Įsiveržė į pusfinalį
Didžiosios Britanijos rinktinės šuolis šiuo metu vykstančiame Europos čempionate buvo staigmena, bet britės šią staigmeną kruopščiai ruošė. Jos dukart stovėjo prie pat ketvirtfinalio slenksčio, tačiau 2011 ir 2013 metų žemyno pirmenybėse į stipriausiųjų aštuonetą neįsiveržė ir dukart užėmė devintąją vietą.
Šių metų čempionate Didžiosios Britanijos komanda iškart griebė jautį už ragų ir pirmosiose rungtynėse nugalėjo vieną turnyro šeimininkių, pernai pasaulio čempionate dalyvavusią Latvijos komandą (74:60). Antrajame ture britės iki paskutiniųjų minučių grūmėsi dėl pergalės su Europos čempionės vardą ginančia Ispanijos ekipa (59:67), o per kitas dvejas Rygoje žaistas rungtynes nugalėjo Ukrainos (68:54) ir Juodkalnijos krepšininkes (92:71). Šios pergalės nutiesė kelią į Belgradą, kur aštuonios stipriausios žemyno rinktinės kovoja dėl Europos čempionato medalių ir kelialapių į olimpinį atrankos turnyrą.
Dėl medalių dar reikės pakovoti, o teisę žaisti olimpiniame atrankos turnyre Didžiosios Britanijos krepšininkės užsitikrino ketvirtadienį ketvirtfinalyje įveikusios Vengrijos rinktinę 62:59 (15:13, 17:9, 16:16, 14:21)
Pirmasis stimulas – Londono žaidynės
Didžiosios Britanijos rinktinė iškilo labai greitai – vos per dešimtmetį. Moterų krepšiniu Didžiojoje Britanijoje rimčiau užsiimta tik tada, kai Londonui buvo suteikta teisė rengti 2012 metų vasaros olimpines žaidynes.
Per olimpines žaidynes šeimininkams paprastai leidžiama varžytis be atrankos. Tačiau tarptautinės sporto šakų federacijos gali nuspręsti kitaip, jei šeimininkų komanda yra pernelyg silpna. Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) kilo abejonių dėl Didžiosios Britanijos rinktinių konkurencingumo, todėl britams buvo iškeltos net kelios sąlygos. Vis dėlto abi šios šalies rinktinės – moterų ir vyrų – iškovojus kelialapius į 2011 metų Europos pirmenybes, kone svarbiausia FIBA sąlyga buvo įvykdyta.
Nors pasiekus didelį tikslą, o britų krepšiniui toks tikslas buvo patekti į namie rengiamas olimpines žaidynes, neretai nusiraminama, „British Basketball“ (Didžiosios Britanijos krepšinio federacija) nesustojo ir po Londono žaidynių. Tiesa, Didžiosios Britanijos moterų rinktinei nelaimėjus nė vienerių rungtynių per 2015 metų Europos pirmenybes ir visai nepatekus į 2017 metų čempionatą, galėjo susidaryti įspūdis, jog šios šalies krepšinis vėl nėrė žemyn, tačiau britės greitai pakėlė galvą ir šią vasarą ne tik kovoja su stipriausiomis žemyno komandomis, bet ir džiaugiasi istoriniais pasiekimais.
Žadėjo sukelti triukšmą
„Daugelis žmonių mumis abejoja, – prieš pirmąsias šių metų Europos čempionato rungtynes sakė ryškiausia Didžiosios Britanijos rinktinės žvaigždė Temi Fagbenle. – Tačiau mes savimi neabejojame, o tai yra svarbiausia. Pasitikime savimi, esame pasiryžusios eiti toli. Manau, kad kad šiame turnyre galime sukelti didelį triukšmą“.
T.Fagbenle žodžiai pasitvirtino. Kad ir kaip baigtųsi čempionatas, tokio didelio triukšmo, kokį sukėlė Didžiosios Britanijos krepšininkės, nesukels nė viena kita komanda.
Pačios britės savo kailyje iš laimės netvėrė jau po laimėtų aštuntfinalio rungtynių. „Tai, kad išsaugojome svajonę patekti į dar vienerias olimpines žaidynes – tiesiog neįtikėtina. Mūsų komanda – nuostabi. Visos beprotiškai norime laimėti“, – spindėjo kita ilgametė rinktinės lyderė Johannah Leedham, su komanda nuėjusi visą kelią nuo tada, kai britėms dar nebuvo pažadėta vieta Londono žaidynėse. 31 metų puolėja J.Leedham yra viena iš keturių dabartinės rinktinės krepšininkių, dalyvavusių ir 2011 metų Europos pirmenybėse.
