Daugiau kaip 15 metų su teisėjo švilpuku nesiskiriantis kaunietis nekantriai laukia, kada varžybų rengėjams prireiks jo paslaugų.
Praėjusį sezoną jis aplenkė kelis puikiai pažįstamus Lietuvos krepšinio teisėjus ir pirmą kartą atsidūrė sąrašo viršūnėje.
G.Vilių jau gerai pažįsta ir Eurolygos komandų garsenybės.
Dar visai neseniai kaunietis dėliojo būsimų kelionių ir varžybų sąrašą, tačiau viskas apvirto aukštyn kojomis.
– Kaip dabar atrodo jūsų diena – sportuojate, daugiau ilsitės, radote naujų pramogų, o galbūt naujos veiklos, nesusijusios su krepšiniu ir teisėjavimu? – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.Viliaus.
– Turbūt kaip ir visiems pirmoji savaitė buvo prisitaikymo laikas, kai visi žmonės bandė suvokti esamą situaciją. Gal kažkiek net buvo įdomi nauja patirtis. Atsirado toks neskubėjimo jausmas, kurį mūsų visuomenė jau buvo pamiršusi.
Teko susikurti naują dienotvarkę. Oficialiai Eurolygos sezonas dar tik suspenduotas, todėl kaip ir visą sezoną esame įpareigoti sekti Eurolygos fizinio rengimo programą, o tai reiškia apie 4 fizinio aktyvumo treniruotes per savaitę.
Taigi organizmas nejaučia fizinio aktyvumo trūkumo, bet stipriai justi kortizolio ir adrenalino trūkumas.
Buvo įprasta tokiu metu duoti organizmui rungtynių emocinių apkrovų, bet jų paprasčiausiai nėra. Be šių apkrovų labai keista būsena.
Kas naujo? Atradau puikų serialą apie „Formulės 1“ pilotus – geras pavyzdys apie profesionalaus sporto pasaulį. Sezono metu tam laiko paprasčiausiai neatsirastų.
Pažiūriu ir senųjų NBA lygos rungtynių įrašus. Matyti, kaip keitėsi ne tik krepšinio, bet ir teisėjavimo stilius. Įdomu, kad kažkas sena tau tampa visiškai nauja.
– Galbūt pasikalbate su kolegomis – kokios jų nuotaikos ir mintys apie esamą situaciją?
– Su kolegomis bendraujame nuolat. Visi supranta, kad tai pandemija. Situacijos rimtumas yra toks, kad iš jos kylantys apribojimai – daugiau nei savaime suprantami.
Pasikalbame tarpusavyje, kaip tai paveikė mūsų profesiją, bet dramatizmo nėra. Kai visai šalia vyksta socialiai jautrūs reiškiniai, mirtys, apie mūsų problemas kalbėti net šiek tiek neetiška.
Pirmiausia žmonėms turi grįžti saugumo jausmas, jų gerovė. Kai vėl galės rinktis pilnos arenos žmonių, galėsime kalbėti, kad grįžta tikrasis krepšinis.
– Pastarasis rimtas turnyras, kuriame teisėjavote šį sezoną, turbūt buvo Karaliaus Mindaugo taurė. Ar tuomet su kolegomis jau aptarinėjote galimas grėsmes? Ar tuometės prognozės bent kiek nors buvo panašios į esamą situaciją?
– Tuo metu tai atrodė kaip kažkoks virusas tolimoje Kinijoje. Niekas apie tai rimtai nešnekėjo. Bet viskas pamažu tapo rimta.
Pamenu, kai vasario 26 dieną planavau kovo mėnesio rungtynių keliones ir pajuokavau, kad kažin ar visais skrydžiais galėsiu pasinaudoti, net neįsivaizdavau, kad būtent taip ir nutiks...
– Kokiuose svarbiausiuose krepšinio turnyruose šiais metais ketinote dirbti, kurio turnyro labiausiai gaila?
– Pirminis tikslas buvo tiesiog užbaigti reguliarųjį sezoną. Vasara atrodė iš dalies laisva. Priklausau „Euroleague Basketball“ organizacijai, o tai reiškia, kad nesu kviečiamas į jokius FIBA rengiamus turnyrus.
Tik Kauno krepšinio mėgėjų lygos direktorius visada yra pasirengęs leisti teisėjauti. (Juokiasi.)
Kiti Lietuvos FIBA priklausantys teisėjai yra gavę paskyrimą į įvairius šios organizacijos vasaros čempionatus, kurių perspektyvos labai abejotinos. Jiems tai bus praradimas.
– Kada vėl tikitės imtis teisėjavimo ir kokie tai galėtų būti turnyrai?
– Eurolygos čempionatas oficialiai tik sustabdytas. Nėra aišku, kada jis atsinaujins ir kokia forma vyks. Lieka laukti lygos sprendimų.
– Ar kelių mėnesių pertrauka be praktinio darbo gali pakenkti tiek jūsų, tiek kolegų teisėjavimo kokybei, fiziniam pasirengimui?
– Nemanau, kad pertrauka turės įtakos fiziniam pasirengimui, bet krepšinio praktikos atžvilgiu visi jausis kaip sezono pradžioje, po vasaros atostogų. Tiek teisėjai, tiek sportininkai, tiek ir treneriai turės pagauti savo ritmą ir pagreitį iš naujo.
– Kokią įtaką krepšinio ateičiai apskritai gali turėti atšaukti turnyrai, čempionatai?
– Manau, labiausiai nukentės jaunoji karta. Jeigu bus atšaukti šešiolikmečių, aštuoniolikmečių jaunimo čempionatai, jiems tai bus didelis praradimas.
Daugumai jaunųjų krepšininkų tai būtų buvusios aukščiausio lygio krepšinio varžybos per visą jų karjerą. Tokiuose čempionatuose gali pasirodyti kylantys teisėjai, treneriai. Krepšinio plėtros prasme – tai didelis praradimas.
– Ar krepšinį ir kitas komandines sporto šakas galima pavadinti labiausiai nukentėjusiomis dėl šios krizės?
– Nelygu, kaip vertinsime. Komandinių sporto šakų atstovai yra labiausiai išplėtoję savo finansines industrijas, todėl jų finansiniai nuostoliai turbūt bus skaičiuojami milijardais eurų.
Kita vertus, 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės nukeltos metams ir jų finansiniai srautai greitai turėtų atsigauti.
Individualių sporto šakų atletai gyvena tik iš stipendijų, olimpinės žaidynės jiems – labiau garbės reikalas.
Jeigu pokyčiai sujauks jų ketverių metų pasirengimo planus ar net galimybę dalyvauti 2021-aisiais vyksiančiose žaidynėse, dar nežinia, kieno praradimai bus didesni.
