„Rytas“ iš Vilniaus savivaldybės kasmet gauna 1,2 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų, bet klubas konkrečius finansinius dalykus dangsto konfidencialumo skraiste.
Todėl kai krepšinio bendruomenę sudrebino žinia, kad nuo 2003-iųjų Eurolygoje ir Europos taurės turnyre žaidęs „Rytas“ pereina į Čempionų lygą, iš karto kilo klausimas: kiek FIBA atseikėjo klubui už tokį žingsnį?
Įvertino ankstesnį įdirbį
Daugiau kaip 1 mln. eurų skolų turintis „Rytas“ su FIBA pasirašė trejų metų sutartį.
„Finansinė turnyro pusė ir garantijos parodo daug apie FIBA užmojus.
Ypač tai aktualu dabar, pandemijos metu, kai visame sporto pasaulyje tvyro didelė nežinia“, – sprendimą aiškino „Ryto“ generalinis direktorius Rolandas Jarutis.
Bet jis neatskleidė sutarties finansinių detalių.
Kokias sumas FIBA pasirengusi kloti ilgamečiams Eurolygos sistemos klubams už tai, kai jie pereitų į konkurentų stovyklą, pirmasis atskleidė Stambulo „Galatasaray“ valdybos narys Omeras Canseveras: perbėgęs Turkijos klubas gavo 350 tūkst. eurų.
„Lietuvos ryto“ gauti dokumentai liudija, kad Vilniaus klubą FIBA perpirko dar 50 tūkst. eurų brangiau. Ir tai nėra keista: ankstesnė „Lietuvos ryto“ komanda Europos krepšinyje užsitarnavo daug didesnį svorį – šešis sezonus rungtyniavo Eurolygoje, du kartus laimėjo Europos taurę, dar sykį žaidė šio turnyro finale, o kartą buvo trečia.
„Panathinaikos“ viražai
Klubų pečius prislėgus koronaviruso sukeltai ekonominei krizei FIBA tuo naudojasi savo užmojui rimtai smogti su ja konfliktuojančiai Eurolygos organizacijai.
Kartu su „Rytu“ ir „Galatasaray“ į Čempionų lygą už mokestį pasuko Bilbao „Retabet“, Stambulo „Darussafaka“ ir Bursos „Tofas“. Tačiau tai niekis, palyginti su dūriu, kurį Eurolyga gavo iš Atėnų „Panathinaikos“: A licenciją turintis turnyro dalyvis įteikė oficialų pareiškimą, kad traukiasi.
„Norėčiau, kad „Panathinaikos“ žaistų Čempionų lygoje. Eurolygoje niekas nežino, kaip ir iš kur ateina pajamos, o pats turnyras pasiekė dugną. Už tai atsakingas Jordi Bertomeu“, – strėles Eurolygos organizacijai ir jos vadovui laidė „Panathinaikos“ savininkas Dimitris Giannakopoulos.
Prieštaringos reputacijos graikas pabrėžė, kad Eurolyga pagaliau gavo konkurentą, kuris galiausiai pribaigs ją.
D.Giannakopoulos pastaraisiais metais aršiai kritikavo Eurolygos vadovybę, o lyga ne kartą jam buvo išrašiusi tūkstantines baudas, netgi draudė lankytis rungtynėse.
Situacija – lyg 2000-aisiais
Dabartinė situacija Europos klubų krepšinyje primena 2000-uosius. Tada FIBA pabandė sugriauti Eurolygą sukurdama savąjį elitinį turnyrą Suprolygą.
Juo susigundė daug žemyno milžinų: tas pats „Panathinaikos“, Maskvos CSKA, Tel Avivo „Maccabi“, Stambulo „Efes Pilsen“ ir „Ülker“.
FIBA stovyklą buvo pasirinkęs ir „Lietuvos rytas“.
Tačiau Suprolyga gyvavo vos vieną sezoną, ir paskui Vilniaus klubui reikėjo milžiniškų diplomatinių pastangų, kad būtų priimtas į žemyno klubų krepšinyje dominuojančią Eurolygos struktūrą.
Po dabartinio „Ryto“ sprendimo pereiti į FIBA stovyklą Eurolygos vadovas J.Bertomeu sakė: „Priimsime atgal tiktai tada, kai jie turės ambiciją būti elite.
Gerbiame jų sprendimą, bet komandos negali vaikščioti pirmyn atgal iš vienos lygos į kitą. Mes nesiūlome ilgalaikių sutarčių už pinigus, ką daro FIBA.“
Kol kas mažai tikėtina, kad net ir su keliais garsesniais vardais Čempionų lyga gali tapti rimtesne konkurente Eurolygai.
Eurolygos A licencijas turintys klubai – Kauno „Žalgiris“, Stambulo „Anadolu Efes“, Milano „Olimpia“, CSKA, „Barcelona“, Stambulo „Fenerbahce“, Vitorijos „Baskonia“, „Maccabi“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Madrido „Real“ – išreiškė tikėjimą Eurolygos ateitimi.
„Nuo 2000 m. Eurolygos licencijas turintys klubai varžybų standartus iškėlė į aukštumas, įskaitant finansus, skaidrumą, drausmę ir turnyro organizavimą. Tokie valdymo principai gali būti lyginami tik su geriausiomis pasaulio sporto organizacijomis.
Klubai išlieka įsipareigoję tęsti reikalingus žingsnius, kad Eurolyga augtų į dar aukštesnį lygį ir parodytų aukščiausio lygio krepšinį gausėjančiai sirgalių armijai“, – rašoma bendrame pareiškime.
Visi 10 klubų pasmerkė D.Giannakopoulo nepagrįstus kaltinimus Eurolygai, menkinančius jos prestižą.
A licencijų savininkai pabrėžia, jog „Panathinaikos“ pastaruosius 19 metų yra neatsiejama Eurolygos dalis, ir viliasi, kad tokia liks ateityje.
Pagal 2015-aisiais pasirašytą ilgalaikę sutartį A licencijas turintys klubai sutarties nutraukimo atveju Eurolygai įsipareigoja sumokėti 10 mln. eurų kompensaciją.
Talentai vienas po kito palieka Vilnių
Nors prieš dvejus metus didžiausias „Ryto“ dalininkas Darius Gudelis kalbėjo apie 6,5 mln. eurų biudžetą, artėjantį sezoną komanda versis su 2,5–3 mln. eurų. Galbūt klubas taip bandys tvarkytis su skolomis, kurios per pastaruosius trejus metus viršijo 1 mln. eurų.
„Rytas“ nepratęsė sutarties su treneriu Dainiumi Adomaičiu, į jo vietą pakviestas Donaldas Kairys.
Tuo pat metu „Rytas“ neišsaugojo ryškiausių savo talentų. 19-metis 203 cm ūgio Deividas Sirvydis išvyko į Jeruzalės „Hapoel“, 18-metis 206 cm ūgio Ąžuolas Tubelis persikėlė į NCAA. 21-erių 207 cm ūgio Einaras Tubutis ir kitas „Perlo“ lyderis 20-metis 198 cm ūgio Simas Jarumbauskas vargu ar liks sostinės komandos dalimi. 18-metis 207 cm ūgio M.Blaževičius derasi ir su kitais klubais. Netyla kalbos ir apie 18-mečio 190 cm ūgio A.Marčiulionio norą išvykti į JAV.
Kol kas vienintelė reikšmingesnė naujiena iš „Ryto“ stovyklos – sutartis su buvusiu „Žalgirio“ sistemos žaidėju 21-erių 199 cm ūgio Luku Ulecku.