Didžiosios Britanijos krepšininkėms skinant pergales šypseną išspaudė ir nepietietiškai santūrus jų treneris ispanas Jose Maria (arba tiesiog Chema) Buceta. „Kūrėme komandą dėl tokių dienų, kaip ši. Visada pasitikėjau komanda. Strategija buvo skirta, kad žaidėjos atskleistų geriausias savo savybes. Jos ne tik vykdė mano nurodymus, bet ir kiekviena prisidėjo, kad komanda nuolat augtų“, – krepšininkes gyrė 63-ejų Ch.Buceta, Madride gimęs ir nuo 2015 metų rudens Didžiosios Britanijos moterų rinktinę treniruojantis psichologijos profesorius.
Žaidėjos iš viso pasaulio
Didžiosios Britanijos rinktinė nebūtų taip sustiprėjusi, jei į ją nebūtų įsiliejusios kelios britų šaknų turinčios, bet kituose žemynuose gimusios ir užaugusios krepšininkės.
Ypač solidžiu pastiprinimu tapo WNBA ir Eurolygos patirties turinti amerikietė Karlie Samuelson, kuri Didžiosios Britanijos rinktinėje debiutavo tik šio Europos čempionato atrankos turnyre. Per Rygoje žaistas ketverias rungtynes ji įmesdavo 15,5 taško ir buvo antra pagal rezultatyvumą komandos krepšininkė.
„Kadangi visą laiką gyvenau JAV, apie Europos čempionatą žinojau tik iš nuogirdų. Tačiau jau supratau, koks jis yra svarbus komandai ir džiaugiuosi galėdama jame dalyvauti“, – prieš žemyno pirmenybes kalbėjo 24-erių K.Samuelson, kurios motina ištekėjo už Anglijoje žaidusio amerikiečio krepšininko ir dar prieš gimstant Karlie išvyko gyventi į JAV.
Kita Didžiosios Britanijos rinktinės krepšininkė Eilidh Simpson gimė ir užaugo Australijoje, britų išeivių šeimoje. Vyriausia rinktinės žaidėja Rachael Vanderwal gimė ir augo Kanadoje, šiais metais pirmą kartą į moterų rinktinės stovyklą pakviesta, bet į dvyliktuką nepatekusi Kennedy Leonard – JAV.
Labai marga Didžiosios Britanijos, Nigerijos ir JAV pilietybes turinčios rinktinės lyderės Tebi Fagbenle biografija. Ji gimė Baltimorėje, augo Londone, o būdama 15 metų išvyko mokytis į JAV. T.Fagbenle galėjo žaisti bet kurioje iš trijų rinktinių, tačiau pasirinko Didžiąją Britaniją. Šiame Europos čempionate 26-erių vidurio puolėja pelno 22,6 taško ir patenka į rezultatyviausių krepšininkių trejetą.
Lietuvė dingo iš akiračio
Prieš kelerius metus viena didžiausių britų krepšinio vilčių buvo laikoma lietuvių kilmės Gabrielė Nikitinaitė. Vilniuje gimusi, bet Anglijoje užaugusi mergina būdama vos 15 metų debiutavo Britanijos lygos „Sevenoaks Suns“ klube, o 17-os buvo pirmą kartą pakviesta į Didžiosios Britanijos moterų rinktinę ir tapo viena 20-mečių merginų rinktinės lyderių.
Tačiau per oficialias moterų rinktinės rungtynes Ch.Buceta šios gynėjos nė sykio neįtraukė į dvyliktuką, o po to, kai užpernai išvyko į Ameriką mokytis Šiaurės Iljinojaus universitete, G.Nikitinaitė apskritai dingo iš rinktinės trenerio akiračio. Šią vasarą 20-metė krepšininkė nepateko net į preliminarų Didžiosios Britanijos rinktinės kandidačių sąrašą.
Krepšiniui nubyra tik trupiniai
Didžiosios Britanijos rinktinei kelialapis į olimpinę atranką reiškia kur kas daugiau nei kitoms komandoms. Britų krepšininkės Rygos ir Belgrado arenose kovoja ne vien dėl galimybės nukeliauti į olimpinį Tokiją, bet ir dėl viso Didžiosios Britanijos krepšinio finansavimo.
