Pirmą kartą šios rinktinės susitiko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1939 metais prancūzai atvyko į Kaune rengtą Europos čempionatą, kuriame aštuonios komandos žaidė vienu ratu. Visi susitiko su visais, tad lietuvių ir prancūzų dvikova taip pat buvo neišvengiama. Joje įtikinamą pergalę 47:18 pasiekė Lietuvos krepšininkai, kurie visą turnyro distanciją įveikė be kluptelėjimų ir antrą kartą tapo Senojo žemyno čempionais.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, lietuviai ir prancūzai dažniausiai susitikdavo didžiųjų turnyrų grupių etape. Vis dėlto komandų keliai keletą kartų susikirto ir atkrintamosiose varžybose.
2003 metais prancūzai metė iššūkį lietuviams Europos pirmenybių pusfinalyje. Tačiau tame turnyre Antano Sireikos vadovaujamiems vyrams jokie iššūkiai nebuvo baisūs ir Lietuvos rinktinė pasiekė pergalę 74:70, o kitą dieną tapo Europos čempione.
Prancūzai atsirevanšavo 2005 metų Europos čempionate, kurio ketvirtfinalyje įvijo Lietuvos krepšininkus į savo gynybos tinklus ir nugalėjo 63:47.
Šį dešimtmetį Lietuvos ir Prancūzijos ekipos taip pat žaidė dvejas ypač svarbias rungtynes. Deja, abu kartus Fortūna buvo palanki „mėlyniesiems“.
2013 metais lietuviai ir prancūzai ginklus surėmė Europos čempionato finale. Prancūzijos ekipa jau antrajame rungtynių kėlinyje pradėjo diktuoti savo sąlygas ir įtikinamai nugalėjo Jono Kazlausko treniruojamą Lietuvos rinktinę 80:66 (N.Batumas 17, B.Diaw 15, T.Parkeris 12/ L.Kleiza 20, M.Kalnietis 19, R.Seibutis 10). Prancūzijos komandai ši pergalė lėmė pirmą jos istorijoje Europos čempionės titulą.
Pirmuosius istorijoje pasaulio pirmenybių medalius prancūzai irgi iškovojo lemiamoje dvikovoje įveikę lietuvius. 2014 metais pasaulio pirmenybių mažajame finale Lietuvos krepšininkai siekė revanšo ir buvo arti tikslo, bet ketvirtajame kėlinyje spurtą surengę prancūzai iškovojo pergalę 95:93 (N.Batumas 27, B.Diaw 15, Th.Heurtelis ir J.Lauvergne‘is po 13/ J.Valančiūnas 25, A.Juškevičius 14, R.Seibutis 13).
Abejose pastarosiose rungtynėse baisiausias lietuvių skriaudikas buvo Nicolas Batumas, kuris žaidžia ir šių metų pasaulio čempionate. Tačiau palyginti su 2013 ir 2014 metų dvikovomis Prancūzijos komanda pasikeitė labiau nei Lietuvos rinktinė.
Kinijoje prancūzams be N.Batumo atstovauja tik vienas 2013 metų Europos čempionas Nando De Colo ir du 2014 metų pasaulio pirmenybių prizininkai Rudy Gobert‘as bei Evanas Fournier.
Tuo tarpu Lietuvos rinktinėje vis dar žaidžia šeši anuomet su prancūzais kovoję krepšininkai. Jonas Valančiūnas, Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis ir Mindaugas Kuzminskas buvo rinktinėje abiejuose turnyruose, Mantas Kalnietis žaidė 2013 metais, Paulius Jankūnas – 2014 metais.
Ko reikia, kad lietuviai žengtų tolyn?
Lietuvos krepšininkams šeštadienį reikės įveikti Prancūzijos komandą bent penkių taškų skirtumu. Tik tokiu atveju lietuviai bus savo likimo šeimininkai kovojant dėl kelialapio į pasaulio čempionato ketvirtfinalį. Jei Lietuvos rinktinė nugalės prancūzus mažesniu skirtumu, irgi išsaugos galimybes patekti į ketvirtfinalį, bet turės tikėtis palankaus rezultato konkurentų dvikovoje.
Padėtis ir tvarkaraštis
Pasaulio čempionato antrajame etape skaičiuojami visi taškai, kuriuos komandos iškovojo pirmajame etape. L grupės varžybas Prancūzija ir Australija pradeda su trimis pergalėmis, Lietuva ir Dominikos Respublika – su dviem pergalėmis.
Šeštadienį pirmiausiai žais Australija ir Dominikos Respublika, paskui į aikštę žengs Lietuva ir Prancūzija.
Pirmadienį pirmosiose rungtynėse susitiks Lietuva ir Dominikos Respublika, o po kelių valandų grupės turnyrą pabaigs Prancūzija ir Australija.
