Nuo to laiko Kauno klube įvyko ne vienas žymus pokytis. Lrytas.lt siūlo prisiminti skambiausius 2020-ųjų įvykius, susijusius su „Žalgiriu“ klubu.
Š.Jasikevičiaus išvykimas į Barseloną
44-erių Šarūnas Jasikevičius vasarą priėmė sunkų sprendimą. Kaunietis „Žalgirio“ klube bendrai praleido net septynerius metus, tačiau galiausiai susiviliojo „Barcelona“ pasiūlymu.
„Siekėme Šarūną išlaikyti, tačiau šiemet konkurencija dėl jo buvo neįtikėtinai didelė. Kaip bebūtų, kartu su juo tiek komanda, tiek visa „Žalgirio“ organizacija padarė didžiulį žingsnį į priekį.
Norime padėkoti treneriui už darbą bei linkime jam kuo geriausios kloties tolimesnėje karjeroje. „Žalgirio“ durys jam visada atviros“, – tuo metu kalbėjo „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Š.Jasikevičiumi itin aktyviai domėjosi ir Stambulo „Fenerbahce“ komanda, kurią tarpsezoniu paliko legendinis treneris ir puikus Šaro bičiulis Željko Obradovičius.
Turkai tikėjo, kad lietuvis atvyks į Stambulą, tačiau Barselonos komanda nesugebėjo laimėti Ispanijos pirmenybių, tad atleido vyriausiąjį trenerį Svetislavą Pesičių. Taip atsilaisvino vieta Š.Jasikevičiui, kurį su Barselonos klubu sieja puikus ryšys.
Š.Jasikevičius visada pirmenybę teikė katalonų klubui, su kuriuo ir sukirto rankomis. Maža to, kartu su Šaru į Ispaniją išvyko asistentai Darius Maskoliūnas, Tomas Masiulis ir fizinio rengimo treneris Justinas Grainys.
Šaras Ispanijos klube žaidė 2000-2003 m. ir 2012-2013 m. sezonuose, maža to, su šia ekipa laimėjo Eurolygą.
Š.Jasikevičius karjera „Žalgiryje“ prasidėjo 2013-aisiais, kai gynėjas atvyko į Kauną, kur užbaigė krepšininko karjerą.
Po metų buvęs įžaidėjas jau sėdėjo greta vyriausiojo komandos trenerio Gintaro Krapiko, kuriam talkino treniruojant ekipą.
2015-2016 m. sezono antroje pusėje Š.Jasikevičius perėmė „Žalgirio“ komandos kontrolę ir pradėjo neeilinę ekipos pasaką.
2017-2018 m. sezone Kauno klubas sugebėjo patekti į Eurolygos „Top 8“ etapą, kuriame pateikė staigmeną, kuomet ketvirtfinalio serijoje 3-1 eliminavo Pirėjo „Olympiakos“ žaidėjus.
Šaras tapo kauniečių pergalės simboliu, užbūrusiu žaliai balta magija. Netrukus „Žalgiris“ pasidabino Eurolygos bronzos medaliais. Š.Jasikevičius tapo miesto ikona, neatsiejama nuo komandos.
Po metų „Žalgiriui“ dar kartą pavyko prasibrauti į „Top 8“ etapą, tiesa, tąkart ketvirtfinalyje kauniečiai 1-3 pripažino „Fenerbahce“ pranašumą.
Nepaisant to, Š.Jasikevičių ėmė medžioti NBA klubai, tačiau strategas išliko lojalus „Žalgirio“ komandai ir pratęsė darbus Kaune. Per savo neilgą trenerio karjerą Š.Jasikevičius iškovojo penkis LKL aukso žiedus ir triskart triumfavo Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.
Be to, Š.Jasikevičius triskart pelnė geriausio LKL sezono trenerio titulą.
Rizikingas žingsnis dėl M.Schillerio
Rugpjūčio mėnesį „Žalgiris“ pranešė, kad rado pamainą Š.Jasikevičiui. Jo vietą užėmė 38-erių austras Martinas Schilleris.