Krepšinis nepatenka tarp prioritetinių sporto šakų, kurias „UK Sport“ (vyriausybės įsteigta agentūra, skirstanti sportui skirtas valstybės lėšas) finansuoja pagal pasirengimo Tokijo olimpinėms žaidynėms programą. Vis dėlto praėjusių metų gegužę „UK Sport“ atskirai skyrė Didžiosios Britanijos krepšinio federacijai 500 tūkst. svarų, o rudenį iš naujo Siekių fondo pridėjo dar 118,5 tūkst. svarų. Jie turėjo būti panaudoti moterų krepšinio rinktinės dalyvavimui Europos čempionato atrankos turnyre.
„British Basketball“ tikėjosi gerokai daugiau. Britų krepšinio vadovai prašė, jog iš Siekių fondo jiems būtų atseikėti 500 tūkst. svarų.
Šios sumos yra tik trupiniai, palyginti su „UK Sport“ kitoms sporto šakoms skiriamais pinigais. Pavyzdžiui, irklavimui per ketverių metų olimpinį ciklą numatyta skirti 30,5 mln. svarų, dviračių sportui – 29,6 mln. svarų, lengvajai atletikai – 26,9 mln. svarų, buriavimui – 25,8 mln. svarų, plaukimui – 22,4 mln. svarų.
Net tarp mažiausiai valstybės finansuojamų sporto šakų atsidūrusiai šiuolaikinei penkiakovei žadama 6,1 mln. svarų parama, šaudymui – 6,9 mln. svarų, triatlonui – 8 mln. svarų. O visas „UK Sport“ ketverių metų olimpinio ciklo biudžetas – 550 mln. svarų.
„Absurdiška, kad tokia sporto šaka kaip skeletonas gauna 7 mln. svarų, o krepšinis negauna nieko, – stebėjosi britų krepšinio rinktinės žvaigždė T.Fagbenle. – Jaučiuosi tarsi nuo mūsų norėtų nuvilkti Didžiosios Britanijos rinktinės marškinėlius“.
„Kad išlaikytumėm aštuonias rinktines, mums per metus reikia apie 1 mln. svarų, – skaičiavo pernai iš „British Basketball“ vykdančiosios direktorės pareigų atsistatydinusi Lisa Wainwright. – Visų amžiaus grupių rinktinėse žaidžia apie šimtą krepšininkų. Jei negausime pakankamai pinigų, negalėsime žaisti Europos čempionatuose ir būsime išmesti į žemiausią pakopą. Vėl reikės maždaug aštuonerių metų, kad pakiltumėm atgal“.
Paramą paskyrė ir atšaukė
Šių metų vasarį „UK Sport“ per Siekių fondą skyrė dar 75 tūkst. svarų, kurie turėjo būti panaudoti moterų krepšinio rinktinei ruošiantis žemyno pirmenybėms. „Noriu padėkoti „UK Sport“ už paramą. Nors buvome nusivylę dėl to, kad Siekių fondas nepatenkino mūsų pirmojo prašymo, džiaugiamės sulaukę finansinės pagalbos, kuri mūsų komandai padės išgyventi 2019 metais“, – dėkojo „British Basketball“ valdybos pirmininkas Maurice‘as Watkinsas (beje, buvęs ilgametis „Manchester United“ futbolo klubo valdybos narys).
Tačiau M.Watkinsas paskubėjo dėkoti. Po kelių savaičių „UK Sport“ atšaukė šią paramą ir sukėlė dar vieną britų krepšinio visuomenės pasipiktinimo bangą. O moterų rinktinės vadovams teko iš naujo peržiūrėti pasirengimo planą ir koreguoti jį taip, kad tie patys darbai būtų atlikti išleidžiant mažesnę sumą.
Rinktinės rezultatai siejami su visos sporto šakos finansavimu, todėl Didžiosios Britanijos krepšiniui labai reikėjo kelialapio bent į olimpinį atrankos turnyrą. Galbūt dabar „British Basketball“ sulauks nuolatinės valstybės paramos ir krepšinio vadovams nebereikės kiekvieną kartą atkišta ranka belstis į „UK Sport“ valdininkų duris.
