Vis dėlto debiutantų vaidmuo čekų krepšininkų netrikdo. Jie jau pasiuntė namo kelias stiprias komandas, o ketvirtfinalyje garbingai kovėsi prieš australus (70:92).
Prieš porą savaičių Čekijos rinktinės perspektyvos neatrodė šviesios. Čekai pateko į vieną grupę su JAV komanda, tad vienas kelialapis ne tik į antrąjį etapą, bet ir į ketvirtfinalį, buvo beveik rezervuotas.
Kovoti dėl antrojo kelialapio irgi nebuvo paprasta. Turkijos ir Brazilijos rinktinės – anaiptol ne dovanėlės, o dar vieni varžovai Graikijos krepšininkai per rungtynes su čekais buvo matomi kaip aiškūs favoritai.
Tačiau šios kliūtys nebuvo neįveikiamos. Iš pradžių Čekijos rinktinė susidorojo su turkais ir brazilais, o lemiamame mūšyje palaužė graikus. Tiesa, laimėti rungtynių su Graikijos rinktine nepavyko, bet čekus tenkino ir nedidelis pralaimėjimas.
Prieš paskutinįjį turą reikėjo ir aritmetikos. Jei Čekija būtų nugalėjusi Graikiją, būtų iškart patekusi į ketvirtfinalį. Pralaimėjimo iki 11 taškų atveju čekams reikėjo laukti, kad paskutinėse grupės rungtynėse amerikiečiai įveiktų brazilus.
Čekijos krepšininkai tvirtino, kad per dvikovą su graikais į aikštę ėjo kovoti dėl pergalės, o ne dėl palankaus pralaimėjimo. Jie išties kovojo dėl pergalės ir vienu metu – tiesa, labai trumpai – pirmavo.
Net tada, kai čekai sumažino atsilikimą nuo jiems nepalankių 12 taškų iki 5 taškų, aiškiai matėsi, kad Čekijos komanda siekia persverti rezultatą. Penkių ar septynių taškų atsilikimas čekus pradėjo tenkinti tik priešpaskutinę minutę – varžovai buvo pernelyg aršiai nusiteikę, kad būtų galima siekti maksimalaus tikslo.
Čekijos komanda palankiu pralaimėjimu graikams 77:84 džiaugėsi labai santūriai. Džiaugsmo upės išsiveržė tik tada, kai paaiškėjo kito mačo rezultatas.
Ketvirtfinalyje Čekijos rinktinė žais su Australijos komanda. Varžovai vėl bus labai stiprūs, tačiau ir čekai jaučiasi dar nepanaudoję visų savo ginklų. „Nors laimėjome trejas rungtynes, nesame tobula komanda. Kartais mums trūksta kantrybės puolant. Reikia kai ką pataisyti ir ginantis, bet mes stengiamės viską daryti kuo geriau“, – sako Čekijos rinktinės lyderis Tomašas Satoransky.
Sporto mėgėjai, kurie krepšinio transliacijas įsijungia tik per didžiuosius turnyrus, anksčiau veikiausiai įsidėmėjo vos dviejų čekų krepšininkų pavardes. Šiame amžiuje toli už Čekijos ribų išgarsėjo tik Tomašas Satoransky, praėjusius tris sezonus žaidęs „Washington Wizards“ klube, o šiais metais sudaręs sutartį su „Chicago Bulls“, ir Janas Vesely, irgi pabandęs jėgas NBA lygoje, bet po trijų blankų sezonų „Wizards“ gretose grįžęs į Europą ir spindintis vienoje stipriausių Eurolygos komandų Stambulo „Fenerbahçe“.
27-erių T.Satoransky pasaulio čempionate laiko visas Čekijos rinktinės žaidimo gijas. Jis nėra rezultatyviausias ir pelno 15,2 taškų, bet taip pat atlieka 7,4 rezultatyvaus perdavimo ir atkovoja 6 kamuolius.
Tačiau T.Satoransky vaidmuo matuojamas ne vien skaičiais. „Jis nuostabus krepšininkas. Žaisdami greta jo ir visi kiti tampame geresni“, – apie komandos dvasinį lyderį kalba kitas Čekijos rinktinės žaidėjas Ondřejus Balvinas.
Norėdami laimėti Čekijos krepšininkai privalo būti geresni negu yra, išspausti iš savęs viską ar net daugiau negu viską. Daugumos jų klubų karjeros aukščiausias taškas buvo serijinis Čekijos čempionas Nimburko ČEZ arba komandos, kurios yra Ispanijos ar Italijos lygų vidutiniokės. Vien tai rodo, kad individualiu meistriškumu čekai žymiai atsilieka nuo stipriausiųjų.
