2017 metų Europos čempionate Rusijos komandai pavyko aplenkti Lietuvos krepšininkus. Užpernai mūsų šalies komanda iš kovos dėl medalių pasitraukė jau aštuntfinalyje, kuriame pripažino Graikijos rinktinės pranšumą, o rusai iššoko virš galvos ir atsidūrė visai šalia garbės pakylos – užėmė ketvirtąją vietą.
Sergejaus Bazarevičiaus treniruojamai komandai pavyko ketvirtfinalyje įveikti lietuvių skriaudikus graikus, bet dvejose paskutinėse rungtynėse viltis iškovoti medalius sužlugdė pralaimėjimai Serbijos ir Ispanijos ekipoms.
Nors namo grįžo be apdovanojimų, rusai džiaugėsi nauju proveržiu. Prieš tai jie iš dviejų paeiliui Europos pirmenybių (2013 ir 2015 m.) iškrito jau pirmajame etape ir visai nepateko į 2014 metų pasaulio pirmenybes bei 2016 metų olimpines žaidynes. Palyginti su ankstesniais rezultatais, ketvirtoji vieta buvo milžiniškas laimėjimas.
Vis dėlto užpernykštis skrydis į pusfinalį veikiau buvo ne Rusijos krepšinio pakilimo požymis, o atsitiktinumas. Į liūdną tikrovę rusai buvo sugrąžinti jau pasaulio čempionato atrankos turnyre, kuriame neprilygo grupėje dvi pirmąsias vietas nesunkiai užsitikrinusioms Prancūzijos ir Čekijos rinktinėms.
Dėl trečiojo kelialapio į pasaulio pirmenybes Rusijos komanda iki paskutinės atrankos turnyro dienos kovojo su Suomijos krepšininkais. Kas važiuos į Kiniją, paaiškėjo tarpusavio rungtynėse, kuriose S.Bazarevičiaus auklėtiniai po permainingos kovos įveikė tiesioginius varžovus.
Prieš pasaulio čempionatą Rusijos stovykloje didelio optimizmo irgi nėra. Didžiausia pagal plotą planetos valstybė negali pasigirti krepšinio talentų gausa, o vykti į Kiniją atsisakė dvi ryškiausios rusų žvaigždės A.Švedas ir T. Mozgovas. Abu krepšininkai, nuo rudens kartu žaisiantys Maskvos srities „Chimki“ klube, pasiteisino traumomis.
Devynerius metus NBA klubuose praleidęs T.Mozgovas dėl sunkios kelio traumos praėjusį sezoną apskritai nežaidė nė vienerių rungtynių. Vis dėlto rusai tikėjosi, kad vidurio puolėjas spės pasveikti, o ir jis pats prieš kelis mėnesius tvirtino, jog kelis sparčiai gyja, ir žadėjo prisidėti prie rinktinės. Tačiau S.Bazarevičiui paskelbus platų rinktinės kandidatų sąrašą T.Mozgovo pavardės jame net nebuvo.
„Chimki“ lyderis A.Švedas praėjusį sezoną irgi ilgai nežaidė dėl traumos, bet pavasarį grįžo į aikštę ir padėjo savo komandai patekti į Jungtinės lygos finalą. Tačiau finale jis patyrė dar vieną čiurnos traumą.
Iš pradžių buvo teigiama, kad rezultatyviausias 2017-2018 metų sezono Eurolygos žaidėjas pasveiks po trijų savaičių. Tačiau Rusijos rinktinei susibūrus treniruočių stovykloje A.Švedo tarp atvykusių krepšininkų nebuvo. Jis kelis kartus nukėlė atvykimo terminą, o šios savaitės pradžioje šalies krepšinio vadovams pranešė, jog vykti į pasaulio čempionatą neketina.
Rusijos sirgalių A.Švedo ir T.Mozgovo istorijų baigtis neturėjo nustebinti. Šiedu krepšininkai ir anksčiau išsisukinėjo nuo garbingos pareigos atstovauti savo šaliai. Po 2012 metų Londono olimpinių žaidynių jiedu kartu rinktinėje žaidė tik kartą – 2017 metų Europos čempionate.
Atrodo, žvaigždžių sprendimas nenustebino ir buvusio Rusijos rinktinės trenerio Vasilijaus Karasiovo.
„Dabar krepšininkai yra abejingesni rinktinei. Kai pats žaidžiau ir paskui treniravau rinktinę, krepšininkų požiūris buvo kitoks“, – duodamas interviu dienraščiui „Sport-Ekspress“ sakė V.Karasiovas.
„Nenorėčiau manyti, kad A.Švedas simuliuoja. Juk tai – pasaulio čempionatas“, – žinią apie lyderio sprendimą pakomentavo buvęs ilgametis SSRS rinktinės žaidėjas Sergejus Tarakanovas.
