Atrankos turnyro pirmajame etape lietuviai žais vienoje grupėje su Venesuela ir Korėja. Kitoje grupėje varžysis Slovėnija, Lenkija ir Angola.
Po dvi geriausias grupių komandas pateks į pusfinalį, o pusfinalių nugalėtojai finale susigrums dėl vienintelio kelialapio į olimpinį Tokiją. Atrankos turnyras Kaune numatomas 2020 metų birželio 23-28 dienomis.
Venesuela
Prieš 2012 metų Londono žaidynes Lietuvos krepšininkai kovojo olimpiniame atrankos turnyre, kuris buvo surengtas Venesuelos sostinėje Karakase. Dabar venesueliečiai atvyks į Lietuvos sporto sostinę Kauną.
Jei Lietuvos rinktinė Karakase už atrankos barjero neužkliuvo, tai Venesuelos komandai pakartoti 2012-ųjų lietuvių žygį bus labai sudėtinga. Venesueliečiai paprastai puikiai žaidžia Amerikos pirmenybėse (jie buvo 2015 metų Amerikos čempionai), tačiau nieko nepeša tarpžemyniniuose turnyruose.
Šių metų pasaulio pirmenybėse argentiniečio Fernando Duro treniruojama Venesuelos rinktinė, kurioje žaidė vos vienas Europos klubams atstovavęs krepšininkas, netgi iššoko aukščiau bambos ir užėmė 14-ąją vietą. Venesueliečiai nugalėjo vieną silpniausių turnyro komandų Dramblio Kaulo Krantą ir pateikė nemažą staigmeną įveikdami šeimininkę Kiniją.
Galbūt kitąmet į rinktinę grįš pasaulio čempionatą praleidę Gregory Echenique ir Davidas Cubillanas, tačiau venesueliečiams šiuo metu trūksta ryškių talentų, todėl jie nėra pajėgūs grasinti stipriausioms Europos komandoms.
Korėja
Lietuvos rinktinė vasarą ruošdamasi pasaulio pirmenybėms aplankė Korėją. Lietuviai šioje šalyje sužaidė trejas draugiškas rungtynes, o tarp varžovų buvo ir korėjiečiai, kuriuos mūsų šalies komanda, žaidusi be Domanto Sabonio ir Mariaus Grigonio, sutriuškino 86:57.
Net jei nebūtų buvę šių rungtynių, tikriausiai niekam nekiltų abejonių, kad Korėjos rinktinė yra daug žemesnio lygio komanda negu Lietuvos ekipa. Tą patvirtino ir pasaulio čempionatas, kuriame korėjiečiai triuškinamai pralaimėjo ne tik būsimiems vicečempionams argentiniečiams, bet ir Nigerijos rinktinei. Vis dėlto Korėjos krepšininkai neliko be pergalės. Jie įveikė Dramblio Kaulo Krantą ir galutinėje lentelėje užėmė 26-ąją vietą.
Pasaulio čempionate ryškų pėdsaką paliko tik Korėjos rinktinės natūralizuotas amerikietis Ricardo Ratliffe‘as. Korėjietiška Ra Gun-A pavarde registruotas puolėjas pelnydavo vidutiniškai 23 taškus ir buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas. Be to, jis užėmė pirmąją vietą ir pagal atkovotus kamuolius (vid. 12,8).
Korėjos rinktinė per pasaulio čempionatą neiškovojo kelialapio į olimpinį atrankos turnyrą, bet buvo į jį pakviesta, nes FIBA reitinge užima vieną aukščiausių vietų tarp Azijos komandų. Aukštą vietą užtikrino geri rezultatai Azijos pirmenybėse, kuriose korėjiečiai šį dešimtmetį triskart iškovojo bronzos medalius (2011, 2013 ir 2017 m.).
Angola
Angolos rinktinė ilgai buvo neginčytina Afrikos krepšinio lyderė ir nuo 1989 iki 2013 metų net vienuolika kartų tapo žemyno čempione. Tačiau aukso amžius baigėsi ir pastaraisiais metais angoliečiai užleido lyderių pozicijas kitoms šalims.
Tiesa, net ir susilpnėjusi Angolos rinktinė sugebėjo patekti į pasaulio čempionatą ir jame užėmė 27-ąją vietą. Amerikiečio Willo Voigto treniruojami Angolos krepšininkai vienintelę pergalę iškovojo žaisdami su Filipinų komanda, bet nesugebėjo įveikti Irano ir Tuniso rinktinių. Angoliečiai, kaip ir korėjiečiai, per pasaulio čempionatą neiškovojo kelialapio į olimpinį atrankos turnyrą, bet į jį buvo pakviesti dėl pakankamai geros vietos FIBA reitinge.
