„Man skambino iš FIBA dar tuomet, kai dirbau Pirėjo „Olympiakos“, klausė, ar sutikčiau būti komiteto nariu. Praėjo laikas, net užsimiršo viskas, o praėjusią savaitę elektroniniu paštu gavau žinią“, – sakė namie, kaip ir visa Lietuva, karantine laiką leidžiantis K.Kemzūra.
Buvęs Lietuvos rinktinės treneris bei šiemet Eurolygos „Olympiakos“ ekipą treniravęs Lietuvos specialistas WABC konsultaciniame komitete kompaniją sudarė itin garsioms pavardėms: Ettore Messinai, Pablo Prigioni, Dimitriui Itoudžiui, Dušanui Ivkovičiui, Željko Obradovičiui, Mike'ui Krzyzewski, Chrisui Flemingui, Vincentui Collet, Igoriui Kokoškovui, Sergio Scariolo ir kitiems.
„Tai ta žinia kol kas ir lieka tik žinia, nes dėl koronaviruso pandemijos niekas nevyksta. Kiek žinau, turėjo mums prieš viską atsiųsti įvairius klausimynus, tačiau nieko neatsiuntė.
Šiame komitete turėtume spręsti uždavinius dėl krepšinio taisyklių gerinimo, žaidimo standartų tobulinimo“, – apie būsimą ketverių metų darbą FIBA organizacijoje kalbėjo Italijos, Čekijos bei Rusijos čempionų ekipas treniravęs K.Kemzūra.
Šiame poste krepšinio specialistas pakeitė nuo 2015 metų vieną kadenciją dirbusį vieną garsiausių Lietuvos trenerių Joną Kazlauską.
Namie laiką leidžiantis sausio pradžioje su Graikijos Pirėjo „Olympiakos“ klubu skirtingais keliais patraukęs K.Kemzūra tikina, kad platesnės veiklos nesiima, nors ir turi siūlymų vesti seminarus nuotoliniu būdu.
„Pasižiūriu internetu vaizdo mačų įrašus, yra galimybių ir pačiam padalyvauti virtualiuose seminaruose, tačiau kažkaip nedegu noru. Dabar visas pasaulis apstojo“, – tikino prieš dešimtmetį su Lietuvos krepšininkais pasaulio čempionato bronzą Turkijoje laimėjęs strategas.
– FIBA trenerių asociacijoje jūs pakeitėte Joną Kazlauską. Gal žinote aiškesnę savo veiklos sritį šioje organizacijoje?, – lrytas.lt paklausė K.Kemzūros.
– Kaip jau minėjau, man šis išrinkimas į FIBA organizaciją buvo gan netikėtas. Kažkada paskambino, o dabar pranešė, jog esu išrinktas.
Aiškintis nelabai ką įmanoma, nes dabar visur karantinai, visos krepšinio veiklos sustabdytos ir nežinia, kada viskas atsinaujins.
– Kaip galvojate, kada didysis krepšinis sugrįš į aikštes po šios pandemijos?
– Labai sunku pasakyti – čia jau reikia orakulo gabumų. Esmė, jog dar nieko neaišku, kokias varžybų formules po šios koronaviruso pandemijos pasirinks tiek NBA, tiek Eurolyga – ar vykdys reguliarųjį sezoną, ar iškart galvos tik apie atkrintamuosius mačus.
Šiuo atveju visos krepšinio organizacijos kol kas stebi įvykius ir pasirengusios eiti žingsnis po žingsnio varžybų pabaigos link. Jos reaguoja į pasaulinius įvykius ir bando priderinti savo planus prie einamosios situacijos.
Kol kas, mano galva, reikėtų konstatuoti, kad dėl viruso yra per daug klausimų ir mažai tikėtina, jog turnyrai bus atnaujinti.
– Manote, kad svarbiausi krepšinio renginiai – Eurolyga ar NBA bus priversti nutraukti sezonus?
– Nesu kategoriškas, tačiau viskas priklausys nuo pasirinktos varžybų formulės. Paimkime Eurolygos varžybas – nežinau, ar klubai suspės sužaisti ir reguliarųjį sezoną, ir atkrintamąsias akistatas. Ten lieka neaiškios trys geriausio aštuoneto ekipos.
Galima brėžti dabar brūkšnį ir kalbėti apie tik tuos 8 klubus. Tačiau už borto liekantis kad ir tas pats Kauno „Žalgiris“ nebus patenkintas tokiu sprendimu.
Eurolyga gali ir pasinaudoti paprastesniu variantu – finalo ketvertas su keturiomis Eurolygoje iki dabar reguliariame sezone pirmaujančiomis komandomis, bet ir vėl – nepatenkintų būtų aibė. Suprantu, kad yra finansiniai klausimai, klubų pozicijos, bet nutraukti šį turnyrą, galbūt, būtų vienas iš realesnių variantų, nei reanimuoti.
– Palaikytumėte šią idėją?
– Aš galvoju paprastai – dabar klubai yra paleidę ne tik vietinius krepšininkus, bet legionierius, kurie treniruojasi namie individualiai. Bet krepšinis yra komandinė sporto šaka – staigiai paskelbus apie atnaujintas kovas, komandos ne tik kad greit nesusirinks, bet ir nerodys geros sportinės formos.
Tam reikėtų savaitės treniruočių, o kur dar savaitė visiems susirinkti iš viso pasaulio kampelių. Padėtas brūkšnys būtų gal ir skaudus dalykas Eurolygai, tačiau, galbūt, žingsnis į priekį. Nors man sunku kažką patarinėti.
– Kaip jūs vertinate LKL sprendimą ankščiau laiko užbaigti varžybas ir paskelbti čempionu Kauno „Žalgirį“?
– Galvoju, kad LKL tikrai rimtai žiūrėjo į tą sprendimą ir modeliavo visas galimas situacijas. Kažkas sakė, kad gal tai skubotas sprendimas, kad gal galima būtų buvę žaisti be žiūrovų, tačiau matome, kad toks planas nebūtų išdegęs dėl karantino.
Visame LKL sprendime mane šiek tiek nustebino galutinis lygos žingsnis – paskelbti čempioną. Galima gal buvo geriau nutarti, kad skiriamas reguliaraus sezono laimėtojo titulas „Žalgiriui“.
Ne LKL čempiono vardas, o reguliaraus sezono laimėtojo prizas. Manau, kad mąstant racionaliai, LKL turėjo pranešti, kad turnyras nutraukiamas, čempionas neskelbiamas. Nes dabar nugalėtojas paskirtas ofise, o ne paaiškėjo aikštėje.
– Tai gal labiau padėka „Žalgiriui“ už sėkmingą LKL sezoną?
– Manau, jiems tokios padėkos nereikėjo. „Žalgiris“ šiame sezone buvo visa galva aukščiau už kitus klubus ir su labai dideliu šansu būtų laimėjęs LKL pirmenybes.
Tačiau formaliai ir teisiškai, jis nelaimėjo titulo – pirmavo ir būtų jį laimėjęs, bet turnyrą visi klubai nutarė nutraukti.
Žinoma, viską nulėmė klubų balsavimas ir negali turėti jokių priekaištų niekam – ypač „Žalgiriui“, bet yra šioks toks nedidelis nusivylimas, jog ne viskas sprendėsi aikštėje.