Rusijos rinktinė dėl traumų prarado dar kelis žaidėjus. Treneris S.Bazarevičius nesulaukė Krasnodaro „Lokomotiv“ krepšininkų Dmitrijaus Chvostovo ir Dmitrijaus Kulagino, Maskvos CSKA gynėjo Ivano Uchovo, o Kazanės „Uniks“ vidurio puolėjas Artiomas Klimenka susižeidė jau treniruočių stovykloje.
I.Uchovo istorija buvo labai panaši į A.Švedo. CSKA gynėjas traumą irgi patyrė Jungtinės lygos finalo serijoje, o gydytojai žadėjo, jog jį ant kojų pastatys per tris savaites. Tačiau trys savaitės virto trimis mėnesiais.
„Yra dalykų, kuriems galime daryti įtaką ir juos pakeisti, bet yra ir nuo mūsų nepriklausančių veiksnių“, – apie susidariusią padėtį kalbėjo Rusijos krepšinio federacijos prezidentas Andrejus Kirilenka.
Beje, jam būtų sudėtinga priekaištauti į rinktinę neatvykusiems krepšininkams. Pats būdamas žaidėjas A.Kirilenka irgi nerodė patriotiškumo pavyzdžio ir labai dažnai nacionalinei komandai atsukdavo nugarą.
Po 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių dabartinis Rusijos krepšinio vadovas profesionalo karjerą tęsė dar septynis sezonus, bet per juos rinktinės aprangą apsivilko vos dviejuose turnyruose. Kur kas dažniau buvusi rusų žvaigždė pykdė gerbėjus juokingais pasiteisinimais.
Ką Rusijos rinktinei reškia A.Švedo ir T.Mozgovo praradimas, iliustruoja skaičiai. Užpernai per Europos čempionatą šiedu žaidėjai pelnė beveik pusę komandos taškų. A.Švedo vidurkis buvo 24,3 taško, T.Mozgovo – 13,3 taško. Trečias pagal rezultatyvumą Rusijos komandos krepšininkas Vitalijus Fridzonas įmesdavo tik 7,6 taško.
Kiekvieno iš dviejų lyderių praradimas Rusijos rinktinei skausmingas savaip. Suprantama, A.Švedas yra itin ryški asmenybė, bet užlipdyti spragą priekinėje linijoje taip pat beveik neįmanoma. Net ir po to, kai rusų komandą papildė natūralizuotas amerikietis iš Ukrainos Joelis Bolomboy.
„Draugiškos rungtynės su Iranu parodė, kad varžovams turint dominuojantį vidurio puolėją, mums iškart kyla didelių problemų, – rinktinės žaidimą nagrinėjo V.Karasiovas. – O pasaulio čempionate tokių varžovų bus daug. Šioje pozicijoje būsime silpnesni, todėl reikia galvoti, kaip tą kompensuoti kitose pozicijose.
Reikia imtis priverstinių priemonių, kviesti jaunus krepšininkus. Jie galės žaisti ir įgys patirties, kuri pravers ateityje. Reikia galvoti apie ateitį.
Tiesą sakant, jei šiame pasaulio čempionate patektume į atkrintamąsias varžybas, tai būtų nedidelis stebuklas“.
Tuo tarpu apie egoistiškai žaidžiantį A.Švedą yra įvairių nuomonių. „A.Švedas yra ryškus lyderis ir jis pasiglemžia visą taktiką. Jis dominuoja, pasiima kamuolį, o kitiems žaidėjams belieka stovėti kamputyje ir stebėti, ką sukurs A.Švedas. Tai nėra malonu“, – sakė S.Tarakanovas.
Į treniruočių stovyklą neatvykus lyderiams, treneriui S.Bazarevičiui tenka dirbti su žaidėjais, kurie legionierių prigrūstuose stipriausiuose Rusijos klubuose paprastai šildo atsarginių suolą.
Pavyzdžiui, į rinktinę pakviesti net septyni krepšininkai, praėjusį sezoną atstovavę Eurolygoje žaidžiantiems Maskvos CSKA ir „Chimki“ klubams. Tačiau iš šio septyneto tik CSKA puolėjas Nikita Kurbanovas (vid. 5,7 tšk.) ir „Chimki“ vidurio puolėjas Andrejus Zubkovas (4,5 tšk.) atlikdavo bent kiek pastebimus vaidmenis. Kitų Rusijos rinktinės kandidatų vidurkis Eurolygoje buvo vos apie 1 ar 2 taškus...
Silpnesniuose klubuose rungtyniavę Rusijos krepšininkai irgi nebuvo komandų lyderiai. Praėjusį sezoną nublanko net ir NBA patirties turintis Sankt Peterburgo „Zenit“ puolėjas Sergejus Karasiovas, kuris Jungtinėje lygoje pelnydavo 9,7 taško. Tiesa, jis irgi nemažai rungtynių praleido dėl traumų.
Visų kitų rinktinės kandidatų indėlis buvo dar mažesnis.
