Prieš 1998, 2006 ir 2010 metų pasaulio pirmenybes Lietuvos sirgaliai didelių vilčių nepuoselėjo.
O artėjant 2014 metų pasaulio čempionatui lūkesčiai buvo kur kas didesni.
Jono Kazlausko treniruojamiems krepšininkams iškovojus 2013 metų Europos pirmenybių sidabro medalius gerų rezultatų buvo laukiama ir kitame didžiajame turnyre.
2014-aisiais rezultatai Ispanijos arenose nebuvo blogi, bet iki didžiojo tikslo trūko paskutinio žingsnio – Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate užėmė ketvirtąją vietą.
Prieš pat turnyrą – smūgis
Po 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse patirtos nesėkmės Lietuvos rinktinėje vėl pasikeitė treneris – pasitraukusio Kęstučio Kemzūros vietą užėmė po dešimtmečio pertraukos prie nacionalinės komandos vairo grįžęs J.Kazlauskas.
Patyrusiam specialistui greit pavyko pastatyti rinktinę ant kojų. Nors 2013 metais į Slovėnijoje vykusias Europos pirmenybes lietuviai keliavo be tyliai karjerą rinktinėje baigusių Dariaus Songailos, Rimanto Kaukėno ir Šarūno Jasikevičiaus, namo grįžo pasidabinę sidabro medaliais.
Prie apdovanojimų buvo pridėtas papildomas prizas – kelialapis į pasaulio čempionatą.
Prieš pasaulio čempionatą Lietuvos rinktinė dar praretėjo. 2014 metų vasarą pailsėti panoro du Europos vicečempionai Linas Kleiza ir Robertas Javtokas, bet skaudžiausią smūgį komanda patyrė prieš pat turnyrą – per paskutines pasirengimo rungtynes su Kroatijos krepšininkais susidūręs su varžovu peties traumą patyrė pagrindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis.
„M.Kalniečiui patyrus traumą komanda pateko į sudėtingą situaciją, – sakė J.Kazlauskas. – Blogiausia, kad tai atsitiko per paskutines rungtynes prieš čempionatą.
Praėjusią vasarą pasirengimas praėjo be traumų, o šiemet jis buvo sudėtingas nuo pat pradžių, kai ranką susilaužė Žygimantas Janavičius, kuris būtų galėjęs kovoti dėl vietos dvyliktuke.“
Trečiojo kėlinio komanda
J.Kazlauskas galėjo pasidžiaugti nebent dėl palankaus tvarkaraščio. Pirmieji du varžovai, su kuriais lietuviai susitiko Las Palmase, nebuvo labai pajėgūs, todėl treneris galėjo jau per pasaulio čempionatą pakoreguoti taktiką, kuri neabejotinai privalėjo keistis praradus pagrindinį puolimo dirigentą.
Pataisos buvo daromos per rungtynes, kuriose Lietuvos rinktinė vienodu, 13 taškų, skirtumu nugalėjo Meksiką 87:74 ir Angolą 75:62. Pergalės nebuvo lengvos – lietuviai abukart nuo varžovų nutolo tik trečiajame kėlinyje.
„Pirmosios rungtynės visada būna pirmosios, o dėl M.Kalniečio praradimo prisidėjo nervingumo. Buvo daug jaudulio ir klaidų, – aiškino J.Kazlauskas. – Gerai, kad turime trečiąjį kėlinį.
Per pertrauką žaidėjai išklauso patarimų, ir sugebame viską pakeisti. Bet visada taip nebus. Varžovai mus nagrinėja ir stengiasi smogti į silpnąsias vietas.“
Pirmieji lietuviams smogė Australijos krepšininkai. Trečiojo turo rungtynėse australai taip gerai žaidė iki pertraukos (pirmavo 47:28), kad mūsiškių nebegalėjo išgelbėti net ir per pertrauką J.Kazlausko duoti patarimai. Nors atsilikimas buvo apkarpytas, Lietuvos rinktinė patyrė pirmąjį pralaimėjimą 75:82.
„Gerai, kad po pertraukos grįžome į kovą, bet trūko dar didesnio atidumo, sėkmės ir kelių metimų iš po krepšio. Tikėtis, kad atsilikdami tokiu skirtumu visada pavysime varžovus, kvaila. Turime rasti jėgų užtikrintai žaisti nuo pat pradžių“, – kalbėjo J.Kazlauskas.
Tobulos gynybos pavyzdys
Pralaimėjimas australams buvo nemalonus, bet, kaip vėliau paaiškėjo, neturėjo jokios įtakos Lietuvos rinktinės vietai turnyro lentelėje. Lietuviai per du paskutinius turus iškovojo dar dvi pergales ir grupėje užėmė pirmąją vietą.