„Martinas yra dar gana jaunas, bet jau nemenką patirtį sukaupęs treneris, kuris atitiko mūsų keliamus reikalavimus. Jo turima vizija atitinka klubo vertybes. Bendraudami su treneriu pamatėme, koks ambicingas jis yra – mūsų požiūriai į darbą visiškai sutapo. Manome, kad kartu su šiuo treneriu mes galime ir toliau tobulėti kaip organizacija“, – savo sprendimą tada argumentavo P.Motiejūnas.
M.Schilleris nebuvo plačiai žinomas treneris, tačiau savo gebėjimus austras puikiai įrodinėjo NBA lygos aplinkoje.
2004-aisiais metais trenerio karjerą pradėjęs strategas iki šiol buvo sukaupęs nemenką patirtį Europos krepšinyje – didžiąją karjeros dalį M.Schilleris praleido dirbdamas Vokietijos klubuose, taip pat buvo šios šalies vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas.
Nuo 2017-ųjų metų austras dirbo „Salt Lake City Stars“ komandos vyriausiuoju treneriu NBA G lygoje, maža to, šiemet buvo pripažintas geriausiu šios lygos treneriu.
Prieš atvykdamas į Kauną M.Schilleris garsėjo kaip aiškią sistemą turintis ir žaidėjus į ją įtraukti sugebantis treneris, kurio komanda NBA G lygoje išsiskyrė šiai lygai neįprastai protingu krepšiniu.
Sezono startas tiek M.Schilleriui, tiek „Žalgiriui“ buvo puikus. Ekipa skynė pergales ne tik LKL, bet ir Eurolygoje. Maža to, po šešių turų kauniečiai tvirtai stovėjo pirmoje Eurolygos turnyrinės lentelės vietoje (5/1).
Tiesa, sirgalių galvose nuolat kirbėjo abejonė, mat „Žalgirio“ žaidimas nepriminė geriausios Eurolygos komandos veido. Deja, bet netrukus kauniečiai krito į duobę, kai pralaimėjo net šešerias rungtynes iš eilės ir nusmuko už aštuntuko ribos.
Komandos aistruoliai ėmė svaidytis žaibais, tikindami, kad M.Schilleris nekontroliuoja ekipos.
Nepaisant to, „Žalgiris“ nesugriuvo. 2020-uosius ekipa užbaigė penkiomis pergalėmis iš eilės ir vėl grąžino viltį bei tikėjimą. Likusi sezono dalis parodys, ko vis dėlto vertas krepšinio specialistas iš Austrijos.
Skambus M.Blaževičiaus perėjimas
Š.Jasikevičius smūgiavo paskutinį golfo kamuoliuką, po kurio keliavo susitikti su tuo metu dar Vilniaus „Ryto“ klube rungtyniavusiu Mareku Blaževičiumi.
Elektrėnų golfo aikštyno teritorijoje vykęs susitikimas tapo kertine 19-mečio M.Blaževičiaus perėjimo į „Žalgirį“ detale.
Tiesa, Š.Jasikevičius tuo metu dar nebuvo nusprendęs palikti „Žalgirio“, todėl dėjo visas pastangas, kad Lietuvos krepšinio talentas paliktų amžinų konkurentų gretas.
„M.Blaževičių žinau kaip jaunuolį, kuris augo prie manęs dar Š.Marčiulionio akademijoje. Dėl jo išvykimo norėčiau apkaltinti ir jus (žurnalistai) nes jūs padarėte burbulą, kad čia viskas griūva, jaunimas bėga, nors niekas nebėgo, negriuvo.
Krepšininko sutartyje buvo įrašyta išpirka. Aš turėjau vykdyti derybas, kai M.Blaževičius priėmė sprendimą keltis į „Žalgirį“. Aš jį palaikau, bet ar tai buvo teisingas sprendimas – aš to nežinau. Tada nežinojome, kad Š.Jasikevičius išvyks į Barseloną.
Sostinėje jis buvo mylimas ir gerbiamas, galėjo žaisti nuo skambučio iki skambučio. Gal dėl žaidimo laiko nepavyko, bet aš esu jo pusėje ir sirgsiu už jį. Kalbėtis buvome susitikę keturiese: aš, Marekas, jo agentas Tadas Bulotas ir Darius Gudelis.
Aš išdėsčiau, ko Marekui trūksta iš trenerio pusės, o iš vadybinės pusės jo kontraktas gana didelis ir mūsų klubui buvo labai didelė piniginė našta.
