EUROLYGA 2023

Pasaulio čempionato trenerius išrikiavo pagal karjeros pasiekimus: D. Adomaičiui – „medinis“ medalis

Nacionalinės krepšinio rinktinės tęsia pasiruošimą artėjančiam pasaulio čempionatui. Kol krepšininkai pluša treniruočių stovyklose ir žaidžia pirmąsias kontrolines rungtynes, krepšinio ekspertai nepaliauja prognozuoti ir aptarinėti komandų sudėčių.

 italų krepšinio žurnalistas Marco Pagliariccio didesnį dėmesį skyrė rinktinių treneriams ir jų kaip žaidėjų karjeroms.<br> lrytas.lt montažas
 italų krepšinio žurnalistas Marco Pagliariccio didesnį dėmesį skyrė rinktinių treneriams ir jų kaip žaidėjų karjeroms.<br> lrytas.lt montažas
D.Adomaitis.<br>G.Šiupario nuotr.
D.Adomaitis.<br>G.Šiupario nuotr.
A.Džordževičius <br>Reuters/Scanpix nuotr.
A.Džordževičius <br>Reuters/Scanpix nuotr.
S.Bazarevičius.<br>"AFP"/"Scanpix" nuotr.
S.Bazarevičius.<br>"AFP"/"Scanpix" nuotr.
 H.Rodlas.<br> "Scanpix" nuotr.
 H.Rodlas.<br> "Scanpix" nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 11, 2019, 6:21 PM, atnaujinta Aug 11, 2019, 6:29 PM

Šį kartą italų krepšinio žurnalistas Marco Pagliariccio didesnį dėmesį skyrė rinktinių treneriams ir jų kaip žaidėjų karjeroms.

M.Pagliariccio išrikiavo 10 daugiausiai pasiekusių trenerių, kurie vyks į artėjantį pasaulio čempionatą.

Sąraše atsidūrė ir Lietuvos rinktinės strategas 45-erių Dainius Adomaitis, kuriam skirtas „medinis“ medalis – ketvirtoji vieta.

1999 metais krepšininkas rungtyniaudamas Kauno „Žalgiryje“ iškovojo Eurolygos trofėjų, o 2000 laimėjo Sidnėjo olimpinių žaidynių bronzą.

Rinktinės vyriausiuoju treneriu D.Adomaitis tapo 2017 metais, tačiau skambių pergalių dar nėra iškovojęs.

Pirmasis eilėje rikiuojasi Serbijos rinktinės treneris Aleksandras Džorždevičius.

51-erių stratego kraityje ne vienas titulas, bet skambiausi šie: 1992 metais su Belgrado „Partizan“ ekipa laimėjo Eurolygą, 1991, 1995 ir 1997 metų Europos čempionato aukso medalius, 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių sidabrą.

Negana to, A.Džordževičius su Serbijos rinktine jau spėjo iškovoti ir Rio olimpiados sidabrą, ir 2014 metų pasaulio čempionato antrąją vietą.

Serbas per savo skambią karjerą žaidė tokiuose klubuose kaip „Barcelona“, Madrido „Real“ ar Milano „Olimpia“.

Antras geriausiųjų lentelėje rikiuojasi Rusijos rinktinės treneris Sergėjus Bazarevičius.

Atstovaudamas tuometinei Sovietų Sąjungai, 54-erių S.Bazarevičus 1990 metais iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį.

Žaisdamas Rusijos rinktinėje, strategas laimėjo dar du sidabrus: 1994 pasaulio čempionate Toronte ir Europos pirmenybėse 1993 metais, kurios vyko Vokietijoje.

S.Bazarevičius beveik visą savo karjerą praleido žaisdamas Rusijoje. Krepšininkas ilgus metus atstovavo Maskvos CSKA ir to paties miesto „Dynamo“ klubams.

Trečioje vietoje atsidūrė Vokietijos strategas Henrikas Rodlas. 50-ies treneris 1993-iaisias iškovojo Europos čempionato auksą, o 2002-ųjų pasaulio čempionate laimėjo bronzą.

H.Rodlas visą karjerą praleido Berlyno ALBA klube.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: esminiai pokyčiai Vilniaus oro uoste