Rudens pradžioje šis vaizdas yra įprastas. Garsiausioms Ispanijos sporto, net ir futbolo, žvaigždėms tenka pasislinkti – rugsėjį ryškiausiais šlovės spinduliais mėgaujasi krepšininkai.
2009, 2011 ir 2015 metų Europos pirmenybių auksas, 2006 ir 2019 metų pasaulio pirmenybių auksas – tik pačios skambiausios Ispanijos krepšinio rinktinės pergalės. Šalia aukso dar sukrauta olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos pirmenybėse išovotų kitų medalių – sidabro ir bronzos – krūvelė.
Tačiau kad ir kiek tų medalių būtų, kiekviena nauja krepšininkų pergalė ispanus džiugina ne mažiau negu praėjusios.
„Mižiniškas žygdarbis“, – pirmadienio viršelyje didelėmis raidėmis šiais metais krepšininkų iškovotą pergalę apibūdino Madrido sporto dienraštis „Marca“. „Ačiū!“ – viršelyje padėkojo kitas Madrido sporto dienraštis „As“. „Šlovinga!“ – triumfavo Barselonos sporto dienraštis „Sport“.
Prieš porą savaičių net Ispanijoje buvo nedaug tikėjusių, kad šios šalies krepšinio rinktinė Kinijoje gali nužygiuoti iki auksinio finišo. Tą priminė dienraščio „El Mundo“ pirmajame puslapyje išspausdinti žodžiai: „Tikėjusių auksas“. „Geriausia pasaulio komanda“, – skelbė kitas dienraštis ABC.
„Tampame vyresni, bet vis tiek džiaugiamės kaip pramogų parke atsidūrę vaikai. Praėjus trylikai metų po to, kai Rytų magija mus aplankė 2006-aisiais, vėl tapome pasaulio čempionais. Nė viena iš šių dviejų pergalių nebuvo svarbesnė, abi pergalės buvo vienodai nuostabios. Ispanijos krepšinio rinktinė, geriausia visų laikų mūsų šalies komanda, grįžo į pasaulio viršūnę, šįkart ne Japonijoje, bet Kinijoje. Šie dvylika vyrų kiekvieną vasarą padaro mus laimingais. Net tuos, kurie šia komanda netiki“, – rašė „Marca“.
Kodėl buvo daug netikėjusių Ispanijos rinktinės galimybėmis? Ispanijos krepšinio aukso amžius ilgai buvo siejamas su 1980 metais gimusių krepšininkų karta, kurios ryškiausios žvaigždės buvo Pau Gasolis ir Juanas Carlosas Navarro. 39-erių J.C.Navarro pernai jau baigė profesionalo karjerą, o jo bendraamžis P.Gasolis, vis dar atsisakantis kabinti sportininko aprangą ant vinies, šiais metais negalėjo padėti rinktinei dėl traumos.
Maža to, šiais metais dėl asmeninių priežasčių žaisti Ispanijos rinktinėje atsisakė Eurolygos čempionas Sergio Rodriguezas bei du natūralizuoti žaidėjai Nikola Mirotičius ir Serge‘as Ibaka. Galbūt anksčiau tokie nuostoliai nebūtų atrodę baisūs, bet pastaraisiais metais Ispanija nebeišugdė tiek krepšinio talentų, kiek išugdydavo amžiaus pradžioje, todėl minint pagrindinius pasaulio čempionato favoritus, Ispanijos pavadinimą daug kas praleisdavo.
Veltui. Ispanijos krepšininkai Kinijos arenose varžovams buvo negailestingi ir laimėjo visas aštuonerias rungtynes. Paskutinis taškas padėtas sekmadienį, kai ispanai finale įtikinamai nugalėjo argentiniečius 95:75.
Beje, prieš trylika metų Ispanijos rinktinė lemiamas pasaulio čempionato rungtynes irgi laimėjo be didelio vargo – graikus sutriuškino 70:47.
Karjerą baigus kelioms ryškioms žvaigždėms, o dar keliems krepšininkams neatvykus į rinktinę, Ispanijos komanda tapo pažeidžiama. Jei anksčiau vienas didžiausių jos privalumų buvo ilgas atsarginių suolas, tai dabar komandą tempė keli lyderiai, o tris žaidėjus treneris Sergio Scariolo nuo suolo apskritai pakeldavo tik tada, kai rungtynių baigtis būdavo aiški.
Per pasaulio čempionatą beveik nežaidė 32-ejų Javieras Beiranas ir 30-mečiai Quino Colomas bei Xavi Rabaseda. Tačiau S.Scariolo pažymėjo ir šių vyrų svarbą, nes jie buvo Ispanijos rinktinės lyderiai atrankos turnyre, kuriame negalėjo rungtyniauti NBA ir Eurolygos krepšininkai.
Pasaulio čempionų treneris padėkojo visiems atrankos turnyre kovojusiems žaidėjams: „Mes juos prisimename, jie yra pusė komandos. Jie iškovojo kelialapį į pasaulio čempionatą, todėl mūsų širdyse užima svarbią vietą. Aukso medaliai priklauso kiekvienam iš jų“.
S.Scariolo manymu, jo komanda nebuvo turnyro favoritė ir nežaidė geriausiai, tačiau geriausiai sugebėjo atskleisti savo privalumus. „Serbijos rinktinė buvo stipriausia šiame čempionate. Ją nugalėti taip įtikinamai buvo jėga. Kartais galutinį rezultatą nulemia ne žaidėjų talentas, o mes pasižymėjome savybėmis, kurių reikia norint laimėti“, – sakė ispanų treneris.