Kita čekų garsenybė 29-erių J.Vesely į pasaulio čempionatą neatvyko. Visą praėjusį sezoną vidurio puolėją kamavo traumos. Vasarą jis ilgai dvejojo, bet galiausiai, komandos draugams jau susibūrus treniruočių stovykloje, atsiuntė žinią, jog prie rinktinės neprisidės.
Čekams tai buvo didelis praradimas, bet per pasaulio čempionatą J.Vesely niekas nebeprisimena. Pamiršti žvaigždę privertė kitas aukštaūgis Ondřejus Balvinas, kurio žaidimas peržengia vaizduotės ribas. Jei būtų renkamas geriausias grupių etapo vidurio puolėjas, čekui veikiausiai sutrukdytų nebent tai, kad per tokius rinkimus daugelis balsuoja už garsius vardus ir net nekreipia dėmesio, ką iš tiesų nuveikė krepšininkai.
Beveik visą karjerą Ispanijos lygos vidutiniokams atstovavęs ir tik pernai su Las Palmaso „Gran Canaria“ komanda Eurolygoje debiutavęs O.Balvinas pasaulio čempionate pelno 10,4 taško ir atkovoja 9,4 kamuolio. Galima palyginti, jo taškų vidurkis Ispanijos lygoje nė vieną sezoną nebuvo dviženklis.
„Krepšinį žaidžiu visą gyvenimą. Jei gaunu kamuolį, privalau įmesti“, – kuklinasi 26 metų 217 cm ūgio milžinas.
O.Balvinas ne tik įmeta. Čekijos rinktinės treneris Ronenas Ginzburgas per rungtynes su turkais vidurio puolėjui skyrė rizikingą užduotį dengti vieną varžovų lyderių Ersaną Ilyasovą – žemesnį, bet daug greitesnį ir vikresnį krepšininką. Ir ką jūs manote? Čeko spaudžiamas E.Ilyasova nepataikė nė vieno iš 9 metimų!
Tai buvo dar ne viskas. Pirmadienį O.Balvinas pabaigė graikų superžvaigždės Giannio Antetokounmpo pasirodymą. 35-ąją min. naudingiausias praėjusio NBA sezono krepšininkas G.Antetokounmpo verždamasis į baudos aikštelę įsirėžė į čekų uolą ir gavo penktąją pražangą. Įdomiausia, kad G.Antetokounmpo antrajame kėlinyje jau buvo gavęs pražangą už tokį patį veiksmą, tačiau nepasimokė, kad negalima kišti nosies ten, kur puikią gynybos poziciją užsiėmė O.Balvinas.
Čekijos rinktinė į lemiamą grupių etapo dvikovą su graikais stojo be labiausiai patyrusio krepšininko Blake‘o Schilbo. 35 metų natūralizuotas amerikietis pasaulio čempionate tikriausiai jau neįbėgs į aikštę dėl čiurnos traumos, kurią gavo žaisdamas su brazilais.
B.Schilbas marškinėlius su užrašu „Čekijos Respublika“ vilki nuo 2015 metų ir nėra pirmasis šiai šaliai atstovaujantis amerikietis. Užjūrio krepšininkai rinktinėje žaidė ir anksčiau. Jie išsiskirdavo rezultatyvumu, tačiau komandoje būdavo lyg svetimkūniai ir nesustiprindavo jos vienybės.
Dėl to prieš keletą metų Čekijos krepšinio visuomenėje požiūris į dar vieno amerikiečio natūralizavimą buvo gana prieštaringas – netrūko garsiai prieštaravusių tam, kad B.Schilbas būtų kviečiamas į rinktinę.
Vis dėlto B.Schilbo istorija buvo kitokia nei prieš tai rinktinėje žaidusių amerikiečių. Šis puolėjas dar praėjusį dešimtmetį (2007-2009 m.) žaisdamas Nimburko ČEZ klube susipažino su čeke ir sukūrė su ja šeima. Dabar Blake‘as ir Barbora Schilbai augina sūnų ir tris dukras.
Kai B.Schilbas sulaukė Čekijos federacijos kvietimo, ilgai negalvojo. „Norėjau nudžiuginti žmoną, – kodėl sutiko atstovauti Čekijai, neslepia Čikagoje užaugęs vyras. – Mano namai yra krepšinis. Ir jei krepšinis mane į pasaulio čempionatą nuvedė tokiu keliu... Nebūčiau įsivaizdavęs, bet niekada negali žinoti, kas atsitiks“.
Nors geriausi B.Schilbo karjeros metai jau praėjo ir šią vasarą per pasirengimo rungtynes jo pavardės nebūdavo tarp rezultatyviausių Čekijos komandos krepšininkų, puolėjas parako dar turi. Amerikietis labiausiai skandino Japonijos rinktinę, į kurios krepšį įmetė šešis tritaškius ir pelnė 22 taškus.
