Tikiuosi, kad susitiksime ir turėsime gerų momentų“, – savo paskyroje „Facebook“ atsisveikindamas su Kaunu teigė nuo 2010-ųjų metų su pertraukomis „Žalgirio“ sistemai priklausęs Edgaras Ulanovas.
Ši rudenį savo sparnus į Stambulą keliančio 199 cm ūgio puolėjo laikotarpis Kauno ekipoje baigėsi ne saldžiausiai – COVID-19 krizei uždarius krepšinio arenas, nuo kovo mėnesio E.Ulanovas, kaip ir kiti krepšininkai, tapo visas kortas sumaišiusio viruso įkaitu.
Visgi negatyvą 28-erių metų kauniečio kieme praskaidrino šeimos pagausėjimas. Tačiau, net ir šis įvykis nenumalšino krepšininko noro kuo greičiau grįžti į aikštelę.
„Karantino laikotarpiu turėjau įvairių veiklų: pradedant – stalo žaidimais, baigiant – kryžiažodžiais.
Balandžio mėnesį sulaukėme šeimos pagausėjimo – gimė dukrytė, tad tos veiklos atsirado kiek daugiau, bet, žinoma, krepšinio pasiilgau labiausiai, nes tai, ką tu darai didžiąją dalį gyvenimo, labai tave užpildo, o kai to nebėra – labai tai pasijaučia, tad tų veiklų galima prisigalvoti visokių, bet labiausiai norisi krepšinio“, – portalui lrytas.lt teigė E.Ulanovas.
Į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės stovyklą Palangoje atvykęs naujasis Stambulo „Fenerbahce“ ekipos pirkinys neslėpė, kad įtakos prie sprendimo palikti Kauną turėjo ir Šarūno Jasikevičiaus išvykimas į „Barlcelona“ komandą.
Dvejų metų sutartį su Turkijos klubu sudaręs krepšininkas per praleistą laiką su „Žalgirio“ ekipa iškovojo ne vieną titulą. Palikdamas savo gimtąjį miestą žaidėjas paatviravo, kad ilgesio atsisveikinus su laikinąja sostine ir jos komanda bus daug.
„Žinoma, kad labiausiai pasiilgsiu namų. Čia viskas sava, viskas pažįstama, bus pasiilgta ir paprastumo – mažų kamščių, nedidelių atstumų.
Taip pat ir gatvėje sutinkamų lietuvių, kauniečių bei gerų bičiulių, su kuriais visada rasdavome bendrą kalbą, bet dėl to ir yra įdomu, nes iššūkiai visada vilioja ir norisi išbandyti kažką naujo“, – pasakojo buvęs žalgirietis.
„Žalgirio“ pagrindinėje komandoje 2014-aisiais metais įsitvirtinęs krašto puolėjas su šia ekipa šešis kartus tapo Lietuvos krepšinio lygos čempionu ir du kartus buvo pripažintas finalo serijos naudingiausiu žaidėju.
E.Ulanovas taip pat tris kartus iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę, kiekvieną kartą tapdamas naudingiausiu žaidėju bei laimėjo tuometinę LKF taurę. 2018-ais su Kauno ekipa jis nužygiavo iki Eurolygos finalinio ketverto, kuriame užėmė trečiąją vietą.
Portalui lrytas.lt krepšininkas papasakojo apie laiką, kurį praleido „Žalgirio“ ekipoje, iššūkius, laukiančius Turkijoje bei artėjančias Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovas.
– Minėjote, kad be krepšinio pradėjo „važiuoti stogas“. Kaip sportavote karantino laikotarpiu?
– Pirmos savaitės buvo sunkiausios. Niekur nėjau iš namų, o treniruotis buvo sudarytos individualios programos darbui namuose. Tos treniruotės – velniškai nuobodžios. Jos nesuteikia tiek malonumo, kiek krepšinis. Svorio pakilnojimai ar pabėgiojimas po lauką visiškai to neatstoja.
– Ko labiausiai pasisėmėte iš darbo su Š.Jasikevičiumi?
– Jis pakėlė visą krepšinio supratimą į kitą lygį, tad pats supratimas apie krepšinį labai prasiplėtė, ne tik man, bet ir visiems krepšinio fanams Lietuvoje.
Taip pat visos smulkmenos, detalės, kurias jis skiepydavo, pasirodo, buvo labai teisingos ir tas yra svarbiausia. Kiekvienas, kuris turėjo ar turės galimybę su juo dirbti dės žingsnį į priekį, o man belieka tik pasidžiaugti, kad turėjau galimybę dirbti su tokiu krepšinio specialistu.