Ko gero, Ispanijos rinktinei dar sykį laimėti padėjo ir pasikeitusi S.Scariolo gyvenimo filosofija. „Vieną dieną supranti, kad negalima visą gyvenimą būti šikniumi. Metai ir sėkmė yra puikūs mokytojai. Supratau, kad ego gali būti didžiausias priešas. Pažabojus savo ego, gyvenimas tampa gražesnis ir teikia daugiau džiaugsmo, pradedi džiaugtis tuo, kas iš tiesų yra svarbiausia“, – naują požiūrį dėstė Ispanijoje šaknis tvirtai įleidęs italas (jis prieš 16 metų sukūrė šeimą su ispane, o jų sūnus žaidžia Ispanijos vaikinų rinktinėje).
Kinijoje žaidė du krepšininkai, prieš trylika metų Japonijoje prisidėję prie pirmojo Ispanijos triumfo. Antruosius pasaulio pirmenybių aukso medalius iškovojo bendraamžiai 34-erių Marcas Gasolis ir Rudy Fernandezas.
Šių metų NBA čempionas M.Gasolis yra žaidęs ir geriau negu per šias pasaulio pirmenybes. Labai daug jo metimų skriejo pro šalį, tačiau 215 cm ūgio vidurio puolėjas pataikė tada, kai komandai reikėjo labiausiai.
Ispanijos rinktinei sunkiausios buvo pusfinalio rungtynės, kuriose būsimieji čempionai tik per antrąjį pratęsimą palaužė Australijos komandą. M.Gasolis per du pirmuosius kėlinius pelnė vos 4 taškus, tačiau po pertraukos tapo didžiausiu varžovų siaubu. Per trečiąjį ir ketvirtąjį kėlinius jis surinko 18 taškų, per du pratęsimus – dar 11 taškų. Iš viso – 33 taškus, kurių dar ilgai nepamirš ant finalo slenksčio stovėjusios Australijos rinktinės gerbėjai.
R.Fernandezas buvo gal ir ne visų pastebėtas finalo rungtynių didvyris. Jo tikslūs veiksmai ginantis nutraukė iki tol nepriekaištingai veikusius Argentinos puolimo ryšius, o du tritaškiai buvo kone labiausiai varžovus sugniuždę metimai.
„Ispanija turėjo Rudy, kurio nereikia pristatinėti visuomenei, tačiau kurį daugelis atpažįsta tik dėl jo tritaškių. Nepakartojamas krepšininkas. Jis visada randa būdus, kaip padėti komandai: perima kamuolius, atkovoja, perduoda, pradeda greitas atakas, pataiko tritaškius. Maljorkiečio puolėjo charakteris yra neprilygstamas. Jis – vienas geriausių visų laikų Ispanijos krepšininkų. O tapęs tėvu, jis subrendo“, – R.Fernandezą gyrė „Marca“.
„Rudy – Kapitonas iš didžiosios raidės“, – R.Fernandezui skirto straipsnio antraštėje parašė „As“. „34-erių maljorkietis buvo šios istorinės pergalės bastionas. Ačiū jam ir visiems kitiems už tai, kad padeda dar labiau mylėti krepšinį“, – dėkojo „As“.
M.Gasolis buvo išrinktas į šio čempionato geriausių krepšininkų penketą. Į jį taip pat pateko kitas Ispanijos rinktinės lyderis Ricky Rubio – 28-erių gynėjas, aukščiausio lygio krepšinį žaidžiantis jau keliolika metų (jis Ispanijos vyrų lygoje debiutavo prieš pat 15-ąjį gimtadienį).
R.Rubio, kuris pelnydavo 16,4 taško, atlikdavo 6 rezultatyvius perdavimus bei atkovodavo 4,6 kamuolio ir per finalą buvo rezultatyviausias čempionų žaidėjas (20 taškų), gavo ir svarbiausią asmeninį turnyro prizą. Jis buvo išrinktas naudingiausiu krepšininku.
„Kas iš tikrųjų yra R.Rubio?“ – paklausė „Marca“. Ir iškart atsakė: „Fantastiškas žaidėjas, suprantantis krepšinį taip, kaip sugeba suprasti nedaugelis, ir pasižymintis ypatingu talentu. Jis yra nuostabus gynėjas, visada dirbantis komandai. Puikus įžaidėjas, kurio laimėjimus ne visi deramai vertina. Visada besišypsantis (nors būna ir išimčių) ir visada tinkamai nusiteikęs. Tai – Ricky. Naudingiausias krepšininkas, kuris pagaliau buvo įvertintas“.
„Visada besišypsantis“ R.Rubio asmeninį įvertinimą priėmė santūriai. „Aikštėje visi aukojomės vienas dėl kito. Ši komanda yra legendinė. Sunkiai dirbome ir sugebėjome tinkamai pasirengti čempionatui, o dabar džiaugiuosi kaip vaikas, – kalbėjo R.Rubio, pergalę skyręs prieš trejus metus mirusiai motinai. – Mes išmokome gerą sporto pamoką, bet kartu ir gyvenimo pamoką. Tikiuosi, mūsų istorija įkvėps žmones. Tai tik sportas, bet tikiuosi, kad mūsų pergalė padės žmonėms įveikti kasdienes negandas“.