Dvi paskutinės pergalės buvo skirtingos kaip diena ir naktis. Korėjiečius pavyko sutriuškinti 79:49, o su slovėnais dėl svarbiausio taško teko kovoti iki paskutinių akimirkų.
Slovėnijos rinktinė iki rungtynių su lietuviais nebuvo patyrusi nė vienos nesėkmės. Per lemiamą dvikovą dėl pirmosios vietos atrodė, kad slovėnams pavyks pratęsti pergalių seriją – varžovai 29-ąją min. pirmavo 62:51. Tačiau tada Lietuvos krepšininkai parodė idealios gynybos pavyzdį ir daugiau nei 10 min. neleido slovėnams pelnyti nė taško!
Puldami lietuviai neblizgėjo, tačiau pamažu pavijo varžovus ir persvėrė rezultatą, o 10 min. atkarpą laimėjo 15:0. Slovėnai į krepšį įmetė tik iki sirenos likus 47 sek., kai J.Kazlausko vyrai jau buvo priekyje 66:62. Kad ir kaip paskutinėmis sekundėmis iš kailio nėrėsi Slovėnijos krepšininkai, Lietuvos rinktinė džiaugėsi pergale 67:64.
„Ačiū treneriams, kurie surado teisingus sprendimus rungtynių pabaigoje“, – už gerai parinktą žaidimo planą dėkojo tą planą sėkmingai vykdęs Kšištofas Lavrinovičius.
Laiptelis po laiptelio
„Planas įvykdytas – patekome į kitą etapą. Džiugu, kad užėmėme pirmąją vietą grupėje. Gaila, kad varžovams suteikėme daug progų, bet krepšinis dabar toks, koks yra. Svarbiausia, kad einame toliau – laiptelis po laiptelio“, – prieš atkrintamąsias varžybas kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.
Ant dar dviejų laiptelių per atkrintamąsias varžybas Lietuvos krepšininkai užlipo Barselonoje, nugalėję Naujosios Zelandijos ir Turkijos rinktines.
Aštuntfinalio rungtynės klostėsi gana keistai. Lietuvos rinktinė pirmąjį kėlinį laimėjo 23:9, bet paskui prisnūdo ir pabudo tik tada, kai varžovai ketvirtojo kėlinio viduryje persvėrė rezultatą 58:59. Paskutinėmis minutėmis vėl teko pasijaudinti, bet viskas baigėsi laimingai – lietuviai nugalėjo 76:71.
Permainingai vyko ir ketvirtfinalio dvikova su turkais. Abi komandos žaidė labai nerezultatyviai, ir 28-ąją min. rezultatas buvo lygus 42:42. Vis dėlto dar trečiojo kėlinio pabaigoje Lietuvos rinktinė pradėjo tolti, o ketvirtajame kėlinyje lietuvių puolimas jau buvo toks, koks patiktų kiekvienam treneriui. Patiko ir galutinis rezultatas – Lietuvos krepšininkai nugalėjo 73:61.
„Buvau pasiilgęs tokio žaidimo, kokį parodėme ketvirtajame kėlinyje: kaip vienas kitam padėjome, visa komanda gynėmės, puldami dalijomės kamuoliu. Tai mūsų vizitinė kortelė, kuri yra komandinio lietuviško krepšinio pavyzdys“, – kelialapiu į pusfinalį džiaugėsi Jonas Mačiulis.
Pabaigoje – dvi nesėkmės
Lietuvos rinktinė antro iš eilės pasaulio čempionato pusfinalyje susitiko su neįveikiama JAV rinktine.
Amerikiečiai iki tol be didelio vargo palaužė visų varžovų pasipriešinimą (visas septynerias rungtynes laimėjo didesniu nei 20 taškų skirtumu), tad dar prieš mačą su jais daugelio Lietuvos sirgalių galvose jau sukosi mintys apie būsimą mažąjį finalą.
Ko gero, tokios mintys sukosi ir Lietuvos krepšininkų galvose. Jie pirmoje rungtynių pusėje truputį pasispardė, bet po pertraukos JAV komanda sparčiai tolo ir pasiekė lengvą pergalę 96:68.
Būti ar nebūti ant garbės pakylos, lėmė rungtynės su prancūzais, kurie kitame pusfinalyje nusileido serbams 85:90. Būtent Prancūzijos ekipa nugalėjo lietuvius 2013 metų Europos čempionato finale, todėl nusiteikimas prieš bronzinį mūšį buvo maksimalus.
Mažojo finalo varžovai buvo verti vienas kito. Per visas rungtynes skirtumas nė sykio nebuvo dviženklis, o į priekį išsiverždavo tai vieni, tai kiti.
