49-erių trenerio iš Lietuvos vadovaujama ekipa pagaliau nutraukė trijų iš eilės namuose pralaimėtų rungtynių seriją. „Olympiakos“ krepšininkai laimėjo aštuntojo Eurolygos turo mačą prieš „Žalgirį“ – 83:74.
„Žinoma, didelis palengvėjimas, nes buvome priremti prie sienos. Mano geras draugas Robertas Kuncaitis turi tokį įdomų klausimą, kiek gali išbūti po vandeniu – jau trūko to oro, o čia buvo toks naujas gurkšnis“, – šypseną spaudė treneris.
Lietuvoje ir Graikijoje laikrodžiai jau suko trisdešimtą minutę po vidurnakčio, kai Taikos ir Draugystės arenoje K.Kemzūra dar sutiko pabendrauti su būreliu žurnalistų iš Lietuvos.
„Pirmas dalykas, kas buvo akcentuojama, tai kautis visas 40 minučių. „Žalgiris“ yra ta komanda, kuri žaidžia visas rungtynes, ir geriausiai paskutinius kėlinius. Čia ne aš sugalvojau, čia yra tokia statistika.
Kautis už kiekvieną centimetrą, nes jie atlieka derinius disciplinuotai, priima kamuolius ten, kur jie nori. Tada būna sunku gintis.
Į šį paketą įėjo ir kova dėl kamuolių, ką mes blogai darėme pirmoje pusėje, kur „Žalgiris“ atsikovojo šešis kamuolius puolime ir pelnė lengvus taškus. Bet antroje pusėje laimėjome tą kovą po krepšiu, ir laimėjome rungtynes.
Tai buvo akcentai. Aišku, pagelbėjo ir tai, kad mes keitėmės gynyboje. Kai kur mes praradome, bet kažką reikia aukoti. Visumoje mūsų nusiteikimas sukėlė jiems nepatogumų.
Kažkur gal Jockas Landale‘as mus ten skriaudė, bet kiti nelabai buvo efektyvūs, o tada buvo momentas, kai pataikėme svarbius tritaškius. Aišku, Vassilis Spanoulis žaidė nuostabiai.
Žaidėjai, kurie pakilo nuo suolo, buvo labai svarbūs. Nes anksčiau būdavo, kai nuo suolo kildavo nauji žaidėjai, tada pas mus kažkoks kritimas atsirasdavo. O dabar ir Willie Reedas, ir Tayloras Rochestie davė kažką gero“, – išsamiai pasakojo K.Kemzūra.
Nuo lietuvio pečių bent trumpam nukrito našta ir spaudimas, kuris tęsėsi mažiausiai mėnesį.
„Olympiakos“ žaidėjai iškovojo trečiąją pergalę Eurolygoje ir pavijo žalgiriečius. Tačiau, kaip teigė K.Kemzūra, laukia dviguba savaitė, tad nėra kada krykštauti iš džiaugsmo.
– Daug kas po rungtynių kalbėjo apie tą jūsų gynybos keitimą. Ar tai yra vienas iš jūsų mėgstamų taktikos sprendimų, ar specialiai tai taikėte „Žalgiriui“?, – žurnalistai iš Lietuvos paklausė K.Kemzūros.
– Toks buvo rungtynių planas.
– Thomasas Walkupas išmetė daug metimų, atrodė, kad provokavote žalgiriečius mesti iš distancijos. Ar tai buvo ta rizika, kuri padėjo laimėti?
– Žiūrėjome, su kuo daugiau galima tai daryti. Su Artūru Milakniu to padaryti nepavyktų, bet su kitais – surizikavome. Mes žinome, kaip disciplinuotai žaidžia „Žalgiris“, bandėme pasinaudoti jų disciplina.
– Šį vakarą „Žalgirio“ lietuviai sužaidė žemiau savo galimybių, ar tai galėjo lemti, jog „Olympiakos“ treneris taip pat yra lietuvis, kuris juos gerai pažįsta?
– Du lietuviai treneriai (šypsosi). Aišku, mes gal geriau pažįstame juos, bet tai yra gerai žinomi žaidėjai, nesvarbu ar man, ar kitam Eurolygos treneriui. Aš manau, kad mūsų trenerių štabas padirbėjo gerai.
– Ką klubo vadovai kalbėjo po pergalės?
– Savininkai nebuvo atėję, nemačiau. Mes džiaugiamės pergale, bet nekrykštaujame iš laimės, nes žinome savo padėtį, kiek turime tų taškelių. Pasitaisėme kažkiek, nes buvome užspausti po vandeniu, kaip jau sakiau, jei galima taip lengvai išsireikšti.
Gavome įkvėpti. Esame laimingi, bet stovime ant žemės ir žinome, kad laukia dviguba savaitė. Džiūgauti nėra kada, tad reikia galvoti apie tai, ką galime dar geriau padaryti.
– Kiek tokios pergalės pagyvina rūbinę?
– Džiaugiuosi dėl vyrų, kad jie padarė tokį darbą, jie suprato tą spaudimą, kai pralaimi dvi rungtynes iš eilės, ir dar nevisai geru stiliumi, nesvarbu prieš ką tu žaidi.
Kai žaidi trečias rungtynes, ta įtampa dar didesnė, tai jausmas laimėjus – geras.
– Jums tai buvo pirmosios rungtynės vyriausiojo trenerio poste prieš komandą iš Lietuvos. Ar tas jausmas buvo kitoks?
– Apie tai negalvoji per daug. Išeini nusiteikęs taip pat, nori laimėti taip pat stipriai, aišku, tas dėmesys – Lietuvos žurnalistai, žmonės, kuriuos pažįsti, sirgaliai, artimieji, kaip sakant, dvejopas jausmas jiems ir man.
„Žalgiris“ yra mano miesto komandą, bet esame profesionalai, tad labai to nesureikšminu.
