Lyderiai
Krepšinio gerbėjai jau buvo įpratę, kad vos prasidėjus Eurolygos sezonui į priekį nuskuosdavo Maskvos CSKA klubas. Nepakeičiamų Rusijos čempionų pavadinimas visus tris praėjusius turnyrus (nuo tada, kai buvo pakeista varžybų sistema) po dešimtojo turo puikavosi lentelės viršuje.
Šį rudenį armiečiai irgi dažniau laimi negu pralaimi. Tačiau jie iškovojo tik šešias pergales, o po dešimtojo turo viršūnėje įsitaisė po aštuonis kartus laimėjusios „Barcelona“ ir „Anadolu Efes“ komandos.
„Anadolu Efes“ visai neseniai – užpraeitą sezoną – Eurolygoje užėmė paskutiniąją vietą (per 30 rungtynių laimėjo tik septynis kartus), tačiau viskas pasikeitė, kai Stambulo komandą treniruoti pradėjo Erginas Atamanas.
Jo vadovaujami krepšininkai praėjusį sezoną pateko į finalą, o šį rudenį tęsia pradėtą darbą. Tai nestebina – „Efes Pilsen“ ekipoje liko visi pagrindiniai žaidėjai, o du lyderiai Shane‘as Larkinas ir Vasilije Micičius varžovus skriaudžia dar skaudžiau nei praėjusį sezoną.
Atrodo, kad pergalių receptą pagaliau sukūrė ilgokai (nuo 2014 m.) į finalo ketvertą prasibrauti negalinčios „Barcelona“ treneris Svetislavas Pešičius, kurio komandos veidą drastiškai pakeitė iš NBA į Europą grįžęs ispanojuodkalnietis Nikola Mirotičius.
Nors netrūko abejojančių, ar šiai superžvaigždei pavyks prisitaikyti Eurolygoje, N.Mirotičius iškart tapo „Barcelona“ braižą lemiančiu ir jos pergales užtikrinančiu žaidėju.
Žiūrintieji „mėlynų ir granatinių“ rungtynes, ko gero, pastebėjo, kad treneris ir lyderis kartais labai karštai kažką aptarinėja ir nevengia pakelti balsą. Tačiau S.Pešičius tvirtina, jog jo santykiai su N.Mirotičiumi yra labai geri.
„Serbai ir juodkalniečiai visada bendrauja labai temperamentingai. Galbūt iš šalies atrodo, kad mes pykstamės, bet taip nėra. Nesu beprotis. Jis yra geriausias mūsų žaidėjas, o su geriausiais žaidėjais negalima pyktis. N.Mirotičius kiekvienam treneriui ir kiekvienai komandai yra tikra dovana.“
N.Mirotičiaus bei kitų dviejų naujokų Cory Higginso ir iš Kauno „Žalgirio“ atvykusio Brandono Davieso žaidimas „Barcelona“ gerbėjus tikriausiai net privertė pamiršti, kad šį sezoną dėl traumų dar nė vienerių rungtynių nežaidė Thomas Heurtelis ir Kevinas Pangosas.
Atgimimas
Šį rudenį teisingu keliu pasuko Milano „Olimpia“ ir Tel Avivo „Maccabi“. Šiedu klubai gali pasigirti turtingomis tradicijomis, bet kelis praėjusius sezonus jų rezultatai buvo prasti: „Olimpia“ atkrintamosiose varžybose pastarąjį kartą žaidė 2014 metais, „Maccabi“ – 2015 metais.
Milano ir Tel Avivo sirgaliai pavargo laukti bent mažų laimėjimų, bet šio sezono pradžioje jie gali būti patenkinti. „Olimpia“ sąskaitoje jau yra septynios pergalės, „Maccabi“ – šešios.
