Arba 21 pelnytas taškas, arba geriau už varžovą sužaistos 10 minučių – toks yra trijulių krepšinio pergalės receptas, kurį, apkeliavę kone pusę pasaulio, šį sezoną atrado Šakių „Gulbelės“ krepšininkai.
„Iš gatvės į olimpines žaidynes“ – tarptautinei krepšinio federacijai FIBA 2017-aisiais paskelbus šį šūkį ir tai, kad trijulių krepšinis tapo olimpine sporto šaka, tikinčių, jog Lietuva iki 2020-ųjų įšoks į olimpinį traukinį, buvo nedaug.
„Kai pradėjome, patys nežinojome, kaip pavyks. Buvo sakančių, kad tai mūsų šansas dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet tai atrodė kaip sapnas“, – pirmuosius žingsnius Lietuvoje prisimena vasarą šio sporto žvaigžde staiga tapęs Marijus Užupis.
Dar šios vasaros pradžioje niekam trijulių krepšinyje negirdėtas lietuvis sezoną pabaigė antrojoje naudingiausio žaidėjo rinkimų vietoje. Jis laimėjo sirgalių balsavimą, tačiau pritrūko kitų krepšininkų balsų.
„Tokiems titulams neteikiu daug reikšmės – gal ir smagu būtų buvę laimėti, tačiau tai bet kokiu atveju buvo viena geriausių gyvenimo vasarų. Daug aplankytų šalių, daug pergalių. Buvo labai sunku, bet laimėjimai viską atperka“, – kalbėjo M.Užupis.
Keturių žaidėjų kompanijai – M.Užupiui (26-erių metų), Aurelijui Pukeliui (25), Pauliui Beliavičiui (31) ir Šarūnui Vingeliui (29) – per vieną geriausių jų gyvenimo vasarų teko nuolat blaškytis tarp trijų žemynų: Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos.
Limasolis Kipre, Lozana Šveicarijoje, Monrealis Kanadoje, Ulan Batoras Mongolijoje, Gaosiongas Taivane, Seulas Pietų Korėjoje, Nankinas Kinijoje, Džida Saudo Arabijoje, Ucunomija Japonijoje.
Tai – tik keli miestai, kuriuose pergales skynė 3x3 pasaulio turo naujokai, dažname krašte, pačių nuostabai, rasdavę ir savo gerbėjų.
„Visi, kurie žinojo, kaip atrodo mūsų sezonas, tarsi džiaugėsi už mus ir sakė, kad daug keliaujame, daug ką aplankome, tačiau yra ir kita pusė. Daug laiko praleidžiame laukdami skrydžių oro uostuose, skrendame per laiko zonas, todėl išsibalansuoja miegas. Neretai atskrendame labai vėlai, viešbutį pasiekiame tik naktį.
Taip per sezoną poilsio laikas vis mažėja, turnyrų daug, o nuovargis didėja. Todėl to pasaulio, išskyrus kelis atvejus, ne tiek daug ir matėme.
Dažniausiai nuskrendame, ilsimės, žaidžiame. Norint ką nors laimėti, turistauti nebuvo kada“, – apie įtemptą režimą atviravo pagal pasiektus rezultatus aukščiausiai – 15 vietoje – pasaulio reitinge iš lietuvių esantis 205 centimetrų ūgio A.Pukelis.
Tiesa, Mongolijoje krepšininkai spėjo pajodinėti kalnuose ir pamatyti vidury jų esančias Čingischano statulas.
„Į tą šalį atvykome po pirmojo laimėto „Masters“ turnyro Monrealyje, kur iškovojome 30 tūkstančių JAV dolerių (beveik 27 tūkst. eurų) premiją, ir mus labai šiltai pasitiko.
Vos pasirodėme toje vietoje, kur turėjo vykti varžybos, priėjo sirgalių, pagyrė, kad gerai žaidžiame. Sunku įsivaizduoti, kad kažkas Mongolijoje seka mūsų žaidimą, bet, pasirodo, taip yra. Būna, ir per socialinius tinklus susisiekia koks vienas kitas sirgalius iš Pietų Korėjos ar kitų šalių, kuriose žaidėme“, – trijulių žaidimo populiarumu stebėjosi A.Pukelis.
Nors kaip linksmiausią kelionę A.Pukelis išskyrė išvyką į Mongoliją, įdomiausias susidūrimas su kita kultūra, anot jo, buvo kelionė į Saudo Arabijos vakaruose esančią Džidą.
