„Krepšinio namų apdovanojimų 2019“ renginyje antradienį 54-erių A.Sabonis dar kartą stojo prieš žurnalistus, tačiau jo retorika ir vėl buvo sunkiai suprantama.
Legendinis Lietuvos krepšininkas šalies pasididžiavimo reikalus pradėjo tvarkyti 2011 metais, tačiau kol Jono Kazlausko vadovaujama vyrų rinktinė skynė medalius, tol 3 milijonai sirgalių nesidomėjo, kas vyksta LKF koridoriuose.
Vis dėlto paskutinysis ryškesnis rinktinės laimėjimas buvo pasiektas prieš ketverius metus, kai Europos čempionate buvo iškovoti sidabro medaliai. Vėliau sekė sausra, o jos epicentre – kritika LKF.
Sirgaliai akmenimis užmėtė ir vilčių nepateisinusį rinktinės trenerį Dainių Adomaitį, ir FIBA su jos naujuoju atrankos langų formatu bei pasaulio čempionatu Kinijoje.
A.Sabonis gūžčiojo pečiais, bandė įtikti tiek FIBA, tiek Eurolygai, kuri net nesiruošė derintis prie naujojo FIBA formato.
Lietuvos krepšinio galva dar žadėjo skambinti FIBA vadovams, aiškintis, kas kaltas dėl kritinių teisėjų klaidų Kinijoje, kurios turėjo įtakos ir lietuvių pasirodymui. Deja, nepaskambino.
Paskutine A.Sabonio karjeros stotele 2004 metais, simboliška, tapo Kauno „Žalgirio“ komanda, kuri ketvirtadienį stos į Eurolygos kovą su Maskvos CSKA. Būtent šioje ekipoje karjerą baigė ir dabartinis Rusijos krepšinio federacijos prezidentas Andrejus Kirilenka.
Portalo lrytas.lt kalbinti Rusijos krepšinio žmonės atskleidė, ko A.Sabonis galėtų pasimokyti iš „AK-47“ pravardę turinčio legendinio Rusijos krepšininko.
Ėmė vadovauti sunkiausiu metu
2015 metų vasaros pabaigoje rusams iškilo grėsmė – FIBA diskvalifikavo visas Rusijos krepšinio rinktines iš tarptautinių turnyrų.
FIBA vadovai neapsikentė Rusijos krepšinio federacijos (RKF) problemų, nuolatinių skandalų ir buvusios federacijos valdžios kišimosi į vadove tapusios Julijos Anikejevos veiklą. Būtent ją 2015 metais federacijos prezidento poste vienbalsiai pakeitė A.Kirilenka.
FIBA nutraukė RKF taikytas sankcijas, bet dėl jų labiausiai nukentėjo Rusijos 16-mečių vaikinų rinktinė, kuri 2015-aisiais neatvyko į Europos čempionatą Kaune ir automatiškai iškrito į žemesnį divizioną.
Tuo metu Rusijos vyrų rinktinei vis dėlto buvo uždegta žalia šviesa vykti į Europos čempionatą.
„Buvo daugybė darbo ir iššūkių, – portalui Deseret News kalbėjo A.Kirilenka. – Būti atsakingam už visą krepšinio programą, nuo kurios priklauso Rusijos krepšinis, yra išbandymas. Šiame darbe daug subtilybių, tačiau viskas prasideda nuo vaikų krepšinio.“
A.Kirilenka iškart ėmėsi spręsti didžiausią federacijos problemą – finansus.
Praeityje dirbę federacijos vadovai paliko nemenką skylę organizacijos biudžete, tad A.Kirilenkai teko ieškoti sprendimų srityje, kurioje iki šiol neturėjo daug patirties.
Sustabdęs amžiną pinigų plovyklą, A.Kirilenka ėmėsi krepšinio reikalų.
Rusai pasakoja, kad RKF prezidentas stengėsi sudaryti geresnes sąlygas rinktinėje, kad į ją norėtų atvykti pajėgiausi šalies krepšininkai. Be to, per ketverius metus smarkiai išaugo nacionalinės vyrų komandos populiarumas.
A.Kirilenka nusprendė, kad rinktinė turi pasirodyti ne tik Maskvoje, bet ir kituose šalies miestuose. Draugiškas rungtynes ir FIBA atrankos langų mačus rusai dabar žaidžia ir Permėje, ir Sankt Peterburge, ir Krasnodare.
Komunikacija
Lietuvoje A.Sabonio interviu ar komentarus buvo galima išgirsti tik per LKF metinės ataskaitos konferencijas. Kinijoje vykusiame pasaulio čempionate žurnalistai iš Lietuvos turėjo kone maldauti, kad prezidentas pakomentuotų rinktinės pasirodymą čempionate.
Ir net pavykus jį įtikinti, A.Sabonio atsakymai skambėjo ironiškai ir nekonkrečiai.
Priešingai nei A.Sabonis, A.Kirilenka noriai bendrauja su vietos žurnalistais.
Rusijoje yra įprasta pompastika, perdėtas vadovų aukštinimas ir nuolatinė kritika žiniasklaidai. Atrodytų, tokioje šalyje žymiai sunkiau pakalbinti aukščiausio rango vadovus, tačiau A.Kirilenka neigia šiuos stereotipus.
Vietos žurnalistai pasakoja, kad jis maloniai juos priima, plačiai atsakinėja į klausimus, o esant problemai – nebando nuo jos slėptis. Priešingai: viešai komunikuoja, ką ir kaip reikėtų daryti.
A.Kirilenka nežiūri į žurnalistus kaip į priešus, o malonus bendravimas duoda teigiamų rezultatų jo įvaizdžiui Rusijoje.