Milano ekipą į aukštesnį lygį pakėlė naujokai Luisas Scola ir Sergio Rodriguezas bei į tėvynę grįžęs treneris Ettore Messina, „Maccabi“ gretas žymiai sustiprino iš NBA grįžęs Omris Kaspis, šių metų Eurolygos čempionas Othello Hunteris ir buvęs „Žalgirio“ gynėjas Nate‘as Woltersas.
Vis dėlto patyręs „Olimpia“ strategas E.Messina, net jo auklėtiniams skinant pergales, ragina aistruolius neužsikrėsti pernelyg dideliu optimizmu ir negalvoti, kad komanda gali vienu ypu įšokti į finalo ketvertą.
„Sakiau ir vėl pakartosiu, kad mūsų tikslas yra atkrintamosios varžybos. Eurolyga yra toks turnyras, kuriame galima bet kada pralaimėti trejas ar ketverias rungtynes iš eilės, ir viskas labai greitai pasikeis. Nors gerai startavome, neturime akimiksniu keisti tikslų.
O jei keliskart pralaimėtume, neturėtume panikuoti, bet privalėtume ramiai tęsti darbą ir vykdyti tai, ką suplanavome. Daugeliui mūsų sirgalių Eurolyga yra svarbesnė negu Italijos lyga. Bet Eurolygoje mes nesame tarp pagrindinių favoritų, o Italijos lygoje – esame.“
Prie „Olimpia“ atgimimo kol kas labai nedaug prisidėjo Artūras Gudaitis. Vidurio puolėjas iš Lietuvos dėl traumų žaidė tik ketverias rungtynes.
Išsišokėliai
Spalio ir lapkričio mėnesiais didelį šurmulį sukėlė po ilgos pertraukos į Eurolygą grįžęs ASVEL klubas. Prancūzijos čempionų galimybės buvo vertinamos labai žemai, tačiau ASVEL jau per du pirmuosius turus namie parklupdė abu Graikijos krepšinio milžinus Pirėjo „Olympiakos“ ir Atėnų „Panathinaikos“, o paskui savo aikštėje parbloškė dar dvi Eurolygos senbuves Vitorijos „Baskonia“ ir Maskvos CSKA ekipas.
Per dešimt rungtynių Vilerbano krepšininkai iškovojo penkias pergales.
Šie rezultatai, atrodo, nustebino net ir ASVEL trenerį Zvezdaną Mitrovičių.
„Prieš kelis mėnesius galėjome tik svajoti, kad kovosime su klubais, kurie turi daug didesnius biudžetus, daug garsesnius žaidėjus ir yra Europos krepšinio legendos. Mums didelis laimėjimas yra vien tai, kad privertėme stipriausius Europos klubus mus gerbti. Sezono pradžioje kai kurie klubai, ypač „Panathinaikos“, galbūt nepakankamai mus gerbė ir mes juos už tai nubaudėme.“
Pasimokę iš svetimų klaidų, Eurolygos favoritai jau pradėjo žiūrėti į ASVEL daug rimčiau. Šią savaitę net ir namų sienos nepadėjo Vilerbano ekipai įveikti nei „Anadolu Efes“, nei „Fenerbahce“.
Nuopolis
ASVEL yra didžiausias Eurolygos sezono pradžios atradimas. Tuo tarpu didžiausias šios turnyro dalies nusivylimas – penkis praėjusius sezonus finalo ketverte žaidęs ir 2017 metais Eurolygos čempionu tapęs „Fenerbahce“.
„Geltoni ir mėlyni“ laimėjo tik tris kartus ir dalijasi 14-ąją vietą. „Fenerbahce“ dar nesibaigus lapkričiui patyrė daugiau pralaimėjimų negu per visą praėjusį reguliarųjį sezoną, kuriame suklupo tik penkis kartus ir užėmė pirmąją vietą.
Vasarą du pagrindinio penketo krepšininkus į NBA išleidusiam treneriui Željko Obradovičiui suderinti komandos veiksmus trukdo nesiliaujančios žaidėjų traumos.
