiai įsiminė ir atsiskleidė per pastarąjį penkmetį?
Tyrese'as Rice'as, Frederickas House'as, Hollisas Price'as, Chuckas Eidsonas, Tyrone'as Nesby – tai žaidėjai, kuriuos paskutiniuosius penkerius metus „Ryto“ komandoje pakeisti bandė Rashaun'as Broadusas, Billy Baronas, Travisas Leslie, Kendrickas Brownas, Corey Fisheris, Davidas Loganas, Chrisas Krameris ar D.J. Seeley,
Skirtumas tarp šių krepšininkų tas, kad prieš dešimtemtį „Ryto“ ekipoje karjeros piką pasiekę žaidėjai persikėlė į pajėgias Europos komandas – Tel Avivo „Maccabi“ (Ch.Eidsonas ir T.Rice'as), Maskvos „Dinamo“ (H.Price'as) ar Vitorijos „Tau Ceramica“ (F.House'as).
Palyginimui, pastarojo penkmečio „Ryto“ legionieriai persikėlė į tokius klubus kaip Alytaus „Dzūkija“ (K.Brownas), Prienų „Birštono-Vytautas“ (R.Broadusas), San Pablo „Burgos „(C.Fisheris), Avelino „Sidigas“ (D.Loganas) ar „Medi Bayreuth“ (Travis Leslie).
Eurolygos klubus pakeitė LKL ekipos arba menkai žinomi užsienio lygų vidutiniokai. Išimtimi galima laikyti argentinietį Nicolą Laprovitollą, kuris po 2015-2016 metų sezono persikėlė į Vitorijos „Baskonia“ gretas. Visgi gynėjo žaidimas sostinės klube nebuvo aukščiausios klasės.
Klubo vadovai pamiršo, ką reiškia ieškoti
13-os silpnesnių LKL komandų krepšininkų medžioklė aiškiai parodo, kad Vilniaus ekipoje trūksta žmonių, kurie užsiimtų rimta žaidėjų paieška. Tai atsiliepia ir aikštėje, todėl „Ryto“ problemos prasideda dar administracijos kabinetuose.
Artimiausiu metu, tokių žmonių tikėtis sunku, mat klubą purtantys skandalai pasėjo nesusipratimo bangą, kurioje pasimetė patys „Ryto“ vadovai.
Šiuo metu „Ryto“ sporto direktoriaus pareigas užima L.Kleiza, o generalinio direktoriaus kėdėje sėdi Julius Sarapinas, kuris pakeitė pasitraukusį D.Gudelį.
Profesionaliuose klubuose naujų žaidėjų paieška užsiima generalinis klubo vadovas, kuris konsultuojasi su sporto direktoriumi. Sprendžiant iš sostinės klubo pareiškimų, L.Kleiza ne konsultuoja generalinį direktorių, o kartu su komandos treneriu Dainiumi Adomaičiu renkasi, kurį žaidėją pirkti.
J.Sarapinas atlieka biurokrato vaidmenį, todėl akivaizdu, kad „Ryto“ klube trūksta ir rankų, ir galvų, kurios įdėtų milžinišką darbą, jog komanda rastų ir įsigytų potencialo turinčių žaidėjų.
Ilgai planuota klubo piramidė lyg ir pradėjo veikti, tačiau dar reikės palaukti kol jauni dublerių komandos žaidėjai pradės belstis į pagrindinės ekipos duris. Deivido Sirvydžio ar Mareko Blaževičiaus pavyzdžiai puikūs, tačiau tai vienetai, kurie kol kas dar neatnešė apčiuopiamos naudos.
Žinoma, „Ryto“ biudžetas nėra guminis. Negana to, jis mažėja, todėl ekipa turi suktis iš padėties ir pasirenka pigesnius žaidėjus. Puikus to pavyzdys susidomėjimas D.Bičkauskiu.
Nesumenkinant D.Bičkauskio talento, „Ryto“ vadovai vėl renkasi lengviausią kelią, tačiau istorija rodo, kad jis iki aukso neveda.