Išpirka 120 tūkst. eurų, tad per sezoną finansinė nauda 250 tūkst. eurų. Bet vis tiek buvo dedamos nenormalios pastangos, kad jis liktų“, – garsiojoje „garbės ir orumo“ spaudos konferencijoje pasakojo buvęs „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis.
Vis dėlto „Žalgirio“ klube M.Blaževičiui vis dar reikia įrodinėti savo vertę. Treneris M.Schilleris sezono pradžioje aukštaūgio dažniausiai net neregistruodavo rungtynėms. Tai sukėlė dar vieną sirgalių nepasitenkinimo bangą.
Tiesa, metų pabaigoje, panašu, „Žalgirio“ atstovai išgirdo aistruolių prašymus, o M.Blaževičius gauna vis daugiau laiko ne tik LKL, bet ir Eurolygoje, kurioje sužaidė tris mačus.
R.Jokubaičio blyksnis
Lietuvoje jau seniai taip ryškiai nežibėjo joks jaunasis talentas. 20-metis R.Jokubaitis jau pirmajame Eurolygos sezono mače su Pirėjo „Olympiakos“ pataikė lemiamas baudas, kurios išplėšė komandos pergalę (68:67).
Gynėjas rungtynėse pelnė 12 taškų (3/5 dvit., 1/2 trit., 3/3 baud.), atkovojo 3 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir surinko 15 naudingumo balų.
„Jis labai kyla – man patinka, kad ir tvirtas, ir ginasi, ir vadovauja komandai, ir pataikyti gali.
R.Jokubaitis eina teisinga linkme. Tik per daug jo negirkite, nes kartais po to būna, kad žaidėjas stabteli, o to nesinorėtų“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei Eglei Šilinskaitei-Puškorei kalbėjo legendinis krepšinio treneris Jonas Kazlauskas.
Krepšininkas tapo tvirtu „Žalgirio“ komandos žaidėju, įnešančiu ekipai naujos energijos, kovingumo ir greičio.
Eurolygoje gynėjas įmeta po 7,9 taško (55proc. dvit., 38,5proc. trit.), atkovoja 1,6 kamuolio, atlieka 2,9 rezultatyvaus perdavimo ir renka 8,1 naudingumo balo.
LKL pirmenybėse R.Jokubaitis pelno 6,5 taško, atkovoja 1,6 kamuolio, atlieka 3,8 rezultatyvaus perdavimo ir renka 7,5 naudingumo balo.
Finansiniai nuostoliai
Pagrindinis „Žalgirio“ akcininkas ir klubo vadovas Paulius Motiejūnas šio sezono pradžioje pristatė komandos biudžetą.
Anksčiau laiko nutrauktame praėjusiame krepšinio sezone Lietuvos čempionai planavo surinkti 10,6 mln. eurų biudžetą, tačiau dėl pandemijos ženkliai sumažėjus lėšoms, gautoms iš rėmėjų ir reklamos paslaugų, biudžetas siekė 8,8 mln. eurų.
Tiesa, nors klubui ir nepavyko surinkti planuoto biudžeto, dėl netrūkusio sezono sumažėjo ir komandos išlaidos. Vietoje planuotų 11,9 mln. eurų išlaidų, jos siekė 9,6 mln. eurų. 1,6 mln. eurų mažiau buvo išleista žaidėjų ir trenerių atlyginimams, o komandos ir administracijos išlaidoms pavyko sutaupyti 0,7 mln. eurų.
2020–2021 metų sezone Kauno komandos biudžetas yra 9,7 mln. eurų. Vis dėlto net 2,6 mln. eurų iš šios sumos komanda tikėjosi uždirbti iš bilietų prekybos.
Kauno ekipa prie savų sirgalių spėjo sužaisti vos trejas Eurolygos rungtynes. Mūšius su Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Valencia“ stebėjo kiek daugiau nei 5 tūkst. sirgalių, o dvikovą su Madrido „Real“ – mažiau nei 300.
Netrukus „Žalgirio“ arenos durys užsidarė ir LKL dvikovų metu, tad kauniečiai neteko svarbaus pajamų šaltinio.
P.Motiejūnas teigia, kad dėl koronaviruso pandemijos, griežtų Vyriausybės reikalavimų ir tuščių tribūnų klubo nuostoliai sieks apie 2 mln. eurų.