Visas dešimt rungtynių žaidė vos keturi „Fenerbahce“ krepšininkai (palyginti, „Maccabi“ ekipoje visas rungtynes žaidė devyni krepšininkai, Kauno „Žalgiryje“ – aštuoni, pirmaujančiose „Anadolu Efes“ ir „Barcelona“ – po šešis).
Tačiau tai – ne vienintelė problema. Ž.Obradovičius pasigenda ir tinkamo žaidėjų nusiteikimo.
„Nesvarbu, kiek truks sezonas, jei mes žaisime taip, kaip žaidėme iki šiol. Esame komanda be charakterio. Man taip atrodo žiūrint nuo suolo.
Negalėjome tinkamai pasiruošti sezonui, nes dauguma mūsų krepšininkų buvo išvykę į rinktines. Joffrey Lauvergne‘is ir Janas Vesely dėl senų traumų žaidžia tik 20 procentų. Tačiau nenoriu teisintis traumomis, nes praėjusį sezoną mums irgi trūko traumuotų aukštaūgių, bet komanda rodė charakterį.
Krepšinis netenka prasmės, jei trūksta nusiteikimo. Tai didžiausia mūsų bėda. Kai kurie mūsų žaidėjai kartais sugeba nusiteikti, bet kitiems tai nepavyksta“.
Treneriai
Sezonui vos įsibėgėjus pradėjo braškėti trenerių kėdės. Per porą mėnesių trenerius pakeitė jau trys klubai.
Pirmas dar spalio pradžioje darbo neteko „Olympiakos“ vadovavęs amerikietis Davidas Blattas, su kuriuo sutartis „abipusiu sutarimu“ buvo nutraukta jau po pirmojo pralaimėjimo.
Tiesa, pralaimėjimas buvo labai skaudus – „Olympiakos“ išvykoje beviltiškai nusileido po ilgos pertraukos į Eurolygą grįžusiam ASVEL klubui.
Spalio pabaigoje nustebino Belgrado „Crvena zvezda“ vadovai, išsiskyrę su Milanu Tomičiumi, kuris pavasarį šiam klubui sugrąžino Adrijos lygos čempiono vardą ir teisę po metų pertraukos vėl žaisti Eurolygoje.
Lapkričio viduryje „Panathinaikos“ nutraukė sutartį su Argyriu Pedoulakiu. A.Pedoulakis šį dešimtmetį net triskart buvo paskirtas „žaliųjų“ treneriu, bet tik pirmą kartą vadovavo komandai ilgiau nei sezoną (visgi ir tada buvo atleistas antrojo sezono viduryje). Tuo tarpu 2016 metų pabaigoje ir 2019 metų pabaigoje treneriui buvo leista dirbti vos kelias savaites.
Atleidę D.Blattą ir M.Tomičių, klubų vadovai į svarbesnes pareigas perkėlė buvusius trenerių padėjėjus. „Olympiakos“ vairą perėmė lietuvis Kęstutis Kemzūra, „Crvena zvezda“ – Andrija Gavrilovičius.
„Panathinaikos“ krepšininkams šią savaitę vadovavo buvęs trenerio padėjėjas Giorgos Vovoras, bet Atėnų klubas jau paskelbė, kad susitarė su amerikiečiu Ricku Pitino, kuris „žaliuosius“ treniravo ir praėjusio sezono antrojoje pusėje.
„Žalgiris“
Vieninteliam Eurolygoje žaidžiančiam Lietuvos klubui „Žalgiriui“ tvarkaraštis sezono pradžioje buvo labai palankus. Kauniečiai pirmojoje turnyro dalyje net septynerias rungtynes – daugiau nei bet kuris kitas klubas – žaidė savo aikštėje.