Į ketvirtfinalį pateks dvi geriausios grupės komandos.
Blogiausias scenarijus
Jei šeštadienį nugalės Prancūzijos ir Australijos komandos, abi ketvirtfinalio dalyvės paaiškės dar prieš paskutinįjį turą. Tokiu atveju prancūzai ir australai dviem taškais lenktų Lietuvos ir Dominikos Respublikos krepšininkus, o mūsiškiams paskutinė čempionato dvikova nieko nebelemtų.
Nors krepšininkai pasaulio čempionate kovoja ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į olimpines žaidynes bei olimpinį atrankos turnyrą, Lietuvos ir Dominikos Respublikos rungtynės nebegalėtų nieko pakeisti. Kelialapį į olimpinę atranką lietuviai jau užsitikrino, o vienas iš dviejų Europai skirtų kelialapių į olimpines žaidynes mūsų šalies krepšininkams būtų nebepasiekiamas.
Painiausias scenarijus
Padėtis grupėje susipainiotų, jei šeštadienį nugalėtų Lietuva ir Australija. Šiuo atveju Australija turėtų keturias pergales, Lietuva ir Prancūzija – po tris, Dominikos Respublika – dvi.
Tada lietuviams reikėtų pirmadienį įveikti Dominikos Respubliką ir laukti arba nebelaukti paskutiniųjų grupės rungtynių tarp Prancūzijos ir Australijos.
Kadangi Lietuvos rinktinė pralaimėjo Australijos komandai 5 taškų skirtumu, mūsiškiams per rungtynes su prancūzais labai praverstų pergalė bent 5 taškų skirtumu.
Jei lietuviai nugalėtų prancūzus bent 5 taškų skirtumu ir paskui įveiktų Dominikos Respubliką, mūsiškiams nebebūtų svarbus Prancūzijos ir Australijos rungtynių rezultatas. Net jei šios trys komandos galutinėje lentelėje turėtų vienodai pergalių, Lietuvos rinktinė užimtų bent antrąją vietą dėl geresnių rezultatų tarpusavio dvikovose.
Jei lietuviai nugalės prancūzus 1-4 taškų skirtumu, o paskui įveiks Dominikos Respubliką, turės laukti Prancūzijos ir Australijos dvikovos baigties. Lietuvius tenkintų bet kokia Australijos pergalė arba Prancūzijos pergalė didesniu skirtumu (kokiu tiksliai – paaiškėtų po lietuvių ir prancūzų rungtynių).
Kvailiausias scenarijus
Jei Lietuvos krepšininkai įveiktų Prancūziją, bet pralaimėtų Dominikos Respublikai, lietuviams realaus plyšelio į ketvirtfinalį nebeliktų net sulaukus palankių rezultatų kituose mačuose (palankūs rezultatai būtų dvi Australijos pergalės).
Prancūzija labai dideliu skirtumu sutriuškino Dominikos Respubliką (net 34 taškais), todėl skaičiuojant trijų komandų Lietuvos, Prancūzijos ir Dominikos Respublikos rezultatus, mūsų šalies rinktinė aukščiausiai atsidurtų tik tokiu atveju, jei nugalėtų prancūzus dar didesniu skirtumu.
Mažiausiai tikėtinas scenarijus
Jei Dominikos Respublika nustebintų ir iškovotų pergalę prieš Australiją, Lietuvos rinktinei pralaimėjimas prancūzams dar neužtrenktų ketvirtfinalio durų.
Jei šeštadienį nugalėtų Dominikos Respublika ir Prancūzija, prancūzai turėtų keturias pergales, Australija ir Dominikos Respublika – po tris, Lietuva – dvi. Tokiu atveju lietuviams reikėtų pirmadienį įveikti Dominikos Respubliką (kokiu skirtumu, paaiškėtų šeštadienį) ir laukti prancūzų pergalės prieš australus.
Jei šeštadienį nugalėtų Lietuva ir Dominikos Respublika, visos keturios grupės komandos turėtų po tris pergales. Tada paskutiniojo turo aritmetika būtų labai paprasta. Komandos, kurios pirmadienį nugalėtų, patektų į ketvirtfinalį.