Kad Rusijai trūksta aukšto lygio žaidėjų, patvirtina tai, jog S.Bazarevičius į treniruočių stovyklą pakvietė du krepšininkus iš šalies antrosios lygos klubų bei Nikitą Balašovą, kuris praėjusį sezoną rungtyniavo vienoje silpniausių LKL komandų Kėdainių „Nevėžyje“. N.Balašovas net nepateko į Kėdainių komandos pagrindinį penketą ir mūsų šalies čempionate rinkdavo 6,6 taško.
Rusijos krepšininkai klubuose įprato slėptis už legionierių pečių, bet rinktinėje kažkuriems iš jų būtinai reikės imtis visiškai kitokio vaidmens.
Rusijos rinktinė šią vasarą dar nežaidė nė vienerių draugiškų rungtynių su pasaulio elito komandomis. Pasirengimo etape stipriausia varžovė kol kas buvo Italijos rinktinė, kurią rusai nugalėjo 72:70. Ši pergalė, pasiekta Italijos mieste Veronoje, buvo gana netikėta ir išties įspūdinga: ketvirtajame kėlinyje Rusijos krepšininkai atsiliko net 15 taškų skirtumu, bet mačą pabaigė galingu spurtu 17:0.
Veronoje rusai taip pat įveikė Venesuelos bei Senegalo rinktines ir namo parsivežė keturių komandų turnyro nugalėtojams skirtą taurę.
Prieš tai Rusijos rinktinė sužaidė dvejas rungtynes Maskvoje, kur sutriuškino Jordanijos ekipą ir pralaimėjo Irano komandai.
Šį savaitgalį rusai varžysis trijų komandų turnyre Espe, o po kelių dienų išskris į Kiniją, kur prieš pasaulio čempionatą dar pasitikrins jėgas per rungtynes su Argentinos ir Ispanijos rinktinėmis.
Espe šeštadienį Rusija žais su Lietuvos rinktine (19.00 val.).
Pasaulio čempionato pirmajame etape Rusijos rinktinė žais vienoje grupėje su Argentinos, Nigerijos ir Korėjos komandomis.
Rusijos rinktinės sudėtis:
Jevgenijus Baburinas (32, 189, praėjusį sezoną žaidė „Nižnij Novgorod“), Michailas Kulaginas (25, 191, Maskvos CSKA), Vitalijus Fridzonas (34, 194, Krasnodaro „Lokomotiv“), Semionas Antonovas (30, 202, CSKA), Nikita Balašovas (28, 207, Kėdainių „Nevėžis“), Jevgenijus Valijevas (29, 205, Sankt Peterburgo „Zenit“), Andrejus Voroncevičius (32, 207, CSKA), Andrejus Zubkovas (28, 205, „Chimki“), Sergejus Karasiovas (26, 201, „Zenit“), Nikita Kurbanovas (33, 202, CSKA), Joelis Bolomboy (25, 204, CSKA), Artiomas Zabelinas (31, 215, Saratovo „Avtodor“), Vladimiras Ivlevas (29, 207, „Lokomotiv“), Grigorijus Motovilovas (21, 191, Vladivostoko „Spartak“), Aleksandras Platunovas (22, 192, Permės „Parma“), Andrejus Sopinas (22, 186, Revdos „Temp“), Andrejus Lopatinas (21, 208, CSKA).
Rusų statistika 2018-19 metų Eurolygos sezone (krepšininkas, gimė, ūgis, klubas, rungt., tšk., atk. kam., rez. perdav.):
Nikita Kurbanovas (1986, 202, CSKA, 34, 5,7; 3,5; 0,8);
Andrejus Zubkovas (1991, 206, „Chimki“, 25, 4,5; 2,2; 1,0);
Joelis Bolomboy (1994, 204, CSKA, 28, 2,6; 1,9; 0,4);
Andrejus Voroncevičius (1987, 207, CSKA, 19, 2,2; 1,6; 0,7);
Michailas Kulaginas (1994, 191, CSKA, 9, 1,8; 0; 0,7);
Semionas Antonovas (1989, 202, CSKA, 21, 1,4; 1,0; 0,1);
Andrejus Lopatinas (1998, 208, CSKA, 1, 0 1,0; 0).
Buvo sąraše:
Aleksejus Švedas (1988, 198, „Chimki“, 14, 23,3; 2,8; 6,6);
Aleksandras Chomenka (1999, 192, CSKA, 1, 2,0; 0, 0);
Viačeslavas Zaicevas (1989, 190, „Chimki“, 15, 1,8; 0,5; 0,5);
Ivanas Uchovas (1995, 193, CSKA 13, 1,7; 0,8; 0,6);
Piotras Gubanovas (1987, 207, „Chimki“, 12, 1,3; 0,6; 0,3).
Nebuvo sąraše:
Sergejus Monia (1983, 202, „Chimki“, 26, 4,1; 1,9; 1,0);
Igoris Vialcevas (1985, 193, „Chimki“, 19, 3,0; 0,9; 1,0);
Timofejus Jakušinas (1997, 194, „Chimki“ 1, 0, 0, 0).