„Tikrai neįprasta – ypač jų apranga ir tai, kad ten žmonės meldžiasi bet kurioje vietoje. Oro uoste teko matyti, kaip atėjus tam tikram laikui žmogus staiga atsistoja, nueina prie sienos ir meldžiasi.“
Neapsieita ir be kuriozų.
„Senokai buvau matęs viešbutį be langų, nors, tiesa, užsisakant nuotraukose jis buvo su langais“, – su šypsena veide prisimena M.Užupis.
Dar buvo atvejis, kad į Taivaną lietuviai galėjo ir nenuskristi. Mat jie pirmiausia norėjo pasižiūrėti, kaip atrodo šalis, ir tik tada nuspręsti, ar nori ten pabūti ilgiau, ir tuomet pirkti skrydžio bilietus į Seulą.
„Bet paaiškėjo, kad į Taivaną negalima atvykti, jeigu nesi nusipirkęs išvykimo bilietų. Tada pažadinome visus Lietuvoje, gavome bilietus, nubėgome į lėktuvą ir visur spėjome. Bet bėgti reikėjo greičiau, negu bėgiojame aikštėje“, – prisiminimais dalijosi M.Užupis.
Į dalį kelionių su komanda leidosi ir mėgėjų krepšinio legenda Dainius Novickas, šį trijulių krepšinio sezoną išbandęs trenerio duoną.
„Prieš 10 metų, kai horizonte pasirodė pirmieji aukšto lygio 3x3 turnyrai, buvau vienas pirmųjų juose dalyvavusių lietuvių. Jau tada buvo užuominų apie olimpines žaidynes, bet viskas atrodė labai tolima ir neįgyvendinama.
Dar sunkiau buvo įsivaizduoti, kad būsiu treneris komandų, laimėjusių vyrų Europos bronzą ir jaunimo Europos auksą“, – kalbėjo trenerio poste sėkmingai debiutavęs D.Novickas.
Kad gali ateiti tokios pergalės, jis patikėjo liepos mėnesį Kijeve.
„Iki tol vyrai neretai strigdavo, o tada atvykome į Europos čempionato atranką, pasikalbėjome, šiek tiek pašlifavome žaidimą ir tapo gražu žiūrėti į tai, kas vyksta aikštelėje.
Kai laimėjome atranką, priėję švedai pasakė, kad mes būsime Europos čempionai. Gal buvo kiek drąsu, bet tada ir pradėjo suktis mintys apie medalius“, – neslėpė treneris.
Europos čempionate iškovotus bronzos medalius krepšininkai laiko brangiausiu ne tik šių metų vasaros, bet netgi visos krepšininko karjeros laimikiu.
Pasaulio turo turnyruose, kuriuose dalyvauja profesionalios 3x3 komandos, „Gulbelė“ jau iškovojo ne vieną piniginį prizą – bendra laimėjimų suma gerokai viršija 100 tūkstančių JAV dolerių (beveik 90 tūkst. eurų) – ir prasimušė į geriausių pasaulio komandų dešimtuką.
„Kiekvienas tuos pinigus turbūt panaudosime skirtingai, kokių nors didelių planų neturime. Kur kas svarbiau, kad vieninteliai iš geriausių pasaulio komandų trisdešimtuko visą vasarą, būdami vos keturiese, kai kitos komandos turi po penkis ar šešis žaidėjus, atlaikėme be traumų.
Būtų dar džiugiau, jeigu liktume sveiki ir geros formos iki pat olimpinės atrankos“, – kalbėjo pasaulį šį sezoną stebinęs A.Pukelis.
Kelias olimpinės svajonės link trijulių krepšinio atstovams drieksis per Indiją – kovą ten bus surengta atranka, kurioje lietuviai B grupėje varžysis su Jungtinių Valstijų, Belgijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos komandomis. Turnyre, kuriame varžysis 20 komandų, bus išdalinti 3 kelialapiai į Tokijo olimpines žaidynes.
Siekdami nepamiršti per vasarą suformuotų įgūdžių „Gulbelės“ krepšininkai kartu su kitomis Lietuvos komandomis jau lapkričio pabaigoje pradės kovas Lietuvos žiemos čempionate.
„Šiame atrankos turnyre nė viena komanda, kuri yra laikoma favorite, negali būti tikra, kad pateks į Tokiją. Mes galime nepataikyti į krepšį, bet noro kovoti iš mūsų negali atimti niekas“, – apie laukiantį iššūkį sakė A.Pukelis.