Lietuvos krepšininkai vėl labai gerai žaidė trečiajame kėlinyje – įgijo didžiausią rungtynėse persvarą 69:61. Tačiau kelios klaidos viską apvertė aukštyn kojom – nuaidėjus sirenai sveikinimus priėmė net 27 taškus pelnęs prancūzų lyderis Nicolas Batumas ir rezultatu 95:93 pergalę iškovoję jo komandos draugai.
„Abi komandos labai norėjo laimėti. Galbūt tas noras mus ir pražudė. Kai atėjo lemiamos akimirkos, per daug jaudinomės. Galėjome užimti geresnę vietą, bet esame ketvirti ir nieko nebepakeisime. Reikia džiaugtis tuo, ką turime“, – sakė vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas, į prancūzų krepšį įmetęs 25 taškus.
Nudžiugino J.Valančiūnas
„Gaila, kad antrą kartą tenka sveikinti prancūzus. Stengėmės, kiek galėjome. Trūko blaivesnio proto aikštėje ir smulkių detalių, – paskutinių čempionato rungtynių taškus sudėjo treneris J.Kazlauskas. – Pernai finale neturėjome jokių šansų, bet šiemet jie buvo labai dideli.
Jei po M.Kalniečio traumos kas nors būtų pasakęs, kad kausimės dėl bronzos, būtume apsidžiaugę. Bet kai kauniesi ir pralaimi, tuomet liūdna, nėra ko džiaugtis.
Reikia pripažinti, kad įžaidėjo problemos neišsprendėme. Ši pozicija buvo labai silpna.
Geriau atrodėme po krepšiais, o mane labiausiai nustebino J.Valančiūnas. Atvirai sakant, tokios didelės jo pagalbos šiame čempionate nesitikėjau. Jis eina į priekį.“
Eiti į priekį nesiliovė visa J.Kazlausko treniruojama komanda, po dvylikos mėnesių sirgalius vėl nudžiuginusi medaliais – 2015 metų Europos čempionato sidabru.
Ispanijoje – 6 pergalės ir 3 nesėkmės
Rugpjūčio 30 d. Las Palmasas. Grupės rungtynės. Meksika 87:74. J.Mačiulis 19, J.Valančiūnas 17, D.Motiejūnas 15.
Rugpjūčio 31 d. Las Palmasas. Grupės rungtynės. Angola 75:62. D.Motiejūnas 12, J.Valančiūnas 11, P.Jankūnas 9.
Rugsėjo 2 d. Las Palmasas. Grupės rungtynės. Australija 75:82. R.Seibutis 21, D.Lavrinovičius 14, P.Jankūnas 9.
Rugsėjo 3 d. Las Palmasas. Grupės rungtynės. Pietų Korėja 79:49. A.Juškevičius 20, D.Motiejūnas 18, J.Valančiūnas 12.
Rugsėjo 4 d. Las Palmasas. Grupės rungtynės. Slovėnija 67:64. J.Valančiūnas 12, D.Lavrinovičius 11, M.Pocius 7.
Rugsėjo 7 d. Barselona. Aštuntfinalis. Naujoji Zelandija 76:71. J.Valančiūnas 22, M.Pocius 11, D.Lavrinovičius 10.
Rugsėjo 9 d. Barselona. Ketvirtfinalis. Turkija 73:61. R.Seibutis 19, M.Pocius 13, J.Valančiūnas 12.
Rugsėjo 11 d. Barselona. Pusfinalis. JAV 68:96. J.Valančiūnas 15, M.Kuzminskas 15, A.Juškevičius 12.
Rugsėjo 13 d. Madridas. Dėl 3–4 vietų. Prancūzija 93:95. J.Valančiūnas 25, A.Juškevičius 14, R.Seibutis 13.
Galutinė rikiuotė
1. JAV, 2. Serbija, 3. Prancūzija, 4. Lietuva, 5. Ispanija, 6. Brazilija, 7. Slovėnija, 8. Turkija, 9. Graikija, 10. Kroatija, 11. Argentina, 12. Australija, 13. Dominikos Respublika, 14. Meksika, 15. Naujoji Zelandija, 16. Senegalas, 17. Angola, 18. Ukraina, 19. Puerto Rikas, 20. Iranas, 21. Filipinai, 22. Suomija, 23. Pietų Korėja, 24. Egiptas.
Lietuvos rinktinės sudėtis: J.Valančiūnas, R.Seibutis, D.Lavrinovičius, A.Juškevičius, M.Pocius, D.Motiejūnas, J.Mačiulis, P.Jankūnas, M.Kuzminskas, Š.Vasiliauskas, S.Jasaitis, K.Lavrinovičius.