Maža to, „Žalgiris“ nemažai rungtynių žaidė su gana aiškiais Eurolygos autsaideriais (ASVEL, „Zenit“, „Crvena zvezda“) ar šiuo metu gilią krizę išgyvenančiais klubais („Fenerbahce“, „Olympiakos“, ta pati „Crvena zvezda“).
Tačiau palankios aplinkybės Šarūno Jasikevičiaus vyrams nepadėjo. Paaiškėjo, kad Kauno komandos krizė dar gilesnė negu kai kurių varžovų. „Žalgiris“ per dešimt turų iškovojo vos tris pergales ir dalijasi 14-ąją vietą. Mažiau kartų laimėjo tik „Zenit“ klubas, kurio sąskaitoje yra dvi pergalės.
Nuo tada, kai buvo pakeista varžybų sistema ir komandos žaidžia ilgą reguliarųjį sezoną, „Žalgiris“ taip prastai dar nebuvo startavęs. 2016 metų rudenį kauniečiai per 10 turų iškovojo 4 pergales, 2017 metų rudenį – 5 pergales, 2018 metų rudenį – 4 pergales.
Klubo vadovybė jau ėmėsi ir pirmųjų permainų. Lietuvos čempionai nutraukė sutartį su meksikiečiu Alexu Perezu (jis žaidė 7 rungtynes ir pelnydavo 3,1 taško) ir laukia atvykstančio amerikiečio K.C.Riverso.
Lietuviai
Šį rudenį per Eurolygos rungtynes į aikštę žengė vienuolika lietuvių. Tiesa, jų skaičius sumažėjo, nes „Olympiakos“ lapkričio viduryje nutraukė sutartį su Mindaugu Kuzminsku (jis žaidė 6 rungtynes ir pelnydavo po 5,8 taško).
Pirmosiomis savaitėmis galingiausiai rungtyniauja Berlyno ALBA puolėjas Rokas Giedraitis. Jis pelno 13,7 taško ir yra rezultatyviausias Vokietijos vicečempionų žaidėjas. Eurolygos rezultatyviausių krepšininkų sąraše R.Giedraitis užima 14-ąją vietą.
ALBA, kaip ir „Žalgiris“, iškovojo tris pergales ir dalijasi 14-ąją vietą.
Tarp „Žalgirio“ lietuvių sunkiausiai sustabdomas 11,5 taško pelnantis Marius Grigonis. Po dviejų sezonų pertraukos į Kauno komandą grįžęs Lukas Lekavičius įmeta 8,2 taško, Edgaras Ulanovas – 6,6 taško, Artūras Milaknis – 6,1 taško, Paulius Jankūnas – 3,7 taško.
Eurolygoje sunkiai pritampa stipriausio žemyno turnyro naujokas Martinas Gebenas, kurio vidurkis 1,5 taško. Kitas naujokas Karolis Lukošiūnas ir šią savaitę 19-ąjį gimtadienį pažymėjęs Rokas Jokubaitis taškų dar nepelnė.
Bėdos persekioja „Olimpia“ vidurio puolėją Artūrą Gudaitį. Jis spalio pabaigoje grįžo į aikštę po sunkios kelio traumos, dėl kurios nežaidė beveik devynis mėnesius, bet po kelių savaičių susižeidė riešą. Laimei, gydytis šią traumą reikės gerokai trumpiau.
A.Gudaitis šį rudenį Eurolygoje žaidė 4 rungtynes ir pelnydavo po 7,5 taško.
Į statistikos lyderių dešimtukus patenka tik du lietuviai: R.Giedraitis yra šeštas pagal perimtus kamuolius (1,5), E.Ulanovas – irgi šeštas pagal baudos metimų taiklumą (87,1 proc.).
Statistika
Praėjusį sezoną Eurolygos rezultatyviausių krepšininkų dešimtuką buvo užgrobę amerikiečiai. Šį rudenį vaizdas pasikeitė ir tarp dešimties daugiausiai taškų pelnančių žaidėjų patenka net šeši Europos krepšininkai.
