EUROLYGA 2023

Krepšinio turnyras, kurio vis dar laukiama: Lietuvai negrąžinta 80-ies metų senumo skola

1940-ųjų gegužės 23–26 dienomis Lietuvoje turėjo vykti antrosios Europos moterų krepšinio pirmenybės. Bet dėl Antrojo pasaulinio karo turnyras buvo atidėtas „iki geresnių laikų“, kurių vis dar laukiama.

2011 metais LKF vadovai kartu su baltarusiais ketino teikti paraišką surengti 2015-ųjų Europos moterų čempionatą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
2011 metais LKF vadovai kartu su baltarusiais ketino teikti paraišką surengti 2015-ųjų Europos moterų čempionatą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Lietuvos moterų rinktinė galėjo žaisti Europos čempionate namuose.<br>krepsinionamai.lt nuotr.
Lietuvos moterų rinktinė galėjo žaisti Europos čempionate namuose.<br>krepsinionamai.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 23, 2020, 1:36 PM

Prieš 80 metų turnyras neįvyko, bet Lietuva neprarado šeimininkės teisių.

Vis dėlto po Antrojo pasaulinio karo Lietuva šia teise nepasinaudojo ir „skolos“ vis dar neatsiėmė net atkūrus nepriklausomybę.

Lietuvės tapo vicečempionėmis

Pirmosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės vyko 1935 metais, o moterys stipriausią žemyno komandą pirmą kartą išsiaiškino 1938 metais Romoje.

Pirmajame čempionate dalyvavo tik penkios komandos, tarp kurių buvo Lietuvos rinktinė. Italijos sostinėje lietuvės laimėjo trejas iš ketverių rungtynių ir užėmė antrąją vietą.

Mūsų šalies krepšininkės, kurias treniravo Europos vyrų krepšinio čempionas Feliksas Kriaučiūnas, nugalėjo itales, šveicares ir prancūzes, bet paskutinę dieną lemiamoje dvikovoje pripažino lenkių pranašumą. Po tris pergales iškovojo trys komandos, o dėl geresnių rezultatų tarpusavio rungtynėse pirmąją vietą užėmė Italijos rinktinė. Lietuva liko antra, Lenkija – trečia.

Pagal tų laikų nerašytas taisykles čempione tapusi šalis gaudavo teisę rengti kitas pirmenybes. Tačiau nerašytoje taisyklėje buvo ir viena nerašyta išimtis – jei čempionais tapdavo šeimininkai, teisę priimti kitas pirmenybes perimdavo vicečempionai.

Kadangi pirmosiomis Europos čempionėmis tapo namie žaidusios italės, Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) rengti antrąsias žemyno pirmenybes pasiūlė vicečempionei Lietuvai.

Šis turnyras buvo numatomas 1940 metais.

Lietuvius išjudino italai

FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas su Lietuvos sporto vadovais antrųjų Europos moterų krepšinio pirmenybių klausimą galėjo aptarti per 1939 metų gegužės mėnesį Kaune vykusias trečiąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes.

Tada oficialiai dar niekas nebuvo nuspręsta, tačiau 1939 metų liepą Kūno kultūros rūmai (KKR; ši institucija tuo metu tvarkė visą Lietuvos sportą) pranešė, jog Lietuva yra pasirengusi priimti geriausias Europos moterų krepšinio komandas. Lietuvai tai padaryti nebuvo sudėtinga, nes ji įgijo patirties rengdama Europos vyrų pirmenybes ir jau turėjo visą reikalingą infrastruktūrą.

Nors daug kas jau buvo nuspręsta, padėtis drastiškai pasikeitė 1939 metų rugsėjo 1 dieną Vokietijai užpuolus Lenkiją ir prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

Kelis mėnesius apie Europos pirmenybes, bent garsiai, visai nebuvo kalbama, tačiau Vokietijai ir SSRS pasidalijus Lenkiją bei SSRS atplėšus didelį Suomijos gabalą, 1940 metų kovo mėnesį karo veiksmai Europoje aprimo.

O kovo pradžioje Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽ) gavo Italijos krepšinio sąjungos laišką, kuriame buvo klausiama, ar Lietuva ketina rengti Europos moterų krepšinio pirmenybes.

„Jei Lietuva ruošti Europos moterų krepšinio pirmenybių atsisakytų, tai italai žada jas suruošti Romoje. Atrodo, kad šios gražios progos nereikėtų praleisti, nes halė yra, taipogi pirmenybių rengimui kliūčių neturėtų būti, juo labiau kad turint halę ir finansinė pusė apsimokėtų. Jei jau italai žada dalyvauti, tai atsirastų ir daugiau tolimesnių dalyvių, neskaitant jau Pabaltės valstybių“, – 1940 metų kovo 13-ąją rašė Kauno dienraštis „XX amžius“.