– „Žalgirio“ ekipoje praleidote šešerius metus, kas per tą laikotarpį širdyje įstrigo labiausiai?
– Žinoma – titulai ir pergalės labiausiai džiugina, tuo tarpu pralaimėjimai – grūdina. Buvo tų momentų gerų ir blogų, bet smagiausia buvo pati pradžia, kai atėjau į „Žalgirio“ dublerius ir gavau „Žalgirio“ marškinėlius.
Šis epizodas man įstrigo labiausiai, nes tuo metu buvau jaunas, negalėjau tverti savo kailyje ir negalėjau atsidžiaugti gautais marškinėliais ant kurių buvo parašytas šios komandos pavadinimas. Tą akimirką supratau, kad tapau „Žalgirio“ dalimi.
– „Parmos“ klubas uždarė duris Kaziui Maksvyčiui atvykti į „Žalgirio“ ekipą, savo karjeros paralelėje jums teko daug dirbti su šiuo krepšinio specialistu. Norėtumėte jį matydamas Kauno komandos treneriu?
– Manau, kad treneris K.Maksvytis savo šansą dar turės, nežinau, ar jisai pats buvo pasiryžęs tam darbui, nes jeigu taip, tai puikiai iš praeities žinome, kad tai sėkmingas treneris. Apie šį krepšinio specialistą negaliu pasakyti nei vieno blogo žodžio. Jis prisidėjo prie mano iškovotų pergalių bei karjeros kilimo.
Ar būtų tikęs, ar ne – sunku pasakyti. Mes žinome, kad šią akimirką „Žalgirio“ trenerio kėdė yra karšta, kad reikalavimai yra dideli ir visi pradės naująjį strategą lyginti su Šaru, tai lengva tikrai nebūtų buvę, bet jeigu treneris buvo pasiruošęs, aš jo sprendimą būčiau palaikęs pilnai, tačiau jam nepavyko išvykti iš „Parmos“, tad palinkėsiu K.Maksvyčiui sulaukti kito šanso.
– Galbūt jau pradėjote domėtis Turkijos krepšinio ir kultūros virtuve?
– Teko bendrauti su naujuoju komandos treneriu, taip pat su buvusiu komandos draugu Leo Westermannu, kuris šiuo metu ten žaidžia, tad kol kas daug nežinau. Norisi pačiam viską pamatyti gyvai, tad laukiu dienos, kai reikės keliauti į Stambulą, ten praeisiu medicininę patikrą ir pabendrausiu su vietiniais žmonėmis ir pamatysiu pats viską iš arti.
Ką žinau, kad fanai labai myli klubą, kaip ir čia – Kaune, tad labiausiai tikiuosi palaikymo iš komandos gerbėjų.
– Kiek stipriai „Fenerbahce“ ekipos veidą pakeis tai, kad komandoje nebeliks Željko Obradovičiaus?
– Neabejoju, kad klubas pasikeis. Tas braižas, kurį turėjo komanda buvo gana nusistovėjęs. Dabar naujas treneris atsineš naujų idėjų, taip pat laukia permainos ir sudėtyje. Svarbu, kad į klubą atvyksta geras krepšinio specialistas, teko girdėti gerus atsiliepimus, tad tikiuosi, kad jis įneš kokių nors naujovių bei įdomybių ir turėsime balansą tarp amerikietiško ir europietiško krepšinio.
– Ar susitarimas su Turkijos klubu nesumaišys kortų dalyvauti „Bucket Summer League“ turnyre?
– Kol kas dar nėra aišku. Dalyvavimas šiame turnyre kol kas yra ant klaustuko, nes nėra žinomos jokios datos dėl išvykimo, tad viskas lieka nežinioje. Tačiau būtų labai smagu pažaisti su gerais bičiuliais.
– Mėnesio gale laukia susitikimai su Latvijos bei Estijos krepšinio rinktinėmis. Yra jaučiamas principas bei papildomas stimulas, kai vyksta susitikimai su kaimynais latviais bei Baltijos pajūrio bičiuliais estais?
– Kad ir ką darai savo gyvenime, visada nori laimėti. Prieš kelerius metus žaidėme su latviais draugiškas rungtynes Vilniuje ir pralošėme. Puikiai prisimenu, kaip jie džiaugėsi ir rėkavo savo rūbinėje, tad tai pasako, kad rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos yra labai svarbus ir principinis susitikimas.
Visada norisi išsiaiškinti, kas kaimynystėje yra geresni, o Estijoje nugalėti aikštelės šeimininkus estus taip pat būtų smagu, juolab, kad ten vyks didžiulė šventė ir susidomėjimas rungtynėmis turėtų būti tikrai nemažas.