A.Kirilenka netgi turi savo asmeninį blog‘ą, kuriame plačiai komentuoja įvairius Rusijos krepšiniui svarbius reikalus.
„Man pasisekė, kad turėjau galimybę nešti šalies vėliavą olimpinių žaidynių metu. Krepšinis reprezentavo visą valstybę. Tai didžiulis reiškinys“, – patirtį 2008 metų Pekino olimpiadoje savo blog‘e prisimena A.Kirilenka.
Tvirtas požiūris
Šį sezoną net trys Rusijos komandos rungtyniauja Eurolygoje: CSKA, Maskvos „Chimki“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipose, ko gero, žaidžia pajėgiausi šios šalies krepšininkai.
Vis dėlto daugumos jų nebus artėjančiame FIBA atrankos lange vasarį, kuris kertasi su Eurolygos sezono tvarkaraščiu.
A.Kirilenka turi tvirtą požiūrį šiuo klausimu, kurį kas kartą deklaruoja viešai. Jis nepalaiko Eurolygos užsispyrimo ir yra FIBA pusėje.
Galima svarstyti, ar ši pozicija teisinga, bet ji aiški ir nuosekli, ko negalėtume pasakyti apie A.Sabonį.
LKF prezidentas iš šalies stebėjo, kaip FIBA nepagrįstų grasinimų lavinomis mėgino palaužti Lietuvos krepšinio klubus.
Draudimas dalyvauti 2017 metų Europos krepšinio čempionate, kelio į Rio de Žaneiro olimpiadą užkirtimas – vieni svariausių FIBA pareiškimų, kurie tiesiogiai palietė ir Lietuvą.
Iš pradžių „Žalgirį“ nuošalėje palikusi FIBA ieškojo būdų, kaip priversti Vilniaus „Lietuvos rytą“ rinktis jos organizuojamą naują krepšinio Čempionų lygą. Bet vilniečiai nusprendė eiti patikrintu Europos taurės keliu.
Grasinusi lietuviams kirsti per rinktinę FIBA pasiekė savo. FIBA narė LKF tapo situacijos įkaite ir ilgą laiką politinę kovą stebėjo iš šalies. Galiausiai LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas prakalbo, kad federacija palaiko FIBA. Kitos išeities jis ir neturėjo.
Žino, ko reikia
2011 metais A.Sabonis pareiškė, kad didžiausią savo dėmesį skirs moterų ir jaunimo krepšiniui.
Kas pasikeitė per aštuonerius metus? Moterų rinktinė daug metų nesugeba patekti į Europos čempionatus, Moterų krepšinio lyga toliau sunkiai surenka komandas, kurių lygis taip pat žemas.
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat jau keletą metų negali laimėti medalių, ką taip sėkmingai darė praeityje.
Vienintelė 16-mečių merginų rinktinė praėjusią vasarą pasidabino Europos čempionato sidabro medaliais, kurie sutvisko dviejų fenomenalių žaidėjų dėka – Audronės Zdanevičiūtės ir Justės Jocytės.
Tiesa, Rusija taip pat turi bėdų.
Jei LKF gali pasigirti pajėgiu ir konkurencingu Moksleivių krepšinio lygos čempionatu, tai Rusija čia vis dar bando tobulėti.
Pagrindiniu iššūkiu tampa valstybės plotas. Didžiausioje pasaulio šalyje atstumai tarp miestų sukuria atskirtį, o dėl jos kenčia ir vaikų krepšinis.
Rusijoje sunku organizuoti kokybišką moksleivių čempionatą, tad komandos yra priverstos suktis savo regione, kur nuolatos kovoja su tais pačiais varžovais.
A.Kirilenka bando spręsti problemą, tačiau Rusijos jaunimas iš tarptautinių čempionatų kol kas retai parveža medalius.
Tiesa, federacijai neblogai sekasi kitose sferose.
A.Kirilenkos vadovaujama RKF kuruoja antrąją pagal pajėgumą šalies vyrų krepšinio lygą. Pasak vietinių, šis turnyras kasmet žengia žingsnį į priekį.
Federacija skyrė didesnius pinigus antrosios lygos puoselėjimui, dabar jos rungtynių televizijos transliacijas galima matyti visoje Rusijoje. Iki tol rusai galėjo stebėti tik Jungtinės lygos mačus. Ši lyga yra savarankiška struktūra nepavaldi RKF.
Kokios nuotaikos Rusijoje vyrauja po praėjusio pasaulio čempionato? Puikios.
Rusijos krepšinio žmonės lrytas.lt pasakoja, kad tiek sirgaliai, tiek federacijos atstovai džiaugiasi rinktinės pasirodymu Kinijoje. Komanda, kurioje nebuvo ryškiausių šalies krepšininkų, nelabai kas tikėjo ir nedėjo daug vilčių.
Nepaisant to, rusai užėmė 12-ąją vietą, kuri tenkino ir A.Kirilenką. Jis, kaip ir A.Sabonis, vyko į Kiniją, kur palaikė savo tautiečius. Vis dėlto tiek A.Sabonio, tiek lietuvių emocijos buvo kitokios. Lietuvą apgaubė nusivylimo banga.
Jei vieninteliu nusivylimu rusai laiko pralaimėjimą lenkams, tai Lietuvoje jų – ne vienas ir ne du, o didžiausi – LKF darbai ir pastarųjų metų rezultatai.
„Kažko išskirtinio nėra ką padaryti. Kas užsibrėžta, tas daroma. Ne dėl mūsų kaltės viskas taip užsitęsė su Krepšinio namais, kurie jums gal nelabai patinka. Deja, jie yra statomi. Tikėkimės, kad juos pastatys“, – paskutiniuoju savo darbu antradienį pasidžiaugė A.Sabonis.