Nors politinė padėtis buvo labai sudėtinga, aukščiausia Lietuvos valdžia pritarė, kad mūsų šalis imtųsi rengti Europos moterų krepšinio pirmenybes. KKR kovo viduryje išsiuntė FIBA oficialų patvirtinimą, kad Lietuva bus turnyro šeimininkė, ir pradėjo parengiamuosius darbus.

1940 metų kovo 21 dieną buvo sudarytas organizacinis komitetas, o jo vadovu paskirtas KAŽ pirmininkas J.Navakas, kovo 27 dieną organizacinis komitetas susirinko į pirmą posėdį, jame numatė pirmenybių datą ir išsiuntė kvietimus kitų Europos šalių krepšinio sąjungoms.

Iš pradžių preliminariai buvo numatoma, kad Europos pirmenybės vyks 1940 metų gegužės 26–28 dienomis, bet per pirmąjį organizacinio komiteto posėdį data buvo truputį paankstinta.

Pirmenybių rengėjai pakvietė kitų šalių krepšininkes Lietuvoje apsilankyti gegužės 23–26 dienomis.

Kvietimai – 18 šalių

FIBA tuo metu priklausė 19 Europos šalių, skaičiuojant Lietuvą. Europos pirmenybių šeimininkai išsiuntė kvietimus visoms kitoms 18 valstybių: Anglijai, Belgijai, Čekijos-Moravijos protektoratui, Egiptui, Estijai, Graikijai, Italijai, Ispanijai, Jugoslavijai, Latvijai, Liuksemburgui, Prancūzijai, Portugalijai, Suomijai, Šveicarijai, Turkijai, Vengrijai ir Vokietijai. Oficialių atsakymų buvo laukiama iki gegužės 1 dienos.

Tiek Lietuvos sporto vadovai, tiek FIBA būgštavo, kad ir antrosios Europos moterų krepšinio pirmenybės bus labai negausios. „Fiziškas auklėjimas“ svarstė, kad turnyre veikiausiai dalyvaus tik penkios komandos: lietuviai tikėjosi sulaukti krepšininkių iš kitų dviejų Baltijos valstybių, taip pat viešnių iš Italijos ir Vokietijos, kurioje krepšinis tuo metu išgyveno susidomėjimo bangą.

Padėtis staigiai keitėsi

Gražius norus sugriovė staigiai besikeitusi Europos politinė padėtis. 1940 metų balandžio 8, 9 dienomis Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Daniją ir Norvegiją, Norvegijoje prasidėjo vokiečių mūšiai su jungtinėmis Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Norvegijos pajėgomis.

Įtampa Senajame žemyne dar labiau įkaito. KKR iki gegužės 1 dienos negavo nė vieno aiškaus patvirtinimo, kad krepšininkės iš užsienio tikrai atvyks į Lietuvą. Dėl to gegužės 8 dieną įvykusiame posėdyje buvo nuspręsta, kad pirmenybės 1940 metais Kaune neįvyks.

Vis dėlto Lietuvos sporto vadovai neatsisakė minties gegužės 31–birželio 2 d. surengti tarptautinius vyrų ir moterų krepšinio turnyrus, bet jie irgi neįvyko.

O karo liepsnos tuo metu jau buvo įsisiautėjusios dar didesnėje Europos dalyje – 1940 metų gegužės 10 dieną Vokietijos kariuomenė pradėjo puolimą Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge.

Paraiškos taip ir nepadavė

Didžiosios sporto varžybos buvo atnaujintos tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. 1946 metais FIBA surengė ketvirtąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes, bet moterys antrųjų žemyno pirmenybių turėjo laukti gerokai ilgiau. Jos įvyko tik 1950 metais.

Lietuva formaliai neprarado teisės būti antrųjų Europos moterų krepšinio pirmenybių šeimininke, tačiau tuo metu nepriklausomybę praradusios Lietuvos jau nebuvo politiniame žemėlapyje. Tad 1950 metais krepšininkes priėmė Vengrijos sostinė Budapeštas.

Lietuvos krepšinio federacija prieš keletą metų svarstė galimybę rengti Europos moterų pirmenybes (kartu su Baltarusija), bet paraiškos nepadavė. Turnyras, kuriam ruoštasi prieš 80 metų, Lietuvoje vis dar neįvyko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.