B.Schilbas nėra vienintelis užsienietis Čekijos rinktinėje. Įspūdingą žygį pasaulio čempionate tęsiantiems krepšininkams nurodinėja iš užsienio atvykęs treneris – izraelietis Ronenas Ginzburgas. Tiesa, jo saitai su Čekija dar stipresni – R.Ginzburgas šioje šalyje gyvena jau trylika metų.
2006 metais R.Ginzburgas tapo stipriausio Čekijos krepšinio klubo Nimburko ČEZ trenerio padėjėju. Iš pradžių jis talkino savo tautiečiui Muliui Kacurinui, o po penkerių metų buvo paaukštintas ir paskirtas ČEZ vyriausiuoju treneriu.
Po 2013 metų Europos čempionato iš Čekijos rinktinės trenerio pareigų pasitraukus Pavelui Budinsky, šalies krepšinio vadovai šį darbą pasiūlė R.Ginzburgui. Izraelietis kurį laiką sėdėjo ant dviejų kėdžių, bet pastaruosius porą metų visas jėgas skiria rinktinei.
Kai R.Ginzburgas buvo paskirtas Čekijos rinktinės treneriu, kalbėjo, kad jo tikslas – patekti į olimpines žaidynes. Čekijos krepšininkai tuo metu sunkiai patekdavo net ir į Europos čempionatą, todėl naujojo trenerio užmojus daug kas vertino su šypsena. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad šis tikslas nėra visiška utopija – čekai nustebino dar per 2015 metų žemyno pirmenybes, per kurias iškovojo kelialapį į Rio de Žaneiro žaidynių atrankos turnyrą.
Dabar Čekijos rinktinė jau užsitikrino kelialapį į Tokijo žaidynių atrankos turnyrą ir Kinijoje vis dar kovoja dėl tiesioginio olimpinio kelialapio.
„Galbūt kartais tikiuosi per daug ir keliu per didelius tikslus, – pripažįsta R.Ginzburgas. – Bet manau, kad nėra jokių ribų. Krepšininkai tą patvirtina. Tęskime“.
„Krepšininkai tobulėja, jų tarpusavio ryšiai vis stiprėja. Be to, turime didelę širdį. Net jei Pavelas Pumprla ar Martinas Křižas į aikštę įeina vos vienai minutei, jie padaro viską. Taip žaidžiamas krepšinis, taip kovojama dėl savo šalies. Dėl to tampame geresne komanda“, – optimistiškai į ateitį žvelgia R.Ginzburgas.
Patekę į šio specialisto rankas čekų krepšininkai žaidžia ties galimybių riba, o kartais ją gal net ir peržengia. Prieš pasaulio čempionatą tikriausiai niekas nebūtų pagalvojęs, kad rezultatyviausias komandos žaidėjas bus Jaromiras Bohačikas – 27 metų gynėjas, kurio aukščiausias karjeros taškas yra Nimburko klubas. Tačiau būtent jo metimai Kinijos arenose varo į neviltį visus čekų varžovus.
J.Bohačikas pelno vidutiniškai 17,4 taško, o pirmadienį graikams atseikėjo 25 taškus.
„Mes buvome visiškai mirę, visiškai. Darėme baisias klaidas, atidavinėjome varžovams kamuolį. Bet Bočio tritaškiai pakėlė mūsų dvasią“, – į J.Bohačiką pirštu dūrė komandos draugas O.Balvinas.
Tuo, ką pamatė, negalėjo patikėti ir sirgaliai, ir sporto apžvalgininkai. „Kas galėjo patikėti, kad čekų krepšininkai žais pasaulio čempionato ketvirtfinalyje ir kad bučiuos J.Bohačiko ranką“, – po lemiamo mūšio su graikais ir stebėjosi, ir žavėjosi Čekijos dienraštis „Dnes“.
Per pasaulio čempionatą sirgalius aikčioti verčia ne vien J.Bohačikas ar O.Balvinas. Tik geriausių žodžių verti ir dar vienas Nimburko komandos žaidėjas Vojtechas Hrubanas, ir visą karjerą po nestiprius Europos klubus klajojantis Patrikas Auda.
Kai kurie nekantriausi Čekijos sporto apžvalgininkai krepšininkų žygį jau lygina su Nagano triumfu. 1998 metų Nagano olimpinėse žaidynėse Čekijos ledo ritulio rinktinė iškovojo aukso medalius, ir šis laimėjimas dažnai vadinamas didžiausia viso Čekijos sporto pergale.