Pirmasis trejetas apskritai yra europietiškas: prancūzas Nando De Colo iš „Fenerbahce“ (20,9 tšk.), gruzinas Tornikė Šengelija iš „Baskonia“ (19,5 tšk.) ir rusas Aleksejus Švedas iš Maskvos srities „Chimki“ (19,3 tšk.).
Ketvirtąją vietą užima rezultatyviausias praėjusio sezono krepšininkas Mike‘as Jamesas (19,1 tšk.), vasarą perėjęs iš „Olimpia“ į CSKA klubą.
Daugiausiai kamuolių Eurolygoje atkovoja ASVEL vidurio puolėjas Tonye Jekiri (10), daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlieka „Panathinaikos“ gynėjas Nikas Kalathis (9,1), daugiausiai kamuolių perima „Anadolu Efes“ gynėjas Vasilije Micičius ir „Real“ gynėjas Facundo Campazzo (po 1,8), daugiausiai metimų blokuoja „Real“ vidurio puolėjas Walteris Tavaresas (1,9), daugiausiai pražangų išprovokuoja CSKA gynėjas M.Jamesas (5,8).
Pagal lankomumą Eurolygoje vėl pirmauja „Žalgiris“, į kurio areną ateina vidutiniškai 14650 žiūrovų.
Lietuvos krepšininkų statistika po 10 turų (žaidėjas, komanda, rungtynės, minutės, taškai, 2-tšk. proc.; 3-tšk. proc; 1-tšk. proc.; atk. kam.; rez. perdav.; per. kam.; blk.):
R.Giedraitis (ALBA): 10; 28,0; 13,7; 54,5; 37,7; 94,4; 3,9; 1,3; 1,5; 0,1;
M.Grigonis („Žalgiris“): 10; 25,8; 11,5; 51,2; 38,6; 84,6; 2,6; 2,0; 0,5; 0,1;
L.Lekavičius („Žalgiris“): 9; 18,4; 8,2; 52,2; 23,5; 73,7 1,8 2,4 0,4 0,1;
A.Gudaitis („Olimpia“): 4; 19,3; 7,5; 52,4; – ;80,0; 5,0; 0,8; 1,3; 0,8;
E.Ulanovas („Žalgiris“): 10; 25,9; 6,6; 40,0; 33,3; 87,1; 3,3; 1,4; 0,6; 0;
A.Milaknis („Žalgiris“): 10; 20,9; 6,1; 50; 38,9; 92,9; 1,1; 0,7; 0,7; 0;
P.Jankūnas („Žalgiris“): 10 10,6; 3,7; 63,2; 0, 0/6; 81,3; 2,6; 0,2; 0,1; 0;
M.Gebenas („Žalgiris“): 6; 6,8; 1,5; 4/9; – ;1/1; 1,7; 0,3; 0; 0,2;
R.Jokubaitis („Žalgiris“): 3; 1,9; 0; – ; 0/1; – ; 0; 0; 0; 0;
K.Lukošiūnas („Žalgiris“): 1; 2,2; 0; – ; 0/1; – ; 0; 0; 0; 0;
M.Kuzminskas* („Olympiakos“): 6 12,8 5,8 52,6 27,3 60,0 2,2 0,2 0,3 0.
* – paliko „Olympiakos“
Kaip po 10 turų atrodydavo Eurolygos lentelė (metai, lyderiai, autsaideriai, „Žalgiris“):
2016: CSKA 9-1; „Brose“ 2-8; „Žalgiris“ 4-6;
2017: CSKA, „Olympiakos“ 8-2; 5 komandos po 3-7; „Žalgiris“ 5-5;
2018: „Fenerbahce“, CSKA 9-1; „Darussafaka“ 1-9; „Žalgiris“ 4-6;
2019: „Barcelona“, „Anadolu Efes“ 8-2; „Zenit“ 2-8; „Žalgiris“ 3-7.