Visos Lietuvos ir Prancūzijos oficialios rungtynės – 7:8 (data, vieta, turnyras, etapas, rezultatyviausi):
1939. 05. 25. Kaunas, EČ finalo grupė; 47:18. M.Ruzgys 10, V.Budriūnas 10, P.Lubinas 9;
1995. 10. 08. Vilnius, EČ atr. grupė; 74:87. A.Karnišovas 26, R.Kurtinaitis 13, D.Lukminas 13;
1996. 10. 30. Nansi, EČ art. grupė; 67:75. A.Karnišovas 23, G.Einikis 22, D.Maskoliūnas 10;
1997. 06. 26. Žerona, EČ grupė; 94:88. A.Karnišovas 31, G.Einikis 27, S.Štombergas 16;
2000. 09. 19. Sidnėjus, OŽ grupė; 81:63. G.Einikis 19, S.Štombergas 13, T.Masiulis 12;
2001. 09. 02. Ankara, EČ grupė; 65:76. R.Šiškauskas 13, M.Timinskas 12, G.Einikis 7;
2003. 09. 13. Stokholmas, EČ pusfinalis; 74:70. S.Štombergas 22, Š.Jasikevičius 14, E.Žukauskas 12;
2005. 09. 22. Belgradas, EČ ketvirtfinalis, 47:63. K.Lavrinovičius 11, D.Lavrinovičius 9, R.Javtokas 8;
2007. 09. 10. Madridas, EČ grupė, 88:73. R.Šiškauskas 19, D.Songaila 17, Š.Jasikevičius 14;
2010. 09. 01. Izmyras, PČ grupė; 69:55. J.Mačiulis 19, L.Kleiza 15, M.Kalnietis 9;
2011. 09. 09. Vilnius, EČ grupė; 67:73. S.Jasaitis 13, J.Valančiūnas 12, D.Songaila 9;
2012. 08. 02. Londonas, OŽ grupė; 74:82. L.Kleiza 17, M.Pocius 15, S.Jasaitis 11;
2013. 09. 11. Liubliana, EČ grupė; 76:62. R.Seibutis 15, J.Valančiūnas 13, L.Kleiza 11
2013. 09. 22. Liubliana, EČ finalas; 66:80. L.Kleiza 20, M.Kalnietis 19, R.Seibutis 10
2014. 09. 13. Madridas, PČ dėl 3-4; 93:95. J.Valančiūnas 25, A.Juškevičius 14, R.Seibutis 13.
Prancūzijos rinktinės rezultatai nuo 1991 m. (varžybos, vieta, treneris/ lyderiai, taškų vidurkis):
EČ 1991: (4 vieta) F.Jordane‘as/S.Ostrowski (17,8), R.Dacoury (15,8), P.Szanyielis (11,0);
EČ 1993 (7) F.Jordane‘as/S.Ostrowski (14,8), J.Bilba (10,3), G.Adamsas (10,0);
EČ 1995 (8) M.Gomezas/Y.Bonato (21,7), A.Rigaudeau (13,3), J.Bilba (11,0);
EČ 1997 (10) J.P.de Vincenzi/Y.Bonato (15,6), Th.Gadou (13,5), S.Risacher (10,0);
EČ 1999 (4) J.P.de Vincenzi/A.Rigaudeau (15,5), T.Abdul-Wahadas (11,1), L.Foirest (8,3);
OŽ 2000 (2) J.P.de Vincenzi /A.Rigaudeau (12,6), L.Sciarra (11,3), Y.Bonato (9,7);
EČ 2001 (6) A.Weiszas/L.Foirest (14,0), A.Digbeu (10,8), C.Palmeris (9,5);
EČ 2003 (4) A.Weiszas/T.Parkeris (18,0), L.Foirest (11,5), T.Abdul-Wahadas (10,3);
EČ 2005 (3) C.Bergeaud/B.Diaw (13,7), T.Parkeris (11,9), M.Pietrus (11,5);
PČ 2006 (5) C.Bergeaud/B.Diaw (11,9), F.Pietrus (9,7), M.Gelabale‘is (8,7);
EČ 2007 (8) C.Bergeaud/T.Parkeris (20,1), B.Diaw (9,3), T.Kirksay (8,9);
EČ 2009 (5) V.Collet/T.Parkeris (17,8), N.Batumas (9,6), B.Diaw (7,5);
PČ 2010 (9) V.Collet/N.Batumas (12,5), M.Gelabale‘is (11,2), N.De Colo (8,8);
EČ 2011 (2) V.Collet/T.Parkeris (22,1), N.Batumas (13,8), J.Noah (9,0);
OŽ 2012 (6) V.Collet/T.Parkeris (15,7), N.Batumas (15,5), M.Gelabale‘is (7,8);
EČ 2013 (1) V.Collet/T.Parkeris (19,0), N.Batumas (11,6), B.Diaw (10,4);
PČ 2014 (3) V.Collet/N.Batumas (14,6), Th.Heurtelis (9,7), B.Diaw (9,2);
EČ 2015 (3) V.Collet/N.De Colo (13,1), T.Parkeris (12,0), R.Gobert‘as (11,4);
OŽ 2016 (6) V.Collet/N.De Colo (14,7), T.Parkeris (13,2), J.Lauvergne‘is (9,8);
EČ 2017 (12) V.Collet/E.Fournier (15,8), N.De Colo (13,8), Th.Heurtelis (10,8);
PČ 2019 (?) V.Collet/ (?).
