D.Adomaitis dirbti Lietuvos rinktinėje pradėjo 2017 metų vasarą. Jam vadovaujant krepšininkai žaidė 2017 metų Europos pirmenybėse bei 2019 metų pasaulio pirmenybėse ir abiejuose turnyruose užėmė devintąją vietą.
Iš viso D.Adomaičio treniruojama rinktinė per trejus metus dviejuose čempionatuose, atrankos turnyre ir pasirengimo laikotarpiu sužaidė 42 rungtynes, per kurias iškovojo 28 pergales. Nors ši statistika atrodo gražiai, laimėtos lygiai du trečdaliai rungtynių, Lietuvos rinktinė paprastai nugalėdavo silpnesnius varžovus.
Per rungtynes su komandomis, kurias šiuo metu galima priskirti pasaulio krepšinio elitui, lietuviai pasiekė vos vieną pergalę – 2017 metų vasarą Kaune draugiškose rungtynėse buvo sutriuškinti prancūzai.
Visus kitus mačus panašaus pajėgumo varžovams D.Adomaičio treniruojama komanda pralaimėjo. Galima prisiminti, kad 2017 metų Europos pirmenybių ketvirtfinalyje buvo nusileista graikams, šiais metais per draugiškas rungtynes – ispanams ir serbams, per pasaulio čempionatą – australams ir prancūzams.
Daugiausia medalių – po tris – Lietuvos rinktinė iškovojo, kai ją treniravo Vladas Garastas ir Jonas Kazlauskas. V.Garastas laimėjo 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių bronzą, 1995 metų Europos pirmenybių sidabrą ir 1996 metų Atlantos žaidynių bronzą, J.Kazlauskas per pirmąjį laikotarpį – 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą, per antrąjį – 2013 ir 2015 metų sidabrą.
Kiti treneriai ant garbės pakylos stovėjo po vieną kartą. Antanas Sireika pasipuošė 2003 metų Europos čempionato auksu, Ramūnas Butautas – 2007 metų Europos čempionato bronza, Kęstutis Kemzūra – 2010 metų pasaulio čempionato bronza.
Įdomu, kad dauguma Lietuvos rinktinės trenerių medalius parvežė jau iš pirmojo didžiojo turnyro, kuriame vadovavo nacionalinei komandai. To padaryti nepavyko tik J.Kazlauskui per pirmąjį darbo laikotarpį ir D.Adomaičiui.
Iki Antrojo pasaulinio karo trenerio vaidmuo buvo suvokiamas kitaip, ir komandos draugams vadovaudavo labiausiai patyręs krepšininkas. Per 1937 metų Europos pirmenybes Lietuvos rinktinėje šį vaidmenį atliko Feliksas Kriaučiūnas, per 1939 metų Europos pirmenybes – olimpinis čempionas Pranas Lubinas. Abiejuose prieš Antrąjį pasaulinį karą surengtuose turnyruose Lietuvos komanda tapo Senojo žemyno čempione.