Tačiau krepšinio rinktinės nariai ragina neskubėti. „Koks dar Naganas. Mes dar nieko nelaimėjome ir neturime ką švęsti, mūsų laukia kitos rungtynės“, – griežtai nukirto trenerio padėjėjas Petras Czudekas, amžių sandūroje pats kelioliką metų žaidęs rinktinėje, bet su ja patekęs į vos du Europos čempionatus.
Kita vertus, krepšininkai puikiai suvokia, kad jau nuveikė labai daug. „Kuriame istoriją, – sako T.Satoransky. – Mėgaujamės kiekviena akimirka ir džiaugiamės, kad galime tas akimirkas pratęsti. Tai, kas vyksta – neįtikėtina“.
„Niekas net negalvojo, kad pateksime į antrąjį etapą. Bet mes nustebinome. Manau, kad galime pateikti netikėtumų visiems varžovams. Nesakau, kad tapsime čempionais, bet stengsimės per visas rungtynes“, – žada O.Balvinas.
Jis ir jo komandos draugai kovoja ne vien dėl to, kad Čekijos krepšinį įvertintų pasaulis. Ne mažiau svarbu, kad pati Čekija iš naujo atrastų krepšinį. „Tikiuosi, kad mūsų pergalės padės krepšiniui, – sako O.Balvinas. – Mūsų futbolas ir ledo ritulys yra stiprūs, bet šiuo metu žmonės mato tik tuos du žaidimus. Tikiuosi, kad po mūsų pergalių susidomėjimas krepšiniu Čekijoje padidės“.
Čekijos krepšininkai bent pasaulio čempionato dienomis pasiekė, kad krepšinis šalyje išties taptų svarbiausia sporto šaka. Čekijos sporto dienraštis „Sport“ jau nuo penktadienio viršelyje kasdien spausdina dideles pergales skinančių krepšininkų nuotraukas. Krepšinio neišstūmė net ir Europos futbolo čempionato atrankos rungtynes žaidžianti futbolo rinktinė.
Čekijos krepšinio tradicijos
Čekoslovakija per pirmąjį Europos čempionatą, surengtą 1935 metais, užėmė trečiąją vietą. Čekoslovakijos krepšininkai rengėsi atvykti ir į 1939 metų žemyno pirmenybes, kurios vyko Kaune, tačiau planus sužlugdė Vokietijos okupacija.
1946 metais Čekoslovakija tapo pirmąja pokario Europos krepšinio čempione. Paskui per keturis dešimtmečius iki 1985 metų Čekoslovakijos krepšininkai žemyno pirmenybėse iškovojo dar dešimt sidabro ir bronzos medalių. Europos čempionatai buvo rengiami kas antrus metus, tad čekų ir slovakų komanda ant garbės pakylos lipdavo vidutiniškai kas antrą turnyrą.
1936 metų Berlyno olimpinėse žaidynėse, per kurias krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas į olimpinę programą, Čekoslovakija užėmė 11-ąją vietą. Vėliau Čekoslovakijos krepšininkai dalyvavo dar šešeriose olimpinėse žaidynėse, bet medalių neiškovojo. Pasaulio pirmenybėse Čekoslovakijos rinktinė dalyvavo keturis kartus. Geriausias jos rezultatas – šeštoji vieta 1970 metais.
Septintajame dešimtmetyje gerai žaidė ir čekų klubai, kuriems tris kartus pavyko patekti į Europos Čempionų taurės finalą. Tiesa, nei dukart finale žaidęs Brno „Spartak“, nei Prahos „Slavia“ svarbiausio žemyno prizo nelaimėjo. Tačiau 1969 metais „Slavia“ iškovojo Europos Taurių laimėtojų taurę (antrą pagal rangą prizą).
Dar geresnių rezultatų pasiekė Čekoslovakijos moterų rinktinė. Jis šešis kartus laimėjo pasaulio čempionato medalius (2 sidabro ir 4 bronzos) ir 15 kartų – Europos čempionato medalius (7 sidabro ir 8 bronzos).
Išsiskyrus Čekijai ir Slovakijai moterų krepšinis nesusilpnėjo. Čekijos rinktinė buvo 2003 metų Europos vicečempionė, 2005 metų Europos čempionė ir 2010 metų pasaulio vicečempionė. Čekės nepraleido nė vienerių žemyno pirmenybių, bet šių metų čempionate užėmė tik 15-ąją vietą – žemiausią istorijoje.
Čekijos klubai tris kartus laimėjo svarbiausią žemyno moterų krepšinio prizą: 1976 metais Europos čempionių taurė buvo įteikta Prahos „Slavia“, šiame amžiuje Eurolygos nugalėtojomis tapo Brno „Žabovřesky“ (2006 m.) ir Prahos USK (2015 m.).