Per pasaulio čempionatą Angolos rinktinėje buvo tik trys krepšininkai, atstovavę ne šios šalies klubams. Vis dėlto Angola turi nepanaudotų krepšinio rezervų. Kinijoje rinktinei trūko Bruno Fernando, kuris šiais metais tapo pirmuoju NBA naujokų biržoje pakviestu Angolos krepšininku ir rengėsi debiutuoti NBA lygoje (šį rudenį NBA čempionate B.Fernando sužaidė 17 rungtynių atstovaudamas „Atlanta Hawks“, bet prieš kelias dienas buvo išsiųstas į G lygą), bei Silvio Sousos, kurio neišleido Kanzaso universitetas. Tikėtina, kad šiedu jaunieji Angolos talentai prisidės prie nacionalinės komandos per olimpinį atrankos turnyrą.
Lenkija
Lenkijos rinktinė buvo vienas didžiausių 2019 metų pasaulio pirmenybių atradimų. Nors karjerą nacionalinėje komandoje jau seniai baigė vienintelis NBA lygoje žaidžiantis lenkas Marcinas Gortatas, o kita lenkų žvaigždė Maciejus Lampe nežinia kelintą kartą supyko ant nacionalinės krepšinio federacijos vadovų ir atsisakė keliauti į Kiniją, amerikiečio Mike‘o Tayloro treniruojama Lenkijos rinktinė užėmė aštuntąją vietą.
Įdomu, kad šiame amžiuje lenkai tarp aštuonių geriausiųjų nebuvo patekę nė viename Europos čempionate, o pasaulio čempionate rungtyniavo po 52 metų pertraukos.
Tiesa, lenkams labai pasisekė traukiant burtus, o pasaulio čempionate jie nenugalėjo nė vienos komandos, kurią būtų galima pavadinti bent tvirta Europos krepšinio vidutinioke. Kita vertus, keletas varžovų buvo gana pavojingi, bet M.Tayloras sukūrė geresnį planą negu jo oponentai iš Kinijos ar Rusijos komandų.
Nuo 2014 metų Lenkijos krepšininkus treniruojantis M.Tayloras šį mėnesį pratęsė sutartį ir turėtų vadovauti rinktinei iki 2021 metų pabaigos. Vis dėlto jau dabar galima tvirtinti, kad komandoje, kurią jis atveš į Kauną ryškių žvaigždžių nebus. Lenkai jų tiesiog neturi. Net ir geriausi šios šalies krepšininkai Mateuszas Ponitka ar Adamas Waczynskis atstovauja nuo Europos elito smarkiai atsiliekantiems klubams.
Slovėnija
Jei nebūtų Lukos Dončičiaus, stipriausios Europos šalių komandos į Slovėnijos rinktinę tikriausiai žvelgtų iš aukšto. Tačiau „Dallas Mavericks“ klube spindintis 20-metis gynėjas, kuris buvo išrinktas geriausiu praėjusio sezono jaunu NBA krepšininku, viską keičia. Nors ir sakoma, kad vienas lauke – ne karys, L.Dončičiaus supertalentas paverčia Slovėnijos rinktinę labai grėsminga varžove.
Užpernai slovėnai su L.Dončičiumi (tiesa, greta jo dar buvo NBA veteranas Goranas Dragičius ir natūralizuotas amerikietis Anthony Randolphas) pirmą kartą tapo Europos čempionais. Tuo tarpu jau po kelių mėnesių ta pati komanda, bet be L.Dončičiaus, pasaulio čempionato atrankos turnyre pradėjo dalinti taškus į kairę ir į dešinę ir neiškovojo kelialapio į Kiniją.
Slovėnų komandos sudėtis, net per kelias rungtynes prisidėjus A.Randolphui bei Eurolygoje daug metų žaidusiam Zoranui Dragičiui, buvo tokia nyki, kad jų užimta paskutinė vieta atrankos grupėje netapo staigmena.
Kad nežaidžiant L.Dončičiui, jų komanda nėra favoritė, regis, supranta ir Slovėnijos krepšinio vadovai.
Nors slovėnai nepateko į pasaulio čempionatą, nacionalinės federacijos vadovybė nesiėmė drastiškų veiksmų ir nekeitė trenerio Rado Trifunovičiaus, kuris 2017 metų rudenį buvo paskirtas vietoj Europos čempionate triumfavusio, bet dėl darbo NBA klube iš rinktinės pasitraukusio Igoro Kokoškovo (beje, slovėnų žygdarbio kūrėjas serbas I.Kokoškovas praėjusią savaitę tapo Serbijos rinktinės treneriu).